- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Kaune prasidėsiančioje dviejų dienų konferencijoje per 400 gydytojų ir mokslininkų iš 40-ties pasaulio šalių aptars, kaip naujausius virškinimo trakto mikrobiomo molekulinių tyrimų pasiekimus panaudoti pacientams gydyti.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai bandys atsakyti į neišspręstus klausimus: ar tikslinga tirti sveiko žmogaus mikrobiomą, bandant nuspėti būsimas ligas? Kodėl įvairių šalių gyventojų mikrobiomas labai skirtingas? Ar galima modifikuoti mikrobiomą dieta ir kitais neinvaziniais metodais? Kokie nauji mikrobiomo transplantacijos būdai ir daug kitų klausimų.
Tarptautinės konferencijos metu bus įteikta 2004 metų Nobelio premijos laureatų Australijos mokslininkų Robino Voreno ir Bario Maršalo įsteigta premija už pasiekimus virškinimo trakto mikrobiomo tyrimų srityje.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2015 metais buvo atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiomo transplantavimo procedūra. Šiuo metu klinikoje jau atlikta per 50 sėkmingų transplantacijų pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams atsparia Clostridium difficile infekcija iš visos Lietuvos.
„Clostridium difficile infekcijos sukeltas žarnyno uždegimas - pavojinga, kartais net mirtina žarnyno liga, dažniausiai nepagrįsto ir neatsakingo antibiotikų naudojimo pasekmė. Ši liga dažnėja visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva - sergamumas Clostridium difficile infekcija per pastaruosius 5-erius metus Lietuvoje padidėjo net 3 kartus“, - teigia Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas akademikas prof. Limas Kupčinskas.
Vienos garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų klinikų Klivlando universitetinio medicinos centro ekspertai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014 metų pasaulio medicinos naujovių. Sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai ir visuomenė žarnyno mikrobiomu ypač susidomėjo prieš 5-6 metus, kai, panaudojus naujus molekulinės biologijos ir genetikos metodus, 2012 m. buvo baigtas Pasaulinis žmogaus mikrobiomo projektas.
Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žarnyne gyvenančios bakterijos sudaro apie 60 proc. viso žmogaus kūno ląstelių, t. y, bakterijų yra beveik 1, 5 karto daugiau negu žmogaus organizmo ląstelių.
Sveiko žmogaus mikroorganizmų visuma - mikrobiomas - veikia kaip atskiras žmogaus organas: bakterijų gaminamos medžiagos aktyviai veikia žmogaus organizmo procesus, o šio organo pakitimai gali būti ne tik infekcinių, bet ir įvairių alerginių, metabolinių, degeneracinių ligų priežastimi ar rizikos veiksniu.
Su žarnyno mikrobiomo pakitimais susijusių ligų tyrimai jau 10 metų vykdomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimo institute, tad XXXI tarptautinė konferencija, skirta aktualiems žmogaus viršinamojo trakto mikrobiomo klausimams, patikėta surengti Kaune.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?29
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms10
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų58
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose30
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...