Visuomenės atspindys

Pastaruoju metu gana dažnai girdime raginimus įsileisti likimo nuskriaustus mažuosius ir dovanoti jiems tai, ko negalėjo duoti biologiniai tėvai, – šilumą, saugumą ir meilę.

Savo namų duris vaikams neretai atveria budintys, laikinieji ar nuolatiniai globėjai, deja, prisiimti įtėvių vaidmenį pasiryžta toli gražu ne kiekvienas. Vieni baiminasi biurokratinių užkardų, kurios procesus ištempia kone tiek pat, kiek trunka moters nėštumas, kitus stabdo vaiko kraitis, kurį sukrovė biologiniai tėvai, ir suvokimas, kad tapę įtėviais, atsisakyti naujojo šeimos nario jie nebegalės.

Pirmosios instancijos teisme pernai išnagrinėtos 176 bylos dėl įvaikinimo. Kaune tokių įregistruota 28. Į teisėjos Aušros Barškietytės rankas papuolė apie dešimt.

"Antrasis pagal dydį miestas, o skaičius tik toks, – atsiduso Kauno apylinkės teismo teisėja A. Barškietytė. Bylų kiekis, anot jos, atspindi visuomenę – žmonės nėra užtikrinti rytojumi, baiminasi aplinkinių nuomonės, todėl neskuba į savus gyvenimus įsileisti svetimų vaikų.

A. Barškietytė/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Patys išsižada vaiko

"Pradėkime nuo to, kas yra tėvų valdžia", – dokumentus ranka į šoną stūmė teisėja, trejus metus nagrinėjusi šeimos bylas. Iš viso teisėja dirba penkerius metus, trejus iš jų nagrinėjo šeimos bylas.

Tėvų valdžia, pasak jos, susideda iš tėvų teisių ir pareigų vaikui, kurių atsisakyti jie negali. Kai tėvai ar vienas jų vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja duota valdžia, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto valdžios apribojimo.

"Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas", – pabrėžė teisėja.

Neterminuotai tėvystės teisės Lietuvoje yra apribojamos tik teismo sprendimu, kai Vaiko teisių apsaugos skyrius nusprendžia ir įrodo, kad nėra jokių galimybių vaikui sugrįžti į savo biologinę šeimą. Tiesa, šalies sistema pirmenybę visuomet teikia biologiniams tėvams. Atsiradus vilčiai, kad pastarieji sutvarkys savo gyvenimą taip, kad vaikas jame jaustųsi saugus ir mylimas, apie įvaikinimą nekalbama – tokį vaiką galima tik globoti.

Teisine prasme jos nėra sudėtingos, nes didžioji dalis dokumentų jau būna surinkta. Aš jas vadinu gerosiomis bylomis.

Tokius atvejus apibrėžia bylos "Dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo". Pastarųjų 2017-aisiais pirmosios instancijos teismuose būta 113, Kauno apylinkės teisme – dvylika.

Kada galimas įvaikinimas? Tada, kai vaiko tėvai mirę, vaiko tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba teismas patvirtina tėvų sutikimą įvaikinti vaiką. Tokių situacijų pasitaiko retai.

"Kartą teko susidurti su nepilnamete, kuri norėjo atsisakyti savo kūdikio. Merginai tebuvo šešiolika ar septyniolika, todėl ją atlydėjo tėvai. Pastarieji taip pat neapsiėmė auginti anūko, esą jie per jauni, be to, dukra ilgai slėpė nėštumą, – paklausta ar tokiomis akimirkomis sugeba tramdyti emocijas, teisėja prasitarė išgyvenanti dvejopus jausmus. – Visuomet galvoju apie tai, kad tam vaikui tiesiog neskirta ši šeima, o mylinčias širdis jis ras kituose namuose."

Svarbi vaiko nuomonė

Pasitaiko ir taip, kad į vieną vaiką pretenduoja dvi šeimos. Tuomet teismas sprendžia, kurioje jų likimo nuskriaustajam bus geriau.

"Tarkim, yra giminaičių ir artimų draugų šeima. Įstatymiškai pirmoji turi daugiau privilegijų įsivaikinti paliktąjį. Tačiau gali būti taip, kad antroji šeima vaikui arčiau širdies, – tokiais atvejais, A.Barškietytės teigimu, teismui tenka nelengva užduotis. – Žinoma, žodžio teisę turi ir vaikas. Jei jam yra dešimt metų ir daugiau, vaiko nuomonė privalo būti išklausyta. Atsižvelgiama ir į mažesnius vaikus, jei jie jau sugeba išreikšti nuomonę. Tais atvejais, kai teismas mano, kad vaikui per sunku ją išsakyti, į pagalbą pasitelkiami psichologai."

Vis dėlto dešimtmečių likimas teisme labai retai apsprendžiamas. Pasak A.Barškietytės, ant pirštų galima suskaičiuoti ir tuos atvejus, kai byloje šmėžavo keturmečio ar penkiamečio inicialai. Šeimos dažniausiai esą pageidauja kuo jaunesnio amžiaus berniukų ir mergaičių. Vyresnius yra linkusios globoti.

Už uždarų durų

Kuo ypatingos įvaikinimo bylos?

"Teisine prasme jos nėra sudėtingos, nes didžioji dalis dokumentų jau būna surinkta. Aš jas vadinu gerosiomis bylomis", – šypsojosi teisėja. Įvaikinimo bylose, skirtingai nei kitose, purvais niekas nesidrabsto, priešingai – poros, nusprendusios tapti įtėviais, įvardija vienas kito geriausias savybes.

"Neretai žiūrėdama į tokius žmones galvoju, kad tai ideali šeima", – prasitarė pašnekovė.

Tiesa, informacijos apie gerąsias bylas, centrinėje duomenų bazėje LITEKO, kur kaupiama visų Respublikos teismų informacija apie nagrinėjamas bylas ir jų eigą, nerasite – teismui gavus įvaikinimo bylą, imamasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas pareiškėjo konfidencialumas.

Nagrinėjimo metu daryti garso įrašai segami prie konkrečios bylos, o apie pastarosios eigą raštinėje tikrai negausite jokios informacijos.

"Tai yra privatus žmonių gyvenimas. Mes nežinome, jie slėps įvaikinimo faktą ar atvirkščiai – laisvai kalbės apie tai, todėl privalome kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką ir būsimus įtėvius", – esamą tvarką aiškino teisėja.

Suvokia laiko svarbą

Paklausta, ar Lietuvai vertėtų sekti Italijos ar kitų Europos šalių pavyzdžiu atskirti nepilnamečių bylas ir nagrinėti jas specializuotuose nepilnamečių teismuose, A.Barškietytė tikino, kad Lietuva per maža valstybė tokioms naujovėms.

"Juolab kad ir nėra poreikio", – skeptikus, manančius, kad įvaikinimo bylos eilėn stoja kartu su likusiomis, ramino teisėja. Matydama tokias bylas A.Barškietytė ir jos kolegos vertina laiko svarbą, todėl veikia čia ir dabar.

Paprastai įvaikinimo bylos nagrinėjimas teisme baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, šis terminas gali būti ilgesnis.

"Kuo greičiau bus priimtas teismo procesinis sprendimas, tuo greičiau vaikas bus atiduotas į jo laukiančią šeimą. Taigi būkite ramūs – iš teismo pusės nėra jokio vilkinimo, – baigdama pokalbį į tėvus, įtėvius ir vaikus kreipėsi teisėja. – Gerų emocijų ir kantrybės tiems, kurie planuoja žengti žingsnį į naujus santykius. Vaikams – saugios aplinkos ir mylinčių tėvų. Visiems kartu – svajonių ir sparnų!"

Lietuviai neskuba įsivaikinti

Nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 21 d. 78 šeimos ir 5 nesusituokę asmenys – moterys įsivaikino 91 tėvų globos netekusį vaiką. Įvaikintos 46 mergaitės ir 45 berniukai. Net 80 įvaikintų vaikų buvo iki trejų metų amžiaus, aštuoni vaikai – 4–6 metų, du vaikai – 7–9 metų ir tik vienas vaikas – 10–14 metų.

Vaikų vis dar laukia 137 šeimos iš Lietuvos. 72 jų sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus ar globoja norimus įvaikinti vaikus, arba jau pateikė dokumentus teismui dėl įvaikinimo. 65 laukia pasiūlymų įvaikinti vaikus. Iš jų septynios šeimos norėtų įvaikinti berniuką, 32 šeimos – mergaitę, o 26 šeimos – bet kurios lyties vaiką. Sąraše esančios šeimos yra pasiruošusios įvaikinti vaikus nuo gimimo iki šešerių metų. Daugiausia įvaikintojai laukia pasiūlymų tokio amžiaus grupėse: 21 šeimos pasirengusios įvaikinti vaiką iki vienų metų, 18 šeimų – iki dvejų metų, dešimt šeimų – iki trejų metų.

Pastaraisiais duomenimis, per 2017 m. į laukiančiųjų sąrašą jau yra įrašyta 113 šeimų. Per 2016 m. buvo įrašytos 154 šeimos, o 2015-aisiais – 100 šeimų.