„Tai nebus vienos kurios nors organizacijos nuosavybė – ji priklausys visiems. [...] Ten bus galima susirinkti ir pasikalbėti apie valstybės ar kultūros reikalus ir priimti tam tikrus sprendimus. Taigi tai bus ne uždara, bet atvira įstaiga, tarnaujanti lietuvių tautai“, – pabrėžia V. Adamkus.

– Pone Adamkau, 2016 m. balandžio 29 d. – istorinė data tiek Kauno miestui, tiek Lietuvai, nes po restauravimo darbų atidaromas pastatas, kuriame bus Jūsų vardo biblioteka-muziejus. Kaip gimė idėja įkurti tokį muziejų Kaune?

– Esu grynakraujis kaunietis – ten gimiau ir iki išvykimo iš Lietuvos nesu lankęsis nė viename Lietuvos mieste. Kaune augau, gavau patį pirmąjį išsilavinimą. Kaunas yra mano miestas. O pati bibliotekos idėja ne mano sugalvota. Pusę šimtmečio gyvenau JAV ir mačiau daugelio prezidentų darbo pabaigą. Toje valstijoje, iš kurios prezidentas yra kilęs, visuomet po jo kadencijos ar dviejų buvo statomas specialus muziejus. Įdomu, kad tai buvo daroma ne iš mokesčių mokėtojų, o iš rėmėjų pinigų.

Muziejuje sukaupiama visa to prezidento medžiaga, dokumentai ir kt. Tai savotiškas palikimas prezidentavimo laikotarpio, kad istorija neiškraipytų ar savotiškai interpretuotų kai kurių įvykių, kurie vyko to prezidento „viešpatavimo“ laiku. Taigi man gimė idėja, kad reikėtų ir Lietuvoje ką nors padaryti. Europoje tokią idėją turėjo ir Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Nežinau, ar jis gavo tą mintį iš JAV, ar ne, bet ji yra pirmoji. O mes Europoje esame antri. Taigi be galo tuo džiaugsiuosi ir esu dėkingas visiems, kurie padėjo šią idėją įgyvendinti.

– Papasakokite apie savo biblioteką ir kitas Jums priklausančias istorines vertybes, kurias ateityje galėsime čia pamatyti.

– Pagrindinis bibliotekos tikslas – sukaupti visą mano 10 metų darbą lietuvių tautai, kai buvau prezidentas. Visų dokumentų kopijas mes turime pasidarę. Viskas bus sukaupta vienoje vietoje ir lietuvių visuomenė (tarkim, istorikai, studentai), kurie domėsis tuo Lietuvos gyvenimo laikotarpiu, galės naudotis autentiškais dokumentais. Žinoma, mes negalime sau leisti to prašmatnumo, koks yra JAV prezidentų bibliotekose. Tarkim, Ronaldo Reagano prezidentinė biblioteka Kalifornijoje kainavo 59 mln. dolerių. Mes būsime truputį kuklesni. Bet aš džiaugiuosi, kad idėja tapo kūnu.

– Kaip įsivaizduojate bibliotekos-muziejaus funkcionavimą? Ekspoziciją galės matyti visi lankytojai, o knygos turbūt daugiau skirtos užsiimantiems moksliniais tyrinėjimais, studijomis ir pan.?

– Taip, teisingai. Medžiaga bus sukataloguota, sutvarkyta. Tie, kurie talkininkaus (nežinau, ar tai bus keletas apmokamų tarnautojų, ar universiteto studentai), aptarnaus tuos, kurie norės pasinaudoti ta medžiaga.

– Neabejotina, kad biblioteka-muziejus tarps dar vienu ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kultūros traukos centru. Ar numatoma čia rengti susitikimus, konferencijas, koncertus?

– Mano supratimu, biblioteka nebus tik muziejus, į kurį ateini, pasižiūri ir išeini. Aš noriu, kad biblioteka būtų gyvas organas, židinys, kur žmonės galėtų pasinaudoti viskuo, kas ten bus sutelkta. Ten galėtų vykti maži pasitarimai, nes patalpos per mažos dideliems susirinkimams. Ten bus galima susirinkti ir pasikalbėti apie valstybės ar kultūros reikalus ir priimti tam tikrus sprendimus. Taigi tai bus ne uždara, bet atvira įstaiga, tarnaujanti lietuvių tautai.

– Kiek šio muziejaus ekspozicijoje atsispindės Almos Adamkienės labdaringa veikla? Juk tokio masto labdaringos veiklos, kokią vykdė Jūsų žmona, Lietuva nebuvo mačiusi.

– Be jokios abejonės, ta veikla ten bus parodyta. Nežinau, kiek vietos bus skirta, bet dokumentai sutvarkyti, o 15 metų darbo ir įvairių privataus gyvenimo eksponatų bus. Taigi galiu užtikrinti, kad ji nėra užmiršta.