Quantcast

V. Landsbergis: Vakarai demonstruoja begalinį naivumą

Pusšimtį metų trukusi sovietų okupacija Lietuvoje sužalojo ne vien ją esamuoju laiku išgyvenusias kartas. "Nors sovietinė okupacija jau seniai baigėsi, bet jos pasėta baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis liko ir persidavė daliai jaunimo", – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos magistrantas Simonas Jazavita, vienas tarptautinės konferencijos "Sunkus kelias į laisvę" dalyvių. Molotovo–Ribbentropo pakto 75-mečiui ir Baltijos kelio 25-mečiui skirtas renginys vakar vyko Istorinėje prezidentūroje Kaune.

"Šią konferenciją rengėme dėl to, kad jaunajai kartai primintume, kad laisvę reikia saugoti, apie tai kalbėti, ypač Ukrainos įvykių šviesoje", – kalbėjo viena renginio iniciatorių Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Edita Gudišauskienė. Molotovo–Ribbentropo paktas mūsų tautai turėjo ypač skaudžių padarinių: praradome nepriklausomybę, milijonai lietuvių buvo ištremta į Sibirą, prasidėjo partizaninis karas.


Vytautas Landsbergis

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas

Kai susiduriame su politiniu sąmokslu, labai svarbu vertinti tiesiai ir teisingai. Tai yra pirmiausia svarbiausia vartoti teisingus žodžius. Šiandienė Rusijos agresija prieš Ukrainą reikšminga tuo, vargšas pasaulis bijo kalbėti teisingais žodžiais. Tam, be abejo, reikia teisingai galvoti. Stalino ir Hitlerio sąmokslą užgrobti suverenias šalis lydėjo neišmatuojamos nelaimės bei nusikaltimai. Žudikai, atšventę pergalę jungtiniu kariniu paradu, vėl susitiko dalytis grobį. Paradoksalu, kad agresyvus grobikiškas karas, jo sumanymas ir inicijavimas kaip didžiausias pamatinis karo nusikaltimas yra nutylėtas, pridengtas. Jo realizavimas žemės grobimo ir bejėgių žmonių masinis naikinimas, nors visuotinai smerkiamas iki dabar, traktuojamas absoliučiai selektyviai. Kulka į pakaušį tebevertinama skirtingai. Pagal tai, ar ją paleido esesininkas ar NKVD. Tik tie baisieji darbai, kuriuos darė karą pralaimėjusieji, buvo iškelti, pasmerkti, o kaltininkai pakarti. Analogiški darbai, kuriais nusikalto karo laimėtojai – Sovietų Sąjunga ir jos raudonieji fiureriai – nepasmerkti. Iš esmės net nenagrinėti kaip karo nusikaltimai. Nesulaukta ir Rusijos valstybinio apgailestavimo. Stiprėjo ir viešpatavo tarptautinė veidmainystė su labai giliais padariniais. Ji norėtų laimėti ir dabar. Pažvelkime į Ukrainą. Ko verta demokratinė Europa? Vladimiras Putinas perėmė Hitlerio estafetę. Rusijos kariniai ruporai ėmė teisinti net Hitlerį: jis buvęs visai geras, kol užpuolė Rusiją. Klesti Stalino kultas. Kremliaus aplinkoje skamba įžūlūs šantažo balsai: nespauskite, nežeminkite Rusijos, nes susilauksite pasaulinio karo, kaip tada, kai spaudėte Hitlerį. Pataikavimas V.Putinui taip pat turi ribas. Kaip tik pataikavimas, o ne kvietimas liautis melavus, gresia karu. Šiandien kaip tik mestas naujas iššūkis – visai atvira Rusijos karinė invazija. Kai Rusija žengė stalinistiškai atgal, Vakarai jos nestabdė, o demonstravo begalinį naivumą. Dabar susidrovėjus kalbama apie kažkokią vietinę Ukrainos krizę, užuot įvardijus, kas yra kas. Tuščios kalbos, ar jau prasidėjo trečiasis pasaulinis karas. Karas yra vienas ir su pertraukėlėmis vyksta jau šimtą metų.


Vytautas Jokubauskas

Humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas

1939 m. rugpjūčio 23 d. stalinistinė Sovietų Sajunga ir nacistinė Vokietija pasidalijo Vidurio Rytų Europos tautas, o rugsėjo 28 d. dalybas pakartojo. Kaip paprasta: keliasdešimčia tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos su keliais milijonais žmonių du totalitariniai režimai ėmė ir susikeitė. Panašiai kaip kolekcininkai sendaikčių turguose keičiasi pašto ženklais, monetomis ar kitais jų kolekcionuojamais niekučiais. Tokiam elgesiui randama net pateisinimų – pvz., geopolitinė būtinybė, sovietų siekis pastumti sieną į Vakarus, pasiruošti atremti Vokietijos puolimą ir t. t. Kartais konstatuojame, kad Lietuva 1939–1940 m. nieko negalėjo pakeisti, ne jos politikų ir diplomatų valioje buvo daryti įtaką didžiųjų valstybių politiniams žaidimams. Alternatyvų buvo, bet bet kokiu atveju visos jos vedė į karinį pasipriešinimą. Tikriausiai jokios kitos tautos kaip lietuviai ir lenkai taip gerai nežino savo kaimynų pomėgio mus dalytis, lyg būtume jų nuosavybė. Per 219 metų (1795–2014 m.) Lietuva laisva buvo tik 46 metus. Išties turime dėl ko nerimauti, suklusti, prisiminti ir priminti kitiems. Šiandien Ukraina yra ta šalis dėl kurios Europai ir JAV tenka apsispresti. JAV ir Didžioji Britanija kartu su Rusija yra garantavusi Ukrainos teritorinį vientisumą ir valstybingumą, o Ukraina mainais atsisakė branduolinio ginklo. Bet viena iš garantijas teikusių šalių 2014 m. jau okupavo dalį Ukrainos ir gviešiasi į dar didesnį jos teritorijos gabalą.


Marcela Salagean

Babes-Bolyai universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto profesorė (Rumunija)

Konferencijoje norėjau išgirsti apie Molotovo–Ribbentropo paktą iš skirtingų pozicijų. Rumunijai turėjo dar didesnės įtakos nei Lietuvai, bet mūsų šalyje žmonės apie tuos įvykius šneka ne taip daug kaip pas jus. Taip yra dėl to, kad didieji padariniai pasijuto ne iš karto, o kiek vėliau. Ši data minima ir pas mus, bet ne tokiais mastais kaip Lietuvoje.


Simonas Jazavita

Kauno miesto muziejaus edukatorius, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos magistrantas

Skaudžiausi Lietuvos istorijos įvykiai – holokaustas, pokario represijos ir didvyriškas partizaninis karas buvo išprovokuoti šio totalitarinių režimų sąmokslo. SSRS ir Vokietijos sutarties ir visų po jos sekusių tragiškų įvykių padarinius matome ir dabar. Tai abejingumas, ryžto ir drąsos kovoti su neteisybe stoka. Nors sovietinė okupacija jau seniai baigėsi, bet jos pasėta baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis liko ir persidavė daliai jaunimo. Niekada nekovojęs dėl savo laisvės jaunimas dažnai nemoka jos vertinti, todėl susidūręs su sunkumais kaltę neretai suverčia ir savo tėvynei. Atsivėrusios sienos neretą paskatina paieškoti laimės svetur, o ir tarp likusiųjų neretai pasigirsta pesimistinių kalbų. Džiugina daugybė iniciatyvų jaunimui suprantama kalba minėti Baltijos kelią. Vis didėjantis patriotinių renginių populiarumas, vertybiškai tvirta jaunimo pozicija įvykių Ukrainoje atžvilgiu rodo didelį jaunimo potencialą ir entuziazmą ne tik pažinti savo istoriją, bet ir mylėti savo tėvynę čia ir dabar. Svarbu nepamiršti, kad jaunimą, ypač pačius mažiausius, kartais reikia tinkamai sudominti. Dirbdamas muziejuje pastebiu, kad dažnai atėję į edukacinius užsiėmimus moksleiviai rodo norą toliau domėtis savo miesto ir šalies istorija. Verta prisiminti, kad nors didžiosios šalys visada stumdė ir stumdys šachmatų figūrėles pasaulio geopolitiniuose žaidimuose, bet, kaip įrodė Baltijos kelias, vieninga ir pozityviai nusiteikusi labai daug gali ir maža šalis. Nedera užmiršti išmintingų Senekos žodžių: "Kiekvienas myli savo tėvynę, ne todėl, kad ji didelė, bet todėl, kad sava." Jaunimui žodžiai "tėvynė" ir "nepriklausomybė" galbūt suprantami kitaip nei vyresniesiems, tačiau vis tiek yra labai brangūs.


Arūnas Vyšniauskas

Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas

Priimant valstybių istoriją pakeitusius sprendimus buvo kuriami žemėlapiai. Juose atsispindi, kokie tuo metu buvo svarstomi dalykai. Iki šiol į kartografinius nacių – sovietų paktų aspektus nebuvo labai gilinamasi. Šiuo metu daug tokių žemėlapių vis dar yra nepaviešinti, dūla archyvuose. O gaila, nes su kiekvienu paskelbtu šaltiniu tampa aiškiau suprasti vokiečių turėtus planus, strategiją. Žinant užkulisius, lengviau pamatyti, kaip be jokių skrupulų buvo dalijamasi kitų valstybių teritorija, visiškai neatsiklausiant gyventojų. O tai ir yra tai, dėl to turėtume smerkti tokius paktus. Pavyzdžiui, iš žemėlapių aišku, kad Vokietija yra prašiusi atiduoti gerokai daugiau Lietuvos: dalį Žemaitijos, brėžė liniją net iki Kauno, jį palikdami sovietų pusėje. Tačiau Stalinas su tuo nesutiko. Vokiečiams pavyko pasiimti tik mažą gabaliuką. Įdomu tai, kad žemėlapis, pagal kurį dalis lietuviškos užnemunės buvo atiduota Vokietijai, penkias dienas yra buvęs Kaune.



NAUJAUSI KOMENTARAI

w

w portretas
Jokio naivumo nedemonstruoja vakarai,o ziuri savo interesu,seniai laikas ta suprasti. Ta pati daro ir Amerika.Kalba graziai,o kai reikalas pakrypsta bloga linkme - ziuri savo interesu. Ir nera cia jokio naivumo,o tik saltas apskaiciavimas. Juk savi marskiniai arciau kuno?!

gvyhjmk

gvyhjmk portretas
Galvok ka kalbi seni,vakarai seniai su Rusijs draugauja ir sutartys energetikos ,naftos ,duju pasirase sau naudingesnia pozicija.Jiem tiesiaq Lietuva ,kaip afrika ,visai nesvarbi.Molotovo -Ribentropo sutartis buvo pasirasyta su Vokieciais,dabar tas pats,uz tai jie nenori sau palankia sutarti aptarineti is naujo su Rusais ...Kiekviena salis gina savo salies interesus ,viska daro del savo salies ir tautos ,tai ne Lietuva ir lietuviai siknalaiziai-parsidaveliai...

Patriotas

Patriotas portretas
Turbut visos problemos Lietuvoje issprestos ,pragyvenimo lygis aukstesnis nei Amerikoje ,emigracija baigesi ,jei 80-90 proc naujienu yra is Ukrainos ? Pries skelbiant totalu kara Rusijai ,musu gudragalviams politikams reiketu pasirinkti savo svorio kategorijos priesininka...Nes susidaro ispudis - visi zingsniai daromi kad Lietuvos visai neliktu...Kam Jus tarnaujate is tikruju , gerb. politikieriai ?
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių