P. Vileišio įspaudas

Kaune, Perkūno alėjos pradžioje, kur dabar įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, sovietmečiu stovėjo M.Čepo sodyba. Gimęs Šiaulių apskrities Diržių kaimo turtingų ūkininkų šeimoje, carinės okupacijos metais M.Čepas mokslus ėjo Šiaulių gimnazijoje, kur pradėjo slapta skleisti Petro Vileišio išleistas lietuviškas knygeles, gautas iš P.Vileišio brolio Antano.

Būdamas septintokas M.Čepas tapo vienu iš kelių šimtų Tilžėje leisto mėnesinio laikraščio "Aušra" prenumeratorių, platino laikraštį tarp tėviškės ūkininkų, ragindamas jį prenumeruoti. Būdamas gimnazistas lankydavosi lietuvybei simpatizavusio grafo Nikolajaus Zubovo dvare, iš kurio bibliotekos gaudavo paskaityti lenkiškos literatūros apie Lietuvos praeitį.

Bendradarbiavo "Varpe"

"Tėvai norėjo, kad sūnus taptų kunigu, tačiau jis pasirinko medicinos studijas Maskvos universitete. Po poros metų supratęs, kad mediku būti negalės, jis perėjo į Teisės fakultetą ir drauge su Antanu Vileišiu, Stasiu Matulaičiu ir kitais bendraminčiais dalyvavo slaptos Maskvos lietuvių studentų draugijos veikloje. M.Čepas bendradarbiavo "Varpe", kuris buvo tartum "Aušros" tęsinys. "Varpo" iniciatoriais 1888 m. buvo Varšuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai: V.Kudirka, Jonas Staugaitis, Juozas Adomaitis-Šernas ir kt.

Įsitraukęs į varpininkų judėjimą, M.Čepas atostogų metu gimtinėje aktyviai platino "Varpą", Ūkininką", kitus leidinius. Baigęs studijas Maskvoje, gavo paskyrimą į Mintaują (Jelgavą), kur apsigyveno Jono Jablonskio bute", – pasakojo M.Čepo anūkė D.Andriušytė-Butrimienė.

Priglaudė J. Jablonskis

Pas Jablonskius, Mintaujoje, lankydavosi lietuvių inteligentija, rinkdavosi varpininkai. Tad M.Čepas atsidūrė pačiame lietuvybės židinyje, kur laikui bėgant susipažino su Motiejaus Lozoraičio ir Prano Mašioto šeimomis, A.Krikščiukaičiu-Aišbe, jau sirgusiu V.Kudirka ir kt.

Matomoje D.Andriušytės-Butrimienės namų vietoje kabo unikali, stulbinanti istorinių asmenybių gausa nuotrauka. Ji daryta 1894 m. Mintaujoje. Oficiali nuotraukos atsiradimo priežastis – J.Jablonskio dukters Onutės (būsimos Vytauto Landsbergio mamos) krikštynos, tačiau tai tebuvo varpininkų suvažiavimo priedanga. Nuotraukoje užfiksuota grupė krikštynų dalyvių, tarp kurių buvo Motiejus Lozoraitis (Stasio Lozoraičio tėvas), Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Tumas-Vaižgantas, V.Kudirka. Toje nuotraukoje matyti ir jaunas varpininkas M.Čepas. Kas jį atvedė į šią istorinę draugiją?

Paskyrė dirbti Sibire

1987 m. M.Čepo, jauno, nedaug uždirbančio teisininko, gyvenimas netikėtai pasikeitė – po Trijų karalių jis gavo iš carinės Rusijos teisingumo ministerijos pasiūlymą dirbti taikos teisėju Sibire. Anuomet lietuviai, gavę paskyrimus dirbti į tolimus Rusijos kampelius, stengdavosi išvažiuoti jau sukūrę šeimas Lietuvoje. Tad ir M.Čepas išvažiavo į naują darbo vietą Sibire su būsima žmona – J.Jablonskio seserimi Marija.

Beje, J.Jablonskis labai sielojosi dėl sesers išvykimo į Sibirą,  kuris buvo tapęs nelaisvės namais visiems kovotojams už laisvę. M.Čepas, vos atvykęs į Čitą, 1889 m., susituokė su Marija Jablonskyte.

Aplankė V.Kudirką

Anot pašnekovės, prieš išvykdamas į Sibirą M.Čepas su tėvais ir būsima žmona apsilankė Vladislavove (Kudirkos Naumiestyje), kur jis vienas užsuko į svečius pas Kazį Grinių, su kuriuo studijuodami Maskvoje gyveno viename kambaryje. Iš K.Griniaus sužinojo, kad gydytojas V.Kudirka persikėlęs iš Šakių į šią vietovę ir jau nebepraktikuojąs. Mat sergąs džiova ir iš savo buto, kur rašo straipsnius "Varpui", nebeišeinąs. M.Čepas su K.Griniumi nutarė aplankyti V.Kudirką.

Jiems įžengus į kambarį, V.Kudirka gulėjo lovoje vienmarškinis. Savo prisiminimuose M.Čepas rašė„ kad prie "Varpo" redaktoriaus lovos stovėjo staliukas, ant jo – rašalo buteliukas, plunksnakotis ir šūsnis prirašytų bei tuščių popieriaus lapų. V.Kudirka atrodė silpnas. K.Grinius buvo surinkęs pinigų jam gydytis užsienyje, tačiau suma dar buvo per menka. Tuomet M.Čepas padėjo ant stalo šimtinę. V.Kudirka, išgirdęs, kad M.Čepas važiuoja dirbti į Sibirą, pasakė: "Važiuoji – važiuok, bet Lietuvos nepamiršk."

Pateko į L. Vaineikio bylą

Kai 1900 m. Lietuvoje prasidėjo garsioji Liudo Vaineikio ir kitų lietuvių tautinio judėjimo dalyvių byla, atliekant kratą jo, L.Vaineikio, namuose, caro žandarai rado sąrašą žmonių, kuriems jis siųsdavo spaudą, o per kratą pas G.Landsbergį-Žemkalnį Maskvoje – M.Čepo 100 rublių perlaidos kvitą su pastaba perduoti ją L.Vaineikiui. Tad M.Čepas po kratos jo namuose žandarų lydimas buvo išvežtas iš Sibiro į Liepoją ir, nagrinėjant jo bylą, dvejus metus turėjo gyventi prižiūrimas žandarų. Be to, buvo paliktas be tarnybos ir uždarbio. Tačiau M.Čepas vis vien įsigudrindavo dalyvauti slaptoje lietuvių veikloje. Išlikusiame M.Čepo dienoraštyje rašoma, kad, pavyzdžiui, 1902 m. pavasarį jis drauge su A.Vileišio šeima dalyvavo lietuvių gegužinėje Valakampiuose.

Pritrūkus svarių įrodymų, M.Čepo bylą carinė valdžia nutraukė ir grąžino jį į darbą Sibire. Anuomet buvo juokaujama, kad carinė valdžia lietuvių tautinio judėjimo dalyvius trėmė į Sibirą, o M.Čepą – iš Sibiro į tėvynę.