Lietuvos zoologijos sodo siūlo atrakciją – stebėti, kaip šeriami gyvūnai. Ši pramoga ypač masina vaikus. Pašarai kainuoja didelius pinigus, tačiau, pasak zoologijos sodo atstovų, augintiniai gerai aprūpinti.

Paremia ir ūkininkai

Atėjus žiemai Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų valgiaraštis koreguojamas. Pavyzdžiui, plėšrūnai gauna dešimčia procentų daugiau mėsos, o kanopiniams gyvūnams šviežią žolę pakeičia neriboti kiekiai šieno. Tai daroma todėl, kad būdami lauke keturkojai nesušaltų. Per metus čia auginamiems plėšrūnams nuperkama apie 40 tonų mėsos – jautienos ir arklienos.

Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakoja, kad konkurso būdu atrinktų tiekėjų maistas atkeliauja ne tik iš Lietuvos. Štai maisto papildai kai kuriems globotiniams atvežami iš Vokietijos, samanos elniams – iš šiaurinių šalių. Be to, pagal sutartį zoologijos sodas gauna iš brakonierių Kauno regione konfiskuotą laimikį, pavyzdžiui, nelegaliai sužvejotą žuvį ar sumedžiotą stirnaitę. Kartais ir vietiniai ūkininkai savanoriškai paremia atveždami savo užaugintų bulvių, kitų daržovių.

Vis dėlto didžiausia parama zoologijos sodui – finansavimas iš valstybės biudžeto. O lėšų reikia nemažai – visų dabartinių sodo gyventojų maistui bendrai per dieną išleidžiama iki pustrečio tūkstančio litų.

Brangiausi išlaikytiniai

Brangiausiai Lietuvos zoologijos sodui atsieina žirafa – vienos pašaras per metus kainuoja iki 50 tūkst. litų. Tačiau, nepaisant brangaus išlaikymo, planuojama įsigyti dar vieną ilgakaklę, mat neseniai dėl plaučių uždegimo nustipus vienai iš dviejų sode augintų žirafų, likusiai būtina draugija. Planuojama, kad nauja žirafa zoologijos sode apsigyvens ateinantį pavasarį.

Nepigiai išlaikyti kainuoja ir didžiąsias kates – jų maitinimui per metus skiriama apie 20 tūkst. litų. 

Zoologijos sodo atstovai tikina, jog nepaisant finansinių sunkumų renovuojant voljerus, pašaro gyvūnams niekada nepritrūksta. 

„Tikrai neskurstame. Kai kurie žmonės taip galvoja, skambina ir siūlo paaukoti nugaišusią savo karvutę ar kitokį gyvulį. Tačiau jie turėtų suprasti, jog nesame utilizacijos centras, o ir mūsų augintiniams tiekiama mėsa turi būti šviežia, patikrinta. Valgydami nepatikrintos kilmės mėsą gyvūnai galėtų apsinuodyti ”, – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.

Pramoga ne tik žmonėms

„Atsiradus galimybei stebėti, kaip gyvūnai pietauja, lankytojų labai padaugėjo. Ypač prie beždžionių pastebėjau reguliariai ateinančius lankytojus su vaikais”, – džiaugėsi ilgametė darbuotoja A. Grebliauskienė.

Šaltuoju metu laiku lankytojų apmažėjo, tačiau išradingi pašaro patiekimo būdai skirti ne tik lankytojų pramogai – siekiama, kad gyvūnai judėdami nenutuktų ir pasijustų tarsi tikroje gamtoje.

„Kad išmoktume didinti gyvūnų užimtumą ir tai darytume saugiai, subtilybių sėmėmės savaitę trukusiuose amerikiečių mokymuose", – pasakojo pašnekovė.

Tam, kad gyvūnai nenuobodžiautų ėsdami paprastai paduotą maistą, sodo darbuotojai pašarą deda į dėžes ar statines, kuriose jį reikia surasti ir išsiimti, daržoves žilvičio vytelėmis suriša į rutulius, į kankorėžių tarpelius prikiša medaus. Plėšrūnai palepinami gyvais triušiais, pelėmis, žiurkėmis, beždžionės – miltkirmėlėmis, meškėnai – tarakonais.

Dauguma gyvūnų, nujausdami, kad artėja pietūs, ima akivaizdžiai nekantrauti. Pavyzdžiui, ruonis ima energingai plaukioti savo baseine, taškytis vandeniu.

Ateityje ketinama sugalvoti naujų būdų šerti zoologijos sodo augintinius. „Juk gyvūnai – kaip vaikai, jiems labai greitai viskas nusibosta”, – juokėsi A. Grebliauskienė.

Kauniečiai bei miesto svečiai kiekvieną ketvirtadienį 13.30 val. gali pamatyti, kaip šeriami šiauriniai elniai. Ketvirtadieniais ir šeštadieniais 15 val. maitinamas tigras, antradieniais 13.30 val. – guanakai. Kasdien 10 ir 14 val. užkandžiauja ruonis, o 13 val. – korsakai.