- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
-
Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
Prieš keletą metų tarp Vandžiogalos lietuvių ir lenkų virusios aistros dabar atrodo nurimusios. Keliuose seniūnijos kaimuose gyvenančios kitos tautinės mažumos atstovai – rusų sentikiai – sako, kad jie su lietuviais visada sugyveno gerai.
Prieš keletą metų tarp Vandžiogalos lietuvių ir lenkų virusios aistros dabar atrodo nurimusios. Keliuose seniūnijos kaimuose gyvenančios kitos tautinės mažumos atstovai – rusų sentikiai – sako, kad jie su lietuviais visada sugyveno gerai.
Šaknys – nuo Radvilų
Pusiaukelėje tarp Kėdainių ir Kauno įsikūrusios Vandžiogalos tautinė gyventojų sudėtis – ganėtinai marga. Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 50 iki 300 seniūnijos gyventojų save vadina lenkais. Prieš keletą metų tarp vietos lenkų ir lietuvių buvo kilęs konfliktas, kai tuometis parapijos klebonas mišias aukojo tik lenkiškai bei lotyniškai. Parapijos klebonu tapus Skaidriui Kandratavičiui, reikalai pasikeitė: mišios aukojamos ir valstybine kalba.
Kėdainių g. esančius Leonijos Petrauskaitės namus vandžiogališkiai neoficialiai vadina Lenkijos ambasada Vandžiogaloje. Šiuose namuose visuomeniniais pagrindais veikia lenkiškų leidinių biblioteka, svetainėje vyksta renginiai. Čia yra lankęsis ne vienas lenkų rašytojas, kiti kaimyninės valstybės atstovai. Bibliotekoje – 2,5 tūkst. lenkiškų leidinių. Pasiimti knygų, pabendrauti čia užsuka ir Kėdainių, Jonavos rajonų lenkai. Pašnekovų žodžiais, biblioteka padeda vietiniams gilinti lenkų kalbos žinias. "Juk visi mes – baigę lietuviškas mokyklas, mūsų lenkų kalbos žodynas – skurdus, o knygų skaitymas turtina žodyną", – pastebėjo L.Petrauskaitė.
Kaip lenkai pateko į Vandžiogalos apylinkes? "Lenkai šiame krašte gyvena nuo Kėdainius valdžiusių Radvilų laikų. Kai Radvilos čia būrė savo kariuomenę ir dalijo žemes, jie kvietė ir karius iš Lenkijos. Taip čia atsirado lenkų kolonistų", – pasakojo visuomeninio judėjimo Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas.
Aprašė Č.Milošas
Zofijos Pilypienės giminę iš Kėdainių krašto kilęs rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas aprašo romane "Isos slėnis". "Tas Bukauskas, kuris Šeteniuose mokė Č.Milošą medžioti, yra mano giminaitis. Bukauskai – kolonistai iš Lenkijos, mūsų giminė čia atsirado prie Radvilų", – pasakoja Z.Pilypienė.
Šiame krašte būta atvejų, kai lietuviai buvo verčiami kalbėti lenkiškai. Yra išlikusių užrašytų pasakojimų, kad dvare valstiečiai buvo baudžiami už ištartus lietuviškus žodžius. "Per istorijos virsmą visko čia yra buvę. Faktas tas, kad žmonės prie dvaro save laikė lenkais. Čia ir 1831 m., ir 1863 m. sukilimų kovos aktyviai vyko, kur lenkiškas aspektas buvo labai ryškus. Ir mes matome prasmę save laikyti lenkais – visa tai perėmėme iš savo tėvų, senelių", – pasakojo R.Jankauskas.
Neapleisti lenkiškai aukojamų šventų mišių, išsaugoti senąsias bažnytines vėliavas su lenkiškais užrašais – tai pašnekovai mato tarsi senelių priesaką jiems. R.Jankauskas pabrėžė, kad Vandžiogalos bažnyčia ir Karmelitų bažnyčia Kaune – vieninteliai katalikų maldos namai Vidurio Lietuvoje, kur mišios aukojamos ir lenkų kalba.
Daugelis antkapių užrašų senosiose Vandžiogalos kapinėse įrašyti lenkų kalba, kai kurie jų – su klaidomis. "Jei pastebime klaidų, pasakome artimiesiems. Tačiau būna, kad žmonės dėl tokių pastabų supyksta", – sakė L.Petrauskaitė.
Šiose kapinėse ilsisi iš vienos giminės kilusių dviejų garsių rašytojų – Č.Milošo ir Oskaro Milašiaus giminės. Čia palaidotas Č.Milošo senelis Artūras Milošas buvo vieno iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko adjutantas.
Kelia problemas
R.Jankauskas Lietuvos lenkų sąjungos skyrių Vandžiogaloje sakosi įsteigęs dėl to, kad būtų lengviau iškelti reikalavimus valdžiai, organizuoti renginius. "Prieš keletą metų, pažymint Č.Milošo 100-ąsias gimimo metines, per Vandžiogalą pravažiavo 2 tūkst. Nobelio premijos laureato kūrybos gerbėjų. Buvo gėda prieš tuos žmones, kad mes čia tokie apsileidę: kapinių tvora griuvo, pačios kapinės – apleistos, medžiai – seni, grėsė užgriūti antkapius, – prisiminė pašnekovas. – Mes apie tai kalbėjome, net piketą surengėme, ir valdžia atkreipė dėmesį: medžius iškirto, kapinių tvorą jau baigia pakeisti."
Visuomenininko žodžiais, dabar labiausiai reikėtų suremontuoti bažnyčią, pakeisti kiaurą stogą. Kita problema – akis badantis pigių rūbų turgus prie pat šventoriaus tvoros. "Kai prekiautojos šioje aikštelėje išsiskleidžia, nelieka vietos į laidotuves suvažiavusiųjų automobiliams. Kai į bažnyčią, kapines tenka lydėti garbingus svečius – dėl to turgaus neturime kur akių dėti", – sakė R.Jankauskas.
Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka tvirtino, kad bažnyčios stogo remontui ieškoma lėšų, o turgus iš bažnyčios pašonės greičiausiai bus perkeltas kitais metais. "Kol kas nėra kur iškelti. Aikštelę turgui esame numatę Taikos g., prie Vandžiogalos gaisrinės. Ten visuomenės poreikiams yra paimtas žemės sklypas", – seniūnas užsiminė, kad būsimą aikštelę turgui dar reikia išasfaltuoti.
Žeidžia lietuvių svarstymai
Vietos lenkus žeidžia vieši kai kurių lietuvių svarstymai, esą, koks gi tu lenkas, jei tavo proseneliai tarnavo dvare, ten lenkų kalbą ir tradicijas perėmė. "Jei aš tokioje aplinkoje, kultūroje užaugau: šeimoje lenkiškai kalbėdavomės, dainas lenkiškas dainuodavome, aš tą kultūrą ir puoselėju", – sakė L.Petrauskaitė.
"Yra tautinės mažumos, ir reikia jų paisyti. Yra lenkų kalba, tradicijos, renginiai, ir nereikia jų trinti, nes visa tai praturtina šį kraštą, jo kultūrinį gyvenimą", – sakė R.Jankauskas. Jis pastebėjo, kad lenkišką kultūrą puoselėjančiais renginiais domisi ir kai kurie išprusę vietos lietuviai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Seimui pateiktą išaiškinimą, esą į lietuvių kalbos abėcėlę nevalia įtraukti w, x ir q raidžių, pašnekovai vertina neigiamai. "Jei man būtų leista pase pavardę įrašyti lenkiškai, kiltų sunkumų, nes reikėtų iš naujo pasirašyti svarbius dokumentus ir juos notariškai patvirtinti. Tačiau man tenka nemažai rašyti lenkų kalba – susirašinėju, rengiu informaciją interneto svetainei vandziogala.eu. Tada pasirašau lenkiška savo pavardės forma – Ryszard Jankowski. Svečiai iš Lenkijos nesupranta, klausia: "Gal čia du žmonės, Jankauskas ir Jankowski?" Būtų paprasčiau, jei nereikėtų naudoti tokio dvigubo varianto", – pasakojo lenkų kultūros puoselėtojas.
Vietos lenkų bendruomenės interneto svetainė vandziogala.eu – dvikalbė, informacija joje pateikiama lietuvių ir lenkų kalbomis.
Pagrindinėje Vandžiogalos Kauno gatvėje kalbinti miestelio žmonės tikino, kad jokių konfliktų tarp vietos lietuvių ir lenkų nėra. "Apie tai esu tik girdėjusi. Aš su visais gerai sutariu. Mano pačios tėvai lenkiškai kalba, o aš lenkiškai taip ir neišmokau. Mano mama – pase lenkė, tėtis – lietuvis, nors jo pavardė – Pilsuckis", – pasakojo lietuve prisistačiusi vandžiogališkė Brigita Kazakevičienė. "Viskas čia gerai. Mes į bažnyčią retai einame, apie konfliktus nieko nežinome", – į kalbas nesileido pagyvenusi pora.
"Nėra čia jokių tautinių konfliktų, nei lenkai, nei rusai nėra skriaudžiami", – tvirtino Vandžiogalos seniūnas.
Tarpukariu miestelyje gyveno ir nemažai žydų, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais beveik visi jie buvo išžudyti. Dar visai neseniai miestelio tautinę gyventojų sudėtį papildžiusi gausi romų šeima šiuo metu gyvena Klaipėdoje. Vandžiogalos gimnazijos direktorius Algirdas Šiušas prisimena, kad romų vaikai mokyklą lankydavo tik formaliai. Kai vaikai ilgesnį laiką nepasirodydavo, mokytojai eidavo jų ieškoti į namus, tačiau sulaukdavo neigiamos tėvų reakcijos – kodėl mokykla kišasi.
Atkėlė rusų sentikių
Netoli Vandžiogalos įsikūrę du sentikių kaimai – Didieji ir Mažieji Ibėnai. Malšinant 1863 m. sukilimą, Ibėnų kaimas buvo sudegintas ir sulygintas su žeme, jo gyventojai ištremti į Sibirą. Jų vieton atkelti rusų sentikiai. Didžiųjų Ibėnų sentikių cerkvė – oficialiai pripažinta kultūros vertybė. XIX a. iškilusios cerkvės bendrą vaizdą gadina silikatinių plytų varpinės bokštas su paprastu skardiniu stogeliu. "Originalus medinis varpinės bokštas sovietiniais laikais sudegė, tada ir pastatė šį, tokį negražų, be kupolo. Dabar su Kultūros paveldo departamentu deriname, kad būtų leista bokštą atstatyti panašų į tipišką mūsų cerkvėms", – užsiminė Ibėnų sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Aleksandras Nicinas.
Anksčiau cerkvėje buvo gausu senų vertingų ikonų, dabar jų – daug mažiau. "Ikonos dingo ne sovietmečiu, kai jų nevertino, brangiai nepirko, o vėliau. Dabar žinote, kokie laikai – žmonės nebeturi vertybių. Sovietiniais laikais buvo kalama į galvą: Dievo nėra, religija – tik opijus liaudžiai. To pasekmės juntamos dabar: šventi dalykai pasidarė nebešventi – viskas galima", – rankomis skėsteli sentikis.
Vienas vertingiausių bažnytinio meno kūrinių – altoriaus kryžius jau metai restauruojamas Kaune. "Jį, kaip ir mūsų ikonas, gali restauruoti tik sentikis. Toks meistras yra Latvijoje, jis tik kartais atvažiuoja į Kauną. Be to, restauruoti kryžių sudėtinga: senuosius lako sluoksnius reikia nuimti labai atsargiai, kad nebūtų pažeistas aukso dulkių sluoksnis", – pasakojo A.Nicinas. Kol kryžius restauruojamas, cerkvėje jį pakeitė kopija.
Krikštijamas vos nenuskendo
Religinės bendruomenės pirmininkas sako niekada nepamiršiantis savo krikšto dienos. Susiruošusiam krikštytis tuomet 33-ejų ibėniškiui iš pradžių sunkiai sekėsi rasti krikštatėvį: vienam kandidatui atsisakius, A.Nicinas susitarė su giminaičiu stačiatikiu. Tačiau ceremoniją pradėjęs dvasininkas greitai atpažinęs, kad kandidatas į krikšto tėvus – stačiatikis, vadinasi, sentikį krikštyti netinkamas. Krikšto tėvo tuomet teko ieškoti tiesiog bažnyčioje.
Vis dėlto krikšto diena A.Nicinui labiausiai įsiminė ne dėl krikštatėvio paieškų, o dėl to, kad krikštijamas vos nenuskendo. Pagal sentikių religinę tradiciją, krikštijamas asmuo nuogas tris kartus visiškai panardinamas vandenyje. "Antrą kartą išnėriau – nespėjau įkvėpti, kai dvasiškas tėvelis vėl mane panardino ir laiko. Akyse temti pradėjo, kai pagaliau galėjau išnerti, ilgai gaudžiau kvapą. O dvasiškas tėvelis sako: vanduo juk šventintas. Turėjo omeny, kad man nebuvo dėl ko nerimauti", – šyptelėjo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą17
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...