Vaizdas gražėja

Kaune gausu paveldo objektų, kurių tvarkymo darbams taikomi griežtesni reikalavimai, o tai dažnai pareikalauja nemažų pinigų. Todėl dalis paveldo pastatų mieste stovėjo apleisti ir netvarkomi. Tai ne tik kėlė pavojų praeiviams, bet ir gadino bendrą Kauno estetinį vaizdą. Tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi.

Mieste atsirado daugiau investuotojų, kurie ryžosi antram gyvenimui prikelti senuosius pastatus. Nekilnojamojo turto vystytojai bei architektai kaip geruosius Kauno paveldo tvarkymo pavyzdžius dažnai pateikia Šančių kareivinių bei "Telegrafo" objektus. Tačiau tokios tendencijos pastebimos ir kitur. Ypač tai matyti centrinėje miesto dalyje. Tvarkomi paveldo objektai iš apleistų vietų tampa traukos centrais, o kartu ir keičia Kauno veidą. Tokie pokyčiai labai vertinami ir paveldosaugininkų.

"Kai 2012 m. atvykau dirbti į Kauną, nebuvo matyti nė vieno krano, paveldo pastatai gadino vaizdą, nebuvo saugiai ir patraukliai uždengti. Kaune buvo toks sąstingis, viskas stovėjo vietoje, o dabar situacija tikrai keičiasi į gerąją pusę", – kalbėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Laikinas sprendimas

Paveldo sergėtojas džiaugėsi, kad su objektų savininkais pavyko rasti dialogą ir sutarti, kaip laikinai pagražinti pastatus. Pasiūlyta paveldo objektus uždengti specialiu tentu, ant kurio pavaizduota, kaip sutvarkytas pastatas galėtų atrodyti. Kaip kompensaciją už tento gamybą paveldosaugininkai leido ant pastatų kabinti laikinas reklamas.

Toks tinklas ne tik pagerina miesto vaizdą, nes aptrupėjusias sienas paslepia nuo praeivių akių, bet ir užtikrina saugumą, nes krentančios plytos lieka už tento, o ne ant gatvės, kur eina dideli žmonių srautai.

"Mieste buvo problema, nes buvo daugybė apšiurusių pastatų. Jei pastatas apleistas ir nenaudojamas, pasaulyje dažnai taikoma praktika uždengti jį po specialia širma. Laikinai tai yra tikrai neblogas sprendimas, nes ir užtikrina saugumą, ir miestas neatrodo toks apleistas. Todėl prieš keletą metų prie Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos atsirado pirmasis uždengtas pastatas.

Į mus kreipėsi pastato savininkas ir nurodė, kad pagaminti tokį tentą labai daug kainuoja. Reikia suvokti, kad tokiam tinklui išleisti pinigai nesugrįš ir niekaip neprisidės prie pastato vertės ar tvarkymo kainos, tad leidome ant to tinklo laikinai uždėti reklamą, kad ji kompensuotų tento gamybos kaštus", – pasakojo S.Stoškus.

Pasekus šiuo pavyzdžiu, Kaune atsirado daugiau specialiais tinklais uždengtų pastatų. KPD Kauno skyriaus vedėjas tikino, kad Muitinės gatvėje esantį pastatą Vilniaus universitetas pavertė patrauklesniu. Buvo atliktas pastato konservavimas, ir uždengtas tinklas su nupieštais žmogeliukais. Šv.Gertrūdos gatvėje atsirado ir daugiau po tentais paslėptų paveldo objektų. Pastebima, kad pradėta uždengti ir pastatų, labiau nuo centro nutolusių, tačiau pro kuriuos eina nemažai žmonių.

Permainos Senamiestyje

Prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą Kaune pavyko prikalbinti A.Jakšto gatvėje esančios buvusios žydų ligoninės savininkus, tad ir šis objektas atsidūrė po tinklu. Ant jo pavaizduoti langai, kurie tarsi nurodo, kaip galėtų atrodyti pastatas, kai jis bus visiškai sutvarkytas.

"Spaudžiu jiems ranką, nes šį pastatą tikrai reikėjo uždengti. Popiežiaus vizito metu būtų buvę tikrai negerai palikti atvirą apšiurusį pastatą. Kai tiek žmonių ėjo į Santaką, būtų buvę labai rizikinga palikti neuždengtą. Valdytojai viską suprato ir pagamino tentą. Mes irgi suprantame, kad kartais verslas vystosi ne taip, kaip norisi, toks gyvenimas, tačiau laikinus sprendimus galima taikyti", – kalbėjo S.Stoškus.

Šioje vietoje tentas buvo labai reikalingas. "Kauno diena" ne kartą yra rašiusi apie tai, kad nuo aptrupėjusio pastato ant praeivių ir automobilių krenta plytos, langų stiklai. Be to, kadangi objektas yra pačioje Kauno širdyje, pro jį praeidavo šimtai miesto svečių, kurie matydavo ne patį gražiausią miesto vizitine kortele tapusį pastatą. Tačiau dabar vaizdas visai kitoks. Uždengtas pastatas neišsiskiria iš bendro Senamiesčio architektūrinio konteksto.

Investuoja verslas

KPD Kauno skyriaus vedėjas tikino, kad paveldo objektų uždengimą panoro finansuoti patys verslininkai. Atėję pas paveldosaugininkus, jie nurodė, kad savo lėšomis pagamins spalvotus tinklus, tačiau už tai jiems bus leista laikinai ant pastatų išnaudoti plotus, skirtus reklamoms.

Tokiam tinklui išleisti pinigai nesugrįš, tad leidome laikinai uždėti reklamą, kad ji kompensuotų tento gamybos kaštus.

"Buvo keli atvejai, kai kreipėsi patys reklamos gamintojai. Jie pastebėjo, kad Kaune yra daug apleistų pastatų, todėl buvo pasiryžę tartis su pastato savininkais ir jiems siūlyti idėją. Tai tikrai labai nustebino. Tokioje situacijoje laimi visi. Mieste yra problema, nes apleisti pastatai gadina įvaizdį, savininkams gal trūksta pinigų, gal dar daug metų tvarkys dokumentus, o štai ateina reklamos kompanijos, pagamina specialų tinklą ir parduoda reklaminį plotą. Nepatenkintų nelieka – visi gauna darbo bei gerą estetinį vaizdą. Matome geras tendencijas ir tikimės, kad jų daugės", – tikino S.Stoškus.

Reklamos agentūra "Katos studija" pasiryžo investuoti į kelis Šv.Getrūdos gatvės paveldo objektus. Anot reklamos kūrėjų, tokia forma Kaune vis dar mažai išnaudota, nors pasaulyje tokių pavyzdžių – apstu.

"Esame idėjos vagys. Tikrai ne patys sugalvojome. Pirmą kartą tokį dalyką maždaug prieš dešimt metų pamačiau Barselonoje, šią vasarą stažavomės Prancūzijoje, ten itin daug tokių sprendimų. Mane nustebino, kad šalys, iškilios tiek istorija, tiek architektūra, gerokai laisviau žvelgia į reklamos reikalus.

Štai Barselonoje viena garsi bažnyčia yra uždengta reklaminiais tentais, ant kurių reklamuojamas alus. Tik neseniai reklama pakeista į nealkoholinio gėrimo. Todėl kilo mintis, kodėl to nepadarius Lietuvoje. Geriau pastatą uždengti reprezentatyviu tentu, nei žaliu statybiniu tinkleliu, su kuriuo pastatas atrodo kaip išmuštas dantis visoje eilėje", – tikino "Katos studijos" direktorius Mindaugas Žemaitis.

Anot jo, siekiant įgyvendinti tokią idėją, pirmiausia reikalingas objektų savininkų geranoriškumas. Jis tikino, kad Šv.Gertrūdos gatvės pastatų savininkai labi greitai pritarė idėjai, dar su vieno pastato šeimininku kol kas vyksta derybos.

"Jau geriau reklama porą metų panervins architektus, bet bus gražiau nei aptrupėjusios sienos", – pridūrė M.Žemaitis.

Atnaujinti fasadai

Prieš porą metų Kauno miesto savivaldybė paleido paveldotvarkos programą, kuria miesto lėšomis padengiama iki pusės paveldinio pastato fasado tvarkymo darbų kainos. Likusią sumą sumoka to namo šeimininkai.

"Nuo Karininkų ramovės link Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios jau įvykęs lūžis. Čia puikiai pasiteisino paveldotvarkos programa. Norėdami, kad programa veiktų, mes prašėme savivaldybės, kad kompensuotų dalį darbų ir prisidėtų patys žmonės, o ne dovanotų pinigų, nes jei gauna dykai, žmonės to nevertina. Dabar paveldo objektų tvarkymo darbai sustiprina pačią bendruomenę ir labiau vertina tai, ką jie turi. Tai taip pat nauda visiems", – nuomonę išsakė KPD Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus.

Nuo 2015 m. veikiančia paveldotvarkos programa jau spėjo pasinaudoti beveik 70 pastatų savininkų. Pernai parama pasinaudojo 39 paveldo statinių valdytojai, kuriems už atliktus darbus išmokėta beveik 800 tūkst. eurų. Šiemet pagal šią programą tikimasi sutvarkyti apie 40 pastatų.