- LRT TELEVIZIJOS laida „Gimę tą pačią dieną“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net ir pradėjus naują gyvenimo etapą su drauge Loreta, sunku užmiršti ypatingą ryšį, siejusį su žmona Irena, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ atvirauja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Beje, prisipažįsta jis, gyvenime nebūtų pavykę tiek pasiekti, jei ne dvi svarbiausios jo gyvenimo moterys: „Tėvui išėjus, mama rūpinosi mumis visais. Vėliau susipažinau su Irena. Tai vienintelės moterys, kurios mane palaikė visur ir visada.“
V. Matijošaitis gimė Vičiūnuose, Kaune, kur augo kartu su vyresniais broliu ir seserimi, bet pamena, jog pirmagimio statusas nesuteikdavo jokių privilegijų.
„Tėvai buvo griežti ir jeigu tu pajėgus pakelti šluotą, vadinasi, turėdavai šeštadieniais tvarkyti namus ir blizginti grindis – net ir po lova“, – prisimena V. Matijošaitis.
Dabartinis Kauno meras pasakoja, jog tik pirmoje klasėje sužinojo, kad jo tikrasis vardas – Visvaldas: „Pamenu, kaip pirmąją dieną mokykloje mokytoja skaitė vardus ir tikrino, ar visi atvyko. Tada ji tarė – „Visvaldas“. Girdžiu, jog vardas panašus į mano, dairausi, ar niekas kitas nesistoja. Nesuprantu, ar kreipiasi į mane. Vis dėlto atsistojau ir tądien pirmą kartą supratau, kad esu ne Valdas, kaip mane visi šeimoje vadino, o Visvaldas.“
Beje, tikrasis vardas taip ir liko tik mokytojos lūpose, o klasės pirmūnui V. Matijošaičiui draugai sugalvodavo vis naujų pravardžių: „Buvau labai smulkus, tad mane vadindavo „kroška“ – trupinėliu.“
Inžinerijos studijos padėjo atrasti gyvenimo meilę
V. Matijošaitis prisimena, jog mama niekada netikrindavo jo pažangumo mokykloje ir akcentuodavo, kad dėl to turėtų rūpintis tas, kuris mokosi.
„Mama niekada nedarė spaudimo ir sakydavo, kad mokausi dėl savęs, o ne dėl jos. Žinojau, kad mano pažymių niekas netikrins, bet asmeninis noras buvo stipriausia motyvacija“, – pasakoja verslininkas.
Žinia apie tėvų skyrybas V. Matijošaičio gyvenimą netikėtai pakeitė į gerąją pusę, o visa šeima tapo artimesnė: „Tėvui išėjus, šeima susivienijo, susirinkdavome visi, pradėjome švęsti gimtadienius. Nežinau, kodėl, bet anksčiau to nebūdavo.“
Atėjus laikui rinktis studijas, dėdė sūnėną įkalbinėjo tapti gydytoju, tačiau jis suprato, kad geriau klausytis savo širdies, kuriai įdomūs buvo garažai ir tepalai. V. Matijošaitis nepaklausė visų, kurie sakė, kad gydytojai ne tik geri vyrai, bet ir žentai, ir įstojo į Vilniaus inžinerijos ir statybos institutą.
V. Matijošaitis pamena, jog universitete susipažino ir su būsimąja žmona Irena.
„Susitikimoe trečio kurso pradžioje, kasmetiniame studentų renginyje. Irena buvo geografijos mokslų studentė. Vėliau susitikinėdavome kavinėse, eidavome į „Hiperbolės“ koncertus. Su dviem draugais sugalvojome vedybų maratoną ir susitarėme kiekvienas vesti savo išrinktąją kas savaitę, tačiau aš pavėlavau ir su Irena susituokiau ne pagal mūsų planą“, – su šypsena prisimena V. Matijošaitis.
Dieną kriminalistas, vakare – gėlių pardavėjas
Verslininko gyvenimas pasikeitė gimus pirmajam sūnui – tada teko atsisakyti mechaniko specialybės ir eiti dirbti milicijoje.
„Dirbau patruliu, po to kriminalistikos skyriuje. Paieškos padalinyje tekdavo bendrauti su įvairiais žmonėmis. Per tą laiką visko mačiau“, – su siaubu prisimena V. Matijošaitis.
Norėdamas atitrūkti nuo nemalonumų darbe, V. Matijošaitis užsiimdavo gėlininkystė ir su žmona parduodavo rožes: „Kol esi jaunas ir turi jėgų, gali dirbti daugiau darbų. Taip ir aš – eidavau miegoti po vidurnakčio, naktimis dirbdavau, kai statėmės namą – padėdavau statybininkams.“
Kol esi jaunas ir turi jėgų, gali dirbti daugiau darbų. Taip ir aš – eidavau miegoti po vidurnakčio, naktimis dirbdavau, kai statėmės namą – padėdavau statybininkams.
Kai verslininko sūnui sukako treji, šeima pradėjo galvoti apie dar vieną atžalą. Deja, medikai perspėjo, kad bandymai gali būti nesėkmingi.
„Sužinoję, kad nepatartina susilaukti dar vieno vaiko, pradėjome svarstyti apie įsivaikinimą. Tuo metu Armėniją sukrėtė didžiulis žemės drebėjimas. Ten žuvo daug žmonių, liko daug našlaičių. Pamanėme, kad apleistiems vaikams galėtume suteikti prieglobstį. Tačiau armėnai atsisakė priimti pagalbą ir tikino, kad savo šalies vaikais pasirūpins patys“, – iki šiol su teigiama nuostaba apie armėnų pasiaukojimą ir meilę pasakoja V. Matijošaitis.
Verslas prieš 20 metų – išgyvenimo žaidimas
Vis dėlto šeimai pavyko susilaukti dar vieno sūnaus ir V. Matijošaitis ieškojo būdų, kaip išlaikyti šeimą, todėl verslas į gyvenimą atėjo neatsitiktinai: „Dvi mamos frazės – mokykis dėl savęs ir išlaikyk savo šeimą – man buvo kaip taisyklės. Iš pradžių užsiėmiau įvairiausių daiktų prekyba. Pamenu, buvau toks užsiėmęs, kad namo grįždavau tik persirengti.“
V. Matijošaitis pripažįsta, kad tuo metu užsiimti verslu buvo pavojinga.
„Ne kartą patyrėme reketą, grasinimus. Rusijoje egzistavo toks „užaugintos kiaulės“ terminas. Su tavimi dirba, prekiauja, pasiekia tam tikrą pelną, o paskui atsikrato. Manau, daug lietuvių buvo užkasti“, – pavojingą verslui laikotarpį prisimena V. Matijošaitis.
Tačiau verslininką lydėjo sėkmė – laikui bėgant, V. Matijošaičio valdoma žuvies perdirbimo įmonė vykdė tarptautinius užsakymus ir įsitvirtino Lietuvos bei užsienio rinkoje.
Kaune gyvenantis V. Matijošaitis dažnai priimdavo svečius iš užsienio, kurie buvo vieni pirmųjų verslininko aplinkoje pastebėję tragišką Kauno gatvių situaciją: „Prisimenu, kaip viešbutį pasiekdavome važiuodami lankstais, nes gatvėse būdavo vienos duobės. Tada tekdavo išgirsti diskusijų apie tai, kaip Kaunas kelių negali susitvarkyti. Kelis kartus bandžiau su tuometiniu meru pasikalbėti, bet pasijuokdavo, ir viskas.“
Susitaikyti su netektimi padeda naujos pareigos ir draugė
Nesulaukęs atsako iš tuometinės valdžios, V. Matijošaitis inicatyvą paėmė į savo rankas: „Mus erzino tai, kad pokyčiai mieste neateina pakankamai greitai, tad kartu su žmona tapome Kauno miesto tarybos nariais.“
V. Matijošaitis prisimena, kad daug dalykų darydavo kartu su žmona ir abu stengėsi paisyti vienas kito poreikius, todėl ir pykčių nebuvo daug – jeigu jis eidavo į medžioklę, žinodavo, kad privalo grįžti iki spektaklio, į kurį labai norėtų nueiti Irena.
Žinomas vyras atvirauja, kad, net ir praėjus beveik penkeriems metams po žmonos netekties, skausmas dar nespėjo atslūgti.
„Dirbant Kauno miesto meru ir daug laiko praleidžiant su nauja gyvenimo drauge Loreta lengviau išgyventi skausmą, tačiau tai tikrai nepraėjo. Draugai patarė išsikraustyti iš namo, kuriame žuvo Irena, tačiau ten viskas ypatinga. Ant sienų vis dar kabo mūsų paveikslai, nuotraukos. Man gera į juos žiūrėti ir prisiminti, ką esame kartu nuveikę“, – dalijasi V. Matijošaitis.
Verslininkas užtikrintai teigia, kad tai, ką pasiekė, nebūtų buvę nuveikta be dviejų svarbiausių gyvenimo moterų: „Dėl visko galiu dėkoti savo mamai ir Irenai. Dabar mano pagrindinė užduotis – kauniečių gerovė.“
Daugiau – laidos „Gimę tą pačią dieną“ įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas43
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens1
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda11
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą33
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?67
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...