Goga akistatos nepanoro

Mergautinę Gedvilaitės pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė prašo priteisti iš H.Daktaro ir šio dešiniąja ranka laikyto Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, jai bei be tėvo augusiam velionio sūnui vieno milijono eurų moralinį atlygį.

Ieškinys, kurio užtikrinimui prašoma ne tik areštuoti H.Daktaro pilaitę Užliedžiuose bei kitą jo šeimai priklausantį turtą, grindžiamas tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino H.Daktarą ir E.Abarių kaltais dėl R.Ganusausko nužudymo. Ir skyrė pirmajam už šį bei kitus jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus įkalinimą iki gyvos galvos, o antrajam – 20 metų nelaisvės.

Nė vienas iš jų, susipažinęs su R.Ganusausko našlės Loretos Gedvilaitės ir jos sūnaus Rimanto Ganusausko ieškiniu, su juo nesutiko. O E.Abarius net nepageidavo dalyvauti šio prašymo nagrinėjime teisme. Jį atstovavo advokatas Valdas Venckūnas.

Norą dalyvauti šiandieniniame teismo posėdyje pareiškė tik H.Daktaras, pageidavęs būti į jį pristatytas iš Lukiškių. Tačiau šią civilinę bylą nagrinėjanti teisėja Diana Jasaitienė nusprendė, taupydama valstybės lėšas, surengti jam akistatą su R.Ganusausko našle nuotoliniu būdu.

Judviejų sūnus, kuris liko be tėvo, būdamas vos aštuonių mėnesių, o šiandien jau yra 25-erių metų, į teismo posėdį neatvyko. Jį atstovavo advokatė Aistė Žemaitienė, atstovaujanti ir L.Gedvilaitę. Pasiteiravus, kodėl teisme nepasirodė jos sūnus, pastaroji „Kauno dienai“ teigė, esą jis beveik nekalba lietuviškai. Tačiau teisme paaiškėjo, kad yra ir kitų R.Ganusausko neatvykimo į tėvynę priežasčių. Jomis grindžiamas ir teismui pateiktas prašymas.

L.Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Sūnus viską išsiaiškino pats

Anot L.Gedvilaitės, jau ne vienerius metus jos sūnų kamuojanti depresija yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad jis augo be tėvo.

Iš pradžių šio likimą ji nuo sūnaus slėpė. Teigė pasakysianti tiesą, kai jis sulauks pilnametystės. Tačiau sūnus apie tėvo likimą sužinojo anksčiau – iš interneto ir dar būdamas paaugliu. Ir labai jautriai į tai reagavo.

„Atsimenu, jau būdamas septyniolikos, jis grįžo per tėvo dieną į namus su mokykloje pasigaminta atvirute ir pusę dienos neišėjo iš savo kambario“, - pasakojo teisme L.Gedvilaitė, prieš tai turėjusi, padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos, prisiekti, kad nemeluos.

Savo ieškinį jį grindė dviem teiginiais: „Mano sūnus kenčia, o, tai matydama, kenčiu ir aš. Be to, esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.“

L.Gedvilaitė teigė, kad, jeigu vyras nebūtų nužudytas, ji būtų sugebėjusi ištraukti šį ne tik iš narkotikų liūno, bet ir priversti nutraukti santykius su Daktarais. „Mes jau buvome suplanavę išvykti gyventi į Singapūrą, kur ketinome pradėti verslą“ - teigė jį prieš posėdį žiniasklaidai.

Esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.

O E.Abariaus advokatui pasiteiravus, kodėl ji prašo būtent milijono, L.Gedvilaitė atsakė, kad nemananti, jog tai didelė suma, nes prašoma ją priteisti iš dviejų asmenų ir dviem ieškovams. Taigi, tiek jai, tiek sūnui abu atsakovai turėtų sumokėti tik po 250 tūkst. eurų.

Buvo prisipažinęs?

Prašymo nagrinėjime dalyvavusi H.Daktaro žmona į žiniasklaidos klausimą, ar turėtų šeima tiek pinigų, atsakė neigiamai.

Ramutės Daktarienės argumentai, kodėl šį ieškinį reikia atmesti, buvo tokie patys, kaip ir jos vyro – kodėl to prašoma tik dabar?

R. Daktarienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Turėtas galvoje teismo procesas Klaipėdos apygardos teisme, kurio skirtą bausmę H.Daktaras su E.Abariumi šiuo metu atlieka. Tada R.Ganusausko našlė pareiškė, kad yra įsitikinusi, jog be žinios dingusį jos vyrą nužudė šio antros eilės pusbrolis H.Daktaras. Esą už kelių savaičių po vyro dingimo pasiteiravus šio, kur jos vyras, šis atsakė, kad jį užmušė, pakasė ir apšlapino kapą.

Tada R.Ganusausko našlė buvo linkusi prisiminti ir paskutinį pokalbį su vyru, įvykusį 1993-iųjų Kalėdų rytą. Tada šis jai paskambino, tačiau netrukus sulaukė kito skambučio. Pagal tai, kaip vyras pavadino jam paskambinusį asmenį, ji supratusi, kad tai buvo E.Abarius. Baigęs pokalbį su šiuo, vyras jai pasakė: „Šeima nori taikytis. Vakare susitiksime ir kartu švęsime Kalėdas“. Daugiau ji vyro nemačiusi.

Apie tai, kad vyrą nušovė H.Daktaras, anot R.Ganusausko našlės, jai pasakojo ir tuo metu artimas vyro draugas, kuris taip pat buvo susipykęs su buvusiais sėbrais, Robertas Borchertas, turėjęs Karabaso pravardę. Jis teigė, kad tai įvyko H.Daktarui, E.Abariui ir dar vienam asmeniui atvykus į butą Vilijampolėje, kuriame jiedu tada su Mongolu slapstėsi. Kilus konfliktui, į pastarąjį buvo šauta, o po to jis nusineštas į automobilį ir išsivežtas. Po kurio laiko buvo nužudytas ir R.Borchertas.

Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!

Iškalbingi liudytojai

Anot teisėsaugininkų, su R.Ganusausku buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip įtariama vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų, buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

Po kurio laiko H.Daktaras jau buvo nukreipęs ginklą į R.Ganusauską, tačiau tada šiam pavyko jį nutverti. Buvo peršauta tik Mongolo ranka.

Jam dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė R.Ganusausko našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“.

R.Ganusausko dukrai iš pirmosios santuokos, kuriai tėvo dingimo išvakarėse sukako šešiolika, jau priteista daugiau kaip 40 tūkst. eurų turtinė žala. Jos brolis Elvis tada teisme pareiškė, kad bendravo su tėvu dar už trijų metų po šio paieškos paskelbimo.

Tačiau, anot R.Ganusausko našlės, tai – melas. To tiesiog negalėjo būti, nes šiam jos vyro sūnui iš pirmosios santuokos tuo metu tebuvo keturiolika ir jis tikrai negalėjo vienas vykti į pasimatymą su tėvu, esą surengtą prie Baltarusijos sienos.

H.Daktaro advokatas Kristupas Ašmys prašė apklausti R.Ganusausko sūnų iš pirmos santuokos, kuris yra ir H.Daktaro krikštasūnis. Taip pat dar kelis asmenis, tarp kurių – ir Vladas Beleckas bei Arvydas Stašaitis. Tačiau teisėja šį jo prašymą atmetė, kaip ir L.Gedvilaitės atstovės pageidavimą, kad būtų raštu apklausti du velionio sūnų Italijoje gydantys medikai. Vėliau atmestas ir kitas jos prašymas – skirti R.Ganusauskui ekspertizę Lietuvoje.

Prisiekinėjo Dievu

Iš ekrano į posėdžio dalyvius pavargusiu veidu žvelgęs H.Daktaras nedaugžodžiavo. Jis turėjo R.Ganusausko našlei tik du klausimus.

Į pirmąjį, kodėl ši nepareiškė jokio ieškinio, prieš penkerius metus nagrinėjant jos vyro nužudymo epizodą Klaipėdos apygardos teisme, L.Gedvilaitė atsakė, kad esą niekas jos tada apie tai neklausė ir nepasakė apie tokią galimybę.

O, H.Daktarui pasiteiravus, kodėl tai daro dabar, R.Ganusausko našlė atrėžė: „Laukiau galutinio teismų sprendimo, kad mano vyrą nužudei tu! Be to, neturėjau finansinių galimybių anksčiau nusisamdyti advokato.“

H.Daktaras, ant kurio marškinėlių krūtinės buvo išpieštas masyvus kryžius, o ant kaklo kabėjo dar vienas, taip pat netrukus plykstelėjo: „Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!“

H.Daktaro ir E.Abariaus advokatų pagrindinis motyvas, kodėl teismas turi atmesti R.Ganusausko našlės ieškinys – kitoks. Esą jau praėjo senaties terminas jį pateikti, nes dar 1999-aisiais prašant pripažinti R.Ganusauską mirusiu jo našlė teigė žinojusi, kad jis nužudytas. Be to, 2012-aisiais - ikiteisminio tyrimo metu pripažinus ją nukentėjusiąją, teigė, kad ieškinį pateiks iki teismo pradžios ir patvirtino tai savo parašu.

Tačiau L.Gedvilaitė ir vėl kartojo tą patį, kad buvo tada teisiškai neišprususi ir naivi. Pavyzdžiui, klausė, kas galėjo atsitikti jos vyrui, ir H.Daktaro motinos. O ši tada atsakiusi, kad jis išvyko gyventi į Baltarusiją su kita – rusų tautybės moterimi.