Didžiulės investicijos

Dar XVIII a. M.K.Oginskio kanalu Baltijos ir Juodoji jūros buvo sujungtos nuo Nemuno iki Dniepro per Kauną. Dniepro-Bugo laivybos kanalas per Vyslą leido pasiekti Gdanską. Vėliau, po beveik dviejų šimtmečių, šeštajame dešimtmetyje SSSR sumąstytas, bet neįgyvendintas planas sujungti šias jūras giliavandenei krovininei laivybai per Nemuną vėl atgyja. Tik dabar kryptis nuo Baltarusijos kardinaliai pasikeičia – per Lenkiją, Vyslos upę, o ne per Nemuną. Viena priežasčių – aplinkosaugos teisiniai suvaržymai.

Lietuva, saviškių išgarsinta kaip tranzitinių krovinių srautų liūtė Rytų ir Vakarų ašimi, pakeičiama Lenkija. Nors šis vandens kelio projektas dar tik svajonių lygio, reikalauja milžiniškų investicijų (apie 13 mlrd. eurų) ir truktų porą dešimtmečių. Tai jau diskutuojama, tik be Lietuvos.

SSRS dešimtmečio planas

Vyresni šalies gyventojai turbūt prisimena buvusį praeito šimtmečio šeštojo dešimtmečio grandiozinį planą sujungti Baltijos ir Juodąją jūras per Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos upes ar atnaujintus istorinius kanalus. Šis planas nebuvo įgyvendintas. Jo kryptis sutapo su istoriniu vandens keliu per M.K.Oginskio kanalą, pastatytą 1783 m. tarp dviejų Nemuno ir Dniepro intakų Ščiaros ir Jaseldos.

Keletą šio projekto elementų, sujungiantis Klaipėdą ir Chersoną (Ukraina), buvo realizuota Kaune. Pastatyta Kauno hidroelektrinė (HE), kairiame krante, Aleksote įrengta aukšta prieplaukos krantinė. Turėjo atsirasti eilė kitų HE Nemune, pvz. Jurbarko HE, kuri būtų sukėlusi vandens lygį mieste. Užtvankomis būtų pasiekti reikiami gyliai plaukioti upės-jūros tipo laivams. Tokie laivai plaukia jūros priekrantėmis ir gali tęsti savo kelionę vidaus vandenimis, gilyn į žemyną.

Rytų koridorius

Lietuva yra pasirašiusi Europos tarptautinės reikšmės svarbių vidaus vandens kelių susitarimą (AGN), kuris vandens kelią E-41 Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos ir vandens kelią E-70 jungia Klaipėdą per Kaliningradą su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu bei jūros pakrančių maršrutą.

Lietuvai aktualiausi yra šie vandens keliai:

E41: Nuo Nemuno žiočių iki Kauno. Minimaliai tenkina IV klasės vandens kelio reikalavimus, tačiau realybėje – vos gyvas. Upių-jūrų laivybos vandens kelio sudarymui (V klasė) reikalingos didžiulės investicijos.

E70: nuo Olandijos iki Rusijos Kaliningrado srities upėmis į Nemuną. Nuo Lenkijos pusės iki Lietuvos neveikia, perspektyva – neaiški.

E40 (neveikiantis): nuo Juodosios jūros per Dnieprą, Pripetę, Bugą iki Vyslos, link Baltijos jūros Lenkijoje arba E70 kryptimi.

Kaip matyti iš paveikslo, tiek E40, tiek E70 trūksta jungčių, yra užtvankų – ištisinė laivyba yra negalima.

Baltarusijos siekiai

Rytų šalims, susijungti su Baltijos jūra yra aktualios yra trys kryptys: Dauguva, Nemunas ir Vysla. Jos kreipėsi į Latviją dėl vandens kelio sudarymo per Dauguvą, bet latviai atsisakė. O Lietuvoje juos atbaidė aplinkosaugos įstatymai.

Prieš keletą metų Baltarusija, Lenkija ir Ukraina, palaikant ES, pasirengė E40 vandens kelio modernizavimo planą. E40 kelio Baltarusijoje jungiamoji grandis tarp Vyslos ir Dniepro būtų Pripetės upė. Tačiau ją ir kitas upes reikia reguliuoti, kaskaduoti užtvankomis ir tai neramina vietos ekologus.

Čia planuojama pritraukti ES finansavimą. Neseniai Baltarusija buvo užsitraukusi ES nemalonę, taikytos sankcijos. Nepaisant jų, hidrotechnikos projektai buvo plėtojami, kuriama laivybos infrastruktūra. Dauguvos vidurupyje pastatytos dvi hidroelektrinės. Prieš tai Nemune buvo pastatyta Gardino HE, tačiau kita, šalia Lietuvos sienos, dar nepradėta. O tai yra priešingybė Lietuvai ir Latvijai. Nemune draudžiama statyti užtvankas, o Dauguvoje, kai Lietuvoje buvo niekinama Kruonio HAE statyba, buvo atsisakyta kitų HE statybų.

Lenkija pritarė projektui

Lenkija, priešingai nei Lietuva, palaikė Baltijos ir Juodosios jūrų sujungimą per Vyslos upę (E40 kelias). Giliavandeniam keliui sudaryti žemutinėje Vysloje yra numatytos devynių užtvankų kaskados. Yra įrodyta, kad laivybai upėmis optimaliai dera hidroenergetika, taip pat atnešama didžiausia ekonominė nauda.

Žemiau veikiančios Vloclaveko HE neseniai suprojektuota nauja HE. Nepaisant ekologų protestų (anot jų, pažeidžiama ES Vandens direktyva, tačiau, priešingai nei Lietuvoje, neuždrausta užtvankų statyba) vyriausybė šiam hidromazgui pritarė, tačiau atsirado problemų dėl investuotojo.

Laivybos stagnacija

Dabar, kai krovininių laivų Nemune beveik nematyti, vykdoma saviizoliacinė politika – tvarkomas tik ruožas Kaunas-Klaipėda. Jo modernizacija būtina iš esmės: Kaunas turi tapti upių-jūrų uostu, kitaip krovininės laivybos nepavyks neprikelti.

Yra ir objektyvių priežasčių, stabdančių laivybą: maži krovinių srautai, didžiulė konkurencija su sausumos transportu, taip pat prigimtiniai laivybos trūkumai. Kauno Marvelės krovinis uostas Nemune, be jungties su geležinkeliu, iki šiol neranda operatoriaus. Potencialūs investuotojai pageidauja modernaus, giliavandenio kelio, atitinkančio dabarties, o ne praeities standartus.

LR Vandens įstatymo draudimas tvenkti upės neleidžia modernizuoti šio vandens kelio iki V klasės, taip pat išplėtoti upių-jūrų laivybą. Rengti laivybos projektai, pagal pasienio bendradarbiavimo programą su Baltarusija, vertintojų buvo atmetami, abejojant jų svarba. Šioms iniciatyvos pakenkė užsitęsusios ES sankcijos. Tačiau Lenkija jų sugebėjo išvengti.