Vizitas Kaune

Aplinkos ministerijos desantas Kauno specialistams jau pristatė nuo vasaros planuojamą naują šiukšlių išvežimo mokesčių sistemą. Tiesa, po šio susitikimo kilo dar daugiau neaiškumų. "Kauno dienos" kalbinti ekspertai vieningi – ministerijos užmojai padidins paslaugų kainas.

"Mes lankome visus regionus ir susitinkame su visų savivaldybių specialistais tam, kad galėtume išsiaiškinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant naują rinkliavų metodiką. Po to mes teiksime Vyriausybei pasiūlymus, kurias vietas reikia pataisyti, kad tų problemų neliktų", – tikino ministerijos Aplinkos departamento direktorius Dalius Krinickas.

Nuo liepos 1 d. visos savivaldybės privalės mokesčius už atliekų tvarkymą rinkti pagal naują, vadinamąją binarinę, sistemą. Jos esmė – bus nustatytas pastovus mokestis ir įvesta kintamoji dalis. Pastaroji priklausys nuo to, kaip žmogus rūšiuoja. Jei gyventojai linkę rūšiuoti atliekas, mokestis už šiukšlių išvežimą bus mažesnis.

"Svarbu, kad žmogus žinotų, už ką jis moka. Be to, sistema skatina rūšiuoti. Mes Kauno regione pastebėjome, kad pastovioji dalis yra maža. Tai yra vienas iš gerų pavyzdžių, kad kintamoji dalis gali labiausiai daryti įtaką rūšiavimui", – bandė aiškinti D.Krinickas.

Abejotina sistema

Jo teigimu, ministerija nenurodys, kokio dydžio turi būti pastovus mokestis. Tai nustatys pačios savivaldybės. Neatmetama galimybė, kad kai kur pastovus mokestis gali sudaryti ir daugiau nei pusę visos šiukšlių išvežimo kainos. Dėl tokios nuostatos gali gyventojams pasunkėti šiukšlių tvarkymo našta.

"Mūsų skaičiavimai tikslūs, galime visais pjūviais juos parodyti. Savivaldybės įmonės tikslas nėra besaikis pelno vaikymasis. Pastovioji dalis garantuoja pajamas, todėl lobistai pasiims viską į savo rankas: šį mokestį padarys kad ir 90 proc., ir gyventojai turės mokėti. Tokia sistema pasmerkta žlugti", – apie Vyriausybės siūlomą mokesčių surinkimo sistemą atsiliepė "Kauno švaros" generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Panašios nuomonės laikėsi ir Kauno miesto savivaldybės Alinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Svaickienė. Ji atkreipė dėmesį, kad atliekas tvarkanti savivaldybės įmonė leidžia gyventojams mokėti mažesnius mokesčius, nes miesto taryba nustato ribas.

"Dabartinėse ministerijos nuostatose trūksta aiškumo. Pagal jas mokestį turėtų mokėti visi, kas turi turto. Nesvarbu, kad net sutarčių nėra, todėl mums tai yra nepriimtina ir mes šios sistemos nenorime įdiegti, – pastebėjo R.Savickienė. – Mūsų siekis, kad Kaune būtų nedidelis pastovus mokestis, o likusi suma – kintama. Siekiame, kad dabartinės kainos kuo mažiau kistų ir kad tas, kuris mažiau šiukšlių surenka, mažiau ir mokėtų."

Siekiame, kad dabartinės kainos kuo mažiau kistų ir kad tas, kuris mažiau šiukšlių surenka, mažiau ir mokėtų.

Kaune šiuo metu jau veikia panaši mokesčių surinkimo sistema. Nuosavų namų gyventojai gali rinktis, ar rūšiuoti šiukšles ir mokėti mažiau, ar nerūšiuoti ir už šiukšlių išvežimą mokėti tris kartus daugiau. Specialistė tikino, kad tokia sistema tikrai veikia, nes rūšiuojantiesiems reikia rečiau išvežti konteinerius, todėl žmonės gali sutaupyti.

Mažiausia kaina Lietuvoje

Kauniečiai baiminasi, kad po liepos 1 d., kai įsigalios nauja mokesčių surinkimo sistema, teks labiau paploninti pinigines ir daugiau mokėti už šiukšlių išvežimą. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė tikino, kad bus siekiama išlaikyti panašius mokesčius, kurie yra dabar.

"Mūsų siekis, kad paslauga būtų teikiama kuo geriau ir kaina nekiltų. Apie konkretesnes kainas galima bus kalbėti po liepos mėnesio, kai įsigalios nuostatos ir bus atlikti visi skaičiavimai, nes kiekvienas centas turi būti pagrįstas. Kol kas žinome tik patį principą, kad bus pastovi ir kintama kaina. Mes iš viso norėtume nieko nekeisti, nes pas mus kaina ir taip yra viena mažiausių Lietuvoje", – sakė specialistė.

Vis dėlto, R.Savickienė patvirtino, kad kai kuriems gyventojams šiukšlių išvežimas tikrai brangs. Per dvejus metus Kaune bus įrengti nauji pusiau antžeminiai šiukšlių surinkimo konteineriai. Tuomet gyventojai mokės mokesčius tik už nerūšiuojamų atliekų išvežimą, o už išrūšiuotas atliekas mokestis nebus imamas. Jei daugiabučių namų gyventojai neatsisakys laiptinėse įrengtų atliekų šachtų ir toliau čia mes nerūšiuotas šiukšles, jiems mokestis tikrai kils. Jei gyventojai sutiks uždaryti atliekų šachtas ir rūšiuoti šiukšles specialiuose konteineriuose, išvežimo mokestis didinamas nebus.

Skandalingos investicijos

Atvirai kalbama ir apie sąvartynų vartų mokesčio kėlimą. Savivaldybės atstovai kol kas neprognozuoja, ar tai paveiks šiukšlių išvežimo mokestį Kaune, vis dėlto tikėtina, kad kainų šuolis bus. Keliant vartų mokestį, didėja bendros atliekų tvarkymo sąnaudos.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Kęstutis Balčiūnas patvirtino, kad vartų mokestis kils jau nuo kitų metų pradžios.

"Tikrai kils, tačiau kol kas negaliu pasakyti, kiek mokestis padidės. Tai derinami dalykai. Mes sudedame visas sąnaudas, kiek mums reikia gauti pinigų, kad visa sistema veiktų, ir tą sumą dalijame iš atliekų kiekio, taip nuspręsime, kiek tona kainuos", – "Kauno dienai" bandė aiškinti K.Balčiūnas.

Tikrai kils, tačiau kol kas negaliu pasakyti, kiek mokestis padidės.

Priminsime, kad pastaruoju metu K.Balčiūnui teko teisintis dėl kvapų skandalais pagarsėjusios Kauno atliekų rūšiavimo įmonės. Į ją investuoti ES milijonai, tačiau kilo pagrįstų abejonių, ar projektas įgyvendintas tinkamai. "Kauno diena" rašė, kad aplinkiniai gyventojai jau rengia skundą atsakingoms ES institucijoms.

Našta ir gamintojams

Aplinkos ministerijos atstovai užsimena ir apie dar vieną mokestį. Jei pritars Seimas, bus siekiama įpareigoti gamintojus naudoti perdirbimui tinkamą tarą ir už atliekų tvarkymą mokėti mažiau. Tie, kurie pasirinks ir toliau produkciją pakuoti į neperdirbamas pakuotes, turės mokėti daugiau.

Tikėtina, kad dėl to pabrangs įvairūs produktai. Tai vėl gali kirsti per gyventojų kišenes.

Iš Seimo ar Vyriausybės vis pasigirsta kalbų, kad į depozito sistemą reikia įtraukti stipriųjų gėrimų tarą. Pritarus, kad reikia supirkti degtinės, vyno ar kitų gėrimų tarą, į konteinerius išmetamų šiukšlių skaičius smarkiai sumažės, tačiau tai vėl gali padidinti šiukšlių tvarkymo sąnaudas.

"Jei mes išplėsime užstato sistemą, maždaug apie 45 tūkst. tonų stiklo atliekų pereis iš konteinerių į užstato sistemą. Tuomet mums reikės peržiūrėti investicijas, savivaldybėms iškeltas užduotis, surinkimo grafikus. Užstato sistema turės poveikį konteinerinei sistemai", – aiškino Aplinkos departamento direktorius D.Krinickas.

Vadinasi, jei taromatai surinks stipriųjų gėrimų butelius, atliekų tvarkymo įmonės gali nesurinkti pakankamai šiukšlių, todėl tvarkyti mažesnius kiekius taps gerokai brangiau. Tam, kad tvarkyti apsimokėtų, gali tekti visiems gyventojams daugiau mokėti už šiukšles arba gali būti praleidžiamas rūšiavimo etapas ir vėl gausybė tonų atliekų grąžinama į sąvartynus, nes taip tiesiog bus pigiau.