„Teismų praktika yra labai skurdi dėl taikymo straipsnio dėl teroro akto. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, vertino, ar tie įrodymai atitinka inkriminuotas kaltinamiesiems veikas“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja Danutė Giačaitė.

Pasak jos, teismas vertino, ar kaltinamieji turėjo teroristinių tikslų. Įvertinę kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, tai, kad buvo gadinamas niekuo dėtų žmonių turtas, pripažino, kad siekta įbauginti visuomenę, sukelti paniką.

„Buvo aktualu tai, į ką buvo nukreipta tyčia ir (...) labai svarbią reikšmę turi tai, kad tyčia buvo nukreipta ne į policijos veiksmus, bet į Marijampolės miesto gyventojus, kurie neturėjo jokio ryšio su šia byla ir negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sudeginti būtent jų automobiliai“, – kalbėjo teisėja.

„Teismas sprendžia, kad veika inkriminuota teisingai“, – sakė ji.

Petras Sidabra nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, Deividui Jurkūnui skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, Arūnas Jakštas nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, Marius Kirjanovas nuteistas trejiems su puse metų nelaisvės, Rytis Bendoraitis – trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme.

Andriui Skirpstui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, bet bausmės vykdymas jam atidėtas. Rolandas Juozas Vyšniauskas nuteistas trejiems metams, atidedant bausmę dvejiems metams, Raimundas Gelčys ir Tautvydas Guzaitis ir Mantas Žaliauskas – laisvės atėmimu dvejiems metams, atidedant bausmę tokiam pačiam laikotarpiui.

Daugumai nuteistųjų skirtos bausmės subendrintos su ankstesniais nuosprendžiais.

„Tie asmenys, kurie buvo organizatoriai, padėjo organizatoriams, pasirūpino medžiagomis, jiems bausmės didesnės, tiems, kurie buvo vykdytojai, bausmės mažesnės“, – sakė D. Giačaitė.

M. Kirjanovo advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad teismo nuosprendį rengiasi skųsti, ir teigė, kad pripažinęs asmenis kaltais dėl terorizmo, teismas nukrypo nuo Europoje įprastos praktikos.

„Tarptautinėje praktikoje teroristinio pobūdžio nusikaltimai nėra inkriminuojami veikoms, padarytoms iš asmeninio keršto paskatų. Dėl to vien išgirdus nuosprendį galima kalbėti, kad Lietuvos praktika gerokai nukrypo nuo Vakarų Europos teismų praktikos – Ispanijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės teismų, kur kaip terorizmas suprantamas tik veikos, kurias paskatino etiniai, moraliniai, religiniai – tokios paskatos, o ne asmeninis kerštas“, – sakė advokatas.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2011 metais, kai vienas iš kaltinamųjų siekė įbauginti dalį visuomenės ir Marijampolės policiją priversti susilaikyti nuo procesinių veiksmų jo draugo atžvilgiu. Siekdamas atkeršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, kai jo draugas buvo suimtas, jis nurodė kitiems kaltinamiesiems organizuoti automobilių padegimus.

Vykdant šį nurodymą, 2011-ųjų sausio 13-osios naktį įvairiose Marijampolės vietose vienu metu padegti septyni automobiliai. Visi automobiliai padegti analogiškai: išdaužiant stiklą ir įmetant degių medžiagų į saloną.

Ugniagesiai tuomet pranešė, kad liepsnojo Kosmonautų, Balsupių, Vytauto, A. Brazaičio ir Draugystės gatvėse stovėję automobiliai.

Pasak bylą tyrusio prokuroro, nėra duomenų, kad data nusikaltimui būtų buvusi pasirinkta sąmoningai.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti šeši asmenys. Jiems priteista apie tūkstantis eurų turtinės ir neturtinės žalos solidariai iš visų nuteistųjų.