Quantcast

V. Makūnas: daugiausia investavome į švietimo sritį

Švietimas, socialinė rūpyba ir kultūra. Šias sritis kaip savivaldybei prioritetines pabrėžia Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kalbėdamas apie šiemet savivaldybės atliktus svarbiausius darbus, jis pirmiausia išskiria mokymosi aplinkų gerinimą, sąlygų sveikai gyventi pakaunės gyventojams sudarymą ir investicijų pritraukimą. Meras tvirtino, kad ateinančiais metais bus daugiau galimybių išsiskleisti kultūrai.

– Kokius įvardytumėte svarbiausius darbus, šiemet atliktus Kauno rajono savivaldybėje?

– Visada labai svarbu matyti vaikus, todėl daugiausia investavome į švietimo sritį. Labai sparčiai augančioje Užliedžių seniūnijoje atidarėme keturias naujas vaikų darželio grupes ir suteikėme tam patalpas. Atsižvelgdami į vienos gausiausių Domeikavos seniūnijos poreikius, kapitališkai suremontavome Domeikavos gimnaziją – sutvarkėme tiek jos vidų, tiek išorę. Dabar tai viena moderniausių gimnazijų ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Domeikaviškiai turi ir stadioną, ir šiuolaikinę laisvalaikio salę. Viso projekto vertė – 5,3 mln. eurų. 300 tūkst. eurų laisvalaikio salės statybai skirta iš Valstybės investicijų programos, kita finansinės naštos dalis teko savivaldybei.

Padedant dabartinei Vyriausybei, iš Kauno kolegijos perėmėme Mastaičių baseiną. Čia organizuosime visuotinį moksleivių mokymą plaukti – dabar čia mokosi plaukti antrokai, ateityje sudarysime sąlygas ir siekti sportinio meistriškumo.

Investicijos į švietimo sritį leido mums pagerinti ugdymo kokybę, pagerėjo ir brandos egzaminų rezultatai. Pastebime, kad iš Kauno į Garliavos, Domeikavos, kitas netoli miesto esančias mokyklas sugrįžta moksleiviai.

Ekspertai pastebi, kad tarp kitų savivaldybių išsiskiriame palankia mokesčių politika, biurokratinės naštos mažinimu. Tai leidžia mums ir toliau pritraukti investuotojus, kurti darbo vietas. Šiemet buvome pastebėti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuvos verslo konfederacija už investicijų pritraukimą Kauno rajonui įteikė "Auksinę krivūlę", o Europos verslo asamblėja už inovacijas ir verslui palankių sąlygų kūrimą savivaldybę apdovanojo vėliava ir sertifikatu kaip vieną patraukliausių Europos savivaldybių. Lietuvos savivaldybių indekso lentelėje Kauno rajonas šiemet nusileido tik Klaipėdos rajonui.

Gerai, kad įmonės kuriasi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Tačiau mane džiugina ir tai, kad verslas plečiasi Raudondvaryje, Garliavoje, Babtuose, Domeikavoje, Karmėlavoje, Ringauduose. Džiugu matyti, kad mūsų krašto žmonės išradingi, kuria įvairius versliukus, į juos įtraukdami šeimos narius.

– Šie metai buvo išskirtiniai verslo investicijų gausa. Panašios sėkmės tikitės ateinančiais metais?

Manau, kad didžiausios investicijos turėtų plūstelėti artimiausiais metais.

– Manau, kad didžiausios investicijos turėtų plūstelėti artimiausiais metais. Garsios užsienio kompanijos Kauno regioną mato kaip patrauklų, saugų investuoti kraštą, strategiškai gerą vietą su išplėtotais inžineriniais tinklais, kur palanki mokesčių politika, yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

– Kaip sekasi kultūros, turizmo ir sporto srityse?

– Šie metai mums buvo palankūs – Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Prieš keletą dienų Raudondvario dvaras pripažintas viena patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Lietuvoje.

Mes toliau investuojame į turizmą: siekiame atskleisti pakaunės gamtos grožį, čia esančius paveldo objektus, sveikatinimo ir užimtumo galimybes. Toliau tiesime dviračių takus, rengsime turizmo maršrutus, plėsime vandens pramogų paslaugas.

Šiemet Raudondvaris tapo Mažąja kultūros sostine. Daug dėmesio skirta piliakalniams tvarkyti. Bene didžiausia sėkmė – kartu su Kauno miesto savivaldybe pateikėme paraišką tapti Europos kultūros sostine 2022 m. ir laimėjome. Mūsų meno kolektyvai ir unikalios miestelių šventės dabar galės būti pristatyti tarptautiniu mastu.

Šiemet įspūdingomis pergalėmis nudžiugino ir sportininkai. "Garliava SM-CASCADA" rankininkės tapo Lietuvos čempionėmis, o Kauno rajono "Hoptrans-Sirenos" Lietuvos moterų krepšinio lygoje iškovojo antrąją vietą. Dar daugiau: akademinio irklavimo atstovai iš pakaunės Dovydas Nemeravičius ir Aurimas Adomavičius tapo pasaulio čempionais, Padauguvoje užaugęs Andrius Gudžius taip pat skynė pasaulio disko metimo čempionato laurus.

Stengėmės išlikti socialiai jautrūs: skyrėme daug dėmesio socialinių paslaugų plėtrai. Kitąmet, atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio proga, skatinsime jaunas šeimas – kiekvienam Kauno rajono naujagimiui dovanosime kraitelius.

Kalbant apie žemės ūkį, šie metai buvo nelengvi – ūkininkai nukentėjo nuo liūčių. Savivaldybės taryba nusprendė su jais solidarizuotis – žemdirbius atleidome nuo žemės mokesčio.

– Kokie didžiausi uždaviniai kitiems metams?

– Vienas svarbiausių uždavinių – sutvarkyti Kauno rajono mokyklas, kad jos taptų šiuolaikinės ir savo aplinkomis, ir ugdymo turiniu. Piliuonoje, Čekiškėje turėtų įsibėgėti gimnazijų rekonstrukcijos darbai.

Garliavoje atsiras parkas ir skveras, bus tiesiami šaligatviai, tvarkomi sporto aikštynai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Vilkijoje ir Ežerėlyje taip pat baigsime rekonstruoti stadionus, sutvarkysime nemažai gatvių. Bus tęsiama daugiabučių renovavimo programa, vandentvarkos projektai.

Ateinančiais metais intensyvės kultūrinis gyvenimas – prasidės projekto "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" renginiai. 2018 m. šiai programai kofinansuoti mes skyrėme 400 tūkst. eurų, iki 2022 m. skirsime 4 mln. eurų. Taigi, Kauno rajono laukia darbingi ir labai įdomūs metai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Julius

Julius portretas
O kiek rajone nušiurusių mokyklų?

Kauno gyventojas

Kauno gyventojas portretas
Reklamos genijų Matijošaitį vargu ar įmanoma pralenkti, nes tas su Porche ir pinigų maišais lekia

Rajono žmogus

Rajono žmogus portretas
Na gal ir viskas gerai būtų su Meru Makunu. Bet niekaip negali savo paties vaizdo atsikratyti. Tai pataikuniški straipsniai. Esu įsitikines, kad kitas jo vietoje darbuotusi geriau ir sumaniau. Stačiai pikta, kad Meras tai, kas pridera jo pareigoms, butinai viešina. Jau senokai nematyti jo garsaus ruporo "Pakaunės žinios". Ten tai jau viršūnė savęs išsiaukštinimo. Rajono žmonės ilgisi paprasto ir suprantamo laikraščio "Tėbiškės žinios". Apgailestauju, kad ir "Kauno diena," deje, neatsispiria agitacijai apie Mero nuopelnus. O tai jau nebekuklu.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių