Quantcast

Būkite atsargūs: elektroniniais laiškais pinigus viliojantys sukčiai nesnaudžia

Elektroniniais laiškais pinigus viliojantys sukčiai vėl suaktyvėjo. Iš vienos Kauno bendrovės jie bandė išvilioti 13 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ta pati schema

Į "Kauno dieną" kreipėsi vienos Kauno bendrovės vadovas R.T. (bendrovė ir vadovo pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kaip prieš kelias dienas internetiniai sukčiai pabandė išvilioti solidžią sumą pinigų.

Elektroninis laiškas, kuriame sukčiai prisistatė, R.T. vardu atėjo į bendrovės bendrąjį ir buhalterijos paštus. Be lietuviškų raidžių buvo suregztas vienas sakinys – skubiai reikia atlikti tarptautinį pavedimą. Žodis "Skubus", matyt, turėtų paskatinti buhalterę kuo greičiau atlikti pavedimą. Tačiau taip nenutiko.

"Mes apsimetėme, kad susidomėjome, ir šiek tiek su jais susirašėme. Kitu laišku atsiuntė detalesnius nurodymus, kad reikia pervesti beveik 13 tūkst. eurų į Vokietijos banko sąskaitą. Dar 26 eurus reikia sumokėti už skubų tarptautinį pervedimą. Taip pat buvo prašoma mokėjimą atlikti iki 16 val. bei elektroniniu paštu atsiųsti jo patvirtinimą", – apie sukčių veikimo schemą pasakojo R.T.

Pasak jo, tokie laiškai gali suklaidinti darbuotojus, nes sukčiai juos siuntė iš dviejų skirtingų elektroninių paštų, kurių pradžia yra tokia pati, kaip oficialaus direktoriaus elektroninio pašto pavadinimas. Skyrėsi, tik elektroninio pašto pabaiga – tai, kas po "@" ženklu. Kai sukčiai atsiųsdavo laišką, matydavosi oficialus elektroninis paštas ir tik siunčiant atsakymą atgal siuntėjui, rodė, kad laiškas nueina sukčių sukurtais adresais.

Policija nereagavo?

Bendrovės buhalterė apie sukčių ataką iškart pranešė vadovui. Abu nusprendė, kad reikia su sukčiais susirašinėti, gal pavyks išgauti daugiau detalių. Po kelių laiškų kauniečiai nusprendė apie tai pranešti policijai. Elektroniniu laišku situaciją išdėstė Policijos departamento atstovams. Taip pat pridėjo susirašinėjimus su apgavikais bei nurodė, iš kokių elektroninių paštų buvo siųstos užklausos pervesti pinigus. Ilgai laukti nereikėjo – iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gavo atsakymą, kad reikia kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.

"Dėkojame Jums už pasitikėjimą bei džiaugiamės, kad vertinate nepažįstamų asmenų reikalavimus kritiškai bei neskubate daryti neapgalvotų apmokėjimų, vis dėlto, jei manote, jog Jūsų atžvilgiu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, maloniai prašome Jums patogiu metu kreiptis į artimiausią policijos įstaigą ir aiškiai išdėstyti visas žinomas įvykio aplinkybes bei pateikti kuo daugiau turimos informacijos.

Policijos įstaiga, išnagrinėjusi Jūsų pareiškimą, priims atitinkamą procesinį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Norint pranešti apie įvykį elektroniniu paštu, reikia užpildyti struktūrizuotą formą ir išsiųsti ją policijai adresu: epolicija@policija.lt. Rekomenduojama taip pat pridėti dokumentą, pasirašytą el. parašu, kuris patvirtins Jūsų asmens tapatybę ir dokumento turinio autentiškumą", – buvo rašoma atsakyme.

R.T. toks požiūris pasirodė atsainus, nes jie ir taip visą medžiagą jau buvo pateikę. Jis pridūrė, kad atsiųstame policijos laiške net neveikė nuoroda į reikiamą formą, todėl jis negalėjo jos užpildyti ir dar kartą informuoti policijos apie sukčiavimo atvejį.

Manome, kad tokie atsakymai kitiems žmonėms numuš norą pranešti apie sukčiavimo atvejus.

"Mes jų atsakymu nusivylėme, nes matosi, kad jie net nėra suinteresuoti tyrimu. Po paros atsiuntė, kad reikia pildyti kažkokią formą, bet ji neatsidaro. Toks visiškas nereagavimas. Tiesiog manome, kad tokie atsakymai kitiems žmonėms numuš norą pranešti apie sukčiavimo atvejus", – stebėjosi bendrovės direktorius.

Po kelių dienų R.T. dar kartą susisiekė su "Kauno diena" ir patikino, kad po griežtesnio pokalbio su policijos atstovais jam paskambino tyrėjas ir pranešė, jog pradėtas tyrimas. Tyrėjas taip pat paprašė atsiųsti papildomus duomenis.

"Jis tikrai maloniai bendravo. Tikiuosi, kad pavyks surasti sukčius", – vylėsi Kaune veikiančios bendrovės vadovas.

Neatitiko reikalavimų?

Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo, kad bendrovės atstovai ne tuo paštu kreipėsi į policiją, todėl tyrimas ir nebuvo pradėtas. Anot policijos atstovų, elektroninis paštas info@policija.lt yra skirtas asmenims konsultuoti asmens tapatybės dokumentų, užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje, leidimų laikyti ginklus, apsaugos darbuotojo pažymėjimo ir kitais klausimais.

Skundai, pranešimai ir pareiškimai ikiteisminio tyrimo įstaigoje nagrinėjami vadovaujantis Generalinio prokuroro patvirtintomis rekomendacijomis. Pranešėjas pranešimą gali pateikti elektroniniu paštu epolicija@policija.lt arba per portalą www.epolicija.lt užpildydamas privalomus laukus, susipažindamas su teisės aktuose numatyta atsakomybe už melagingą pranešimą ir patvirtindamas susipažinimo faktą.

"Šiuo atveju piliečio nurodyta informacija neatitiko pareiškimams būtinų reikalavimų, tačiau jam buvo suteikta visa būtina informacija, kad asmuo galėtų tinkamai pranešti apie galimą jo atžvilgiu pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką. Norėtume atkreipti dėmesį, kad elektroniniams nusikaltimams išaiškinti nepakanka pateikti nukopijuoto gauto elektroninio laiško turinio, o labai svarbūs yra paties elektroninio laiško metaduomenys bei kita specifinė informacija, kurią, tikslindamas įvykio aplinkybes, gali išsiaiškinti visas būtinas kompetencijas atskleisti tokio pobūdžio nusikaltimus turintis pareigūnas", – aiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Revita Janavičiūtė.

Ne pirmas atvejis

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje šiuo metu atliekami trys ikiteisminiai tyrimai dėl Kauno regione nukentėjusių įmonių, kurios patyrė daugiau nei 10 tūkst. eurų žalą. Papildomai gauti keleto įmonių pranešimai apie pasikėsinimą apgauti melagingai prisistatant įmonės vadovais.

Pareigūnai įspėja, kad liepos mėnesį sukčiai vėl suintensyvėjo ir įmonėms siunčia melagingus elektroninius laiškus.

Kauno apskrities VPK Komunikacijos skyriaus vedėja Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad visais atvejais sukčiavimo schema vienoda.  Įmonių finansininkai ar buhalteriai gauna elektroninius pranešimus iš neva įmonės direktoriaus. Laiškuose nurodomas direktoriaus, kaip siuntėjo, elektroninio pašto adresas ir skatinama atlikti skubų mokėjimą už prekes ar paslaugas į Jungtinės Karalystės ar JAV bankų sąskaitas.

Laiškais pridedamos melagingos sąskaitos apmokėti. Sumos svyruoja nuo 11 iki 19 tūkst. JAV dolerių. Sukčiai prašo pervesti pinigus už neva įsigytą 3D spausdintuvą ar už teisines konsultavimo paslaugas. Bendrovių darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sukčiai dažnai rašo netaisyklinga lietuvių kalba bei slepiamas siuntėjas.

Informacijos tikrinimo metu gauta duomenų, kad melagingi elektroniniai laiškai siunčiami iš Nigerijos Federacinės Respublikos.

Policijos pareigūnai rekomenduoja nurodymus dėl skubių finansinių operacijų papildomai aptarti žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis su įstaigos vadovu ar įgaliotu asmeniu, įsitikinti, ar įmonė pirko prekes, paslaugas iš atsitinkamo tiekėjo, kuris nurodomas gautose sąskaitose. Taip pat rekomenduojama neskubėti atverti prisegamų dokumentų, nes tokiu būdu gali būti pateikiama ne tik melaginga informacija, bet ir kenkiamasis kodas, galintis paveikti gavėjo informacines sistemas.


Šiame straipsnyje: sukčiaisukčiavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

jonas

jonas portretas
..reiskia perdaug durni esam,kad juodziai kreipiasi i lietuva....reiskia zino,kad yra tokiu subinlaiziu daug ir naudojasi.Didelis pliusas:zino mus Afrikoje!!!!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių