Visi kada nors esame priversti išsikviesti taksi. Tačiau ar kada susimąstėte, kad žmonėms su negalia paprastas taksi netinka? Siekdami palengvinti negalią turinčių žmonių mobilumą Kaune, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Socialinės integracijos institutu jau pusmetį padeda žmonėms su negalia patekti į automobilį ir į norimą kelionės vietą mieste.

„Socialiniame taksi“ darbuojasi ne tik vairuotojas, bet ir savanoris asmeninis asistentas, kuris padeda keleiviui nusinešti daiktus, palydi ir padeda pasiekti darbą, ligoninę, universitetą, kiną, teatrą, parduotuvę ir t. t. Vienas tokių savanorių – ispanas Carlosas Martínezas Richartas, kuris baigęs studijas dirbo įvairiose organizacijose, tokiose kaip Raudonojo Kryžiaus draugija, „Gydytojai be sienų“ ir kitose. Dėl ekonominės krizės Ispanijoje vyras nusprendė palikti savo šalį ir išvyko į Prahą ieškoti darbo, tačiau jį metė ir dėl savanorystės atsidūrė Lietuvoje.

Kaip įsivaizdavai Lietuvą prieš čia atvykdamas?

Aiškaus Lietuvos vaizdinio neturėjau. Žinojau, kad ten šalta, bet man šalta visose šalyse, kurios toli nuo Ispanijos. Lietuvą siejau su Rusija ir su sovietmečiu. Prieš tai beveik dvejus metus gyvenau Prahoje, todėl tikėjausi, kad Lietuva bus panaši į Čekiją, tačiau šios šalys skiriasi. Daug neskaičiau apie Lietuvą, todėl prieš atvykstant mano žinios buvo gana menkos.

Kodėl nusprendei imtis savanorystės? Papasakok, ką tau tenka daryti.

Dvejus metus daug ir sunkiai dirbau Prahoje, vaikų darželyje. Visus tuos metus neturėjau jokių atostogų. Per tą laikotarpį nusprendžiau, kad noriu sudalyvauti savanorystės programoje „European Voluntary Service“ (EVS). Tai puiki galimybė jaunimui – padedant žmonėms galima pažinti kitą šalį, kitą kultūrą. Taigi šios programos dėka atsidūriau Kaune ir šiuo metu dirbu su projektu „Socialinis taksi“. Padedu taksistui dirbti su negalią turinčiais keleiviais, darau interviu su žmonėmis, rašančiais mums į „Socialinio taksi“ puslapį tinkle „Facebook“, ruošiu socialinį žemėlapį, kuriame įvertinamas Kauno svarbiausių vietų prieinamumas žmonėms su negalia.

Kodėl tau patinka padėti kitiems?

Nes pasaulyje taip ir turėtų būti. Padėti žmonėms yra geriausia, ką kiekvienas gali padaryti savo gyvenime. Nenoriu būti už kažką geresnis. Manau, kad visi turi turėti tokias pačias galimybes ir mes visi esame lygūs, niekas nėra geresnis už kažką kitą – mes visi kažkada mirsime. Padedu žmonėms, nes jaučiuosi puikiai, kai tai darau, ir tas žmogus man padėkoja. Verčiau klausytis žmonių padėkų, nei gauti visus šito purvino pasaulio pinigus.

Kokį pirmą įspūdį tau paliko Kaunas?

Visiškai žalią! Gyvenu VDU bendrabutyje Vytauto gatvėje, 9 aukšte, todėl iš mano kambario atsiveria puikus vaizdas: matau visus medžius ir jų ypatingą žalumą. Po dviejų mėnesių Vilniuje, man šito reikėjo, ten žiemą gan sunku. Be to, man tikrai patinka Kaunas. Aš iš Mursijos, tai nėra didelis miestas, todėl jaučiuosi patogiau miestuose, kurie nėra tokie chaotiški kaip Vilnius. Man patinka gyventi miestuose, bet ne dideliuose. Kaunas man tinka.

Kaip apibūdintum lietuvius?

Lietuviai yra gan malonūs, negaliu dėl jų skųstis, jie visada stengiasi man padėti bet kokiais klausimais. Be to, jie labai džiaugiasi, kai bandau kalbėti lietuviškai su savo keistu akcentu. Nemanau, kad lietuviai – šalti žmonės. Man labai patinka jų mentalitetas. Kiek čia pastebėjau, po trumpo pokalbio su kažkuo negali galvoti, jog jis jau tavo draugas. Norint sutarti, reikia laiko. Ir manau, kad tai yra vienas protingiausių dalykų, kokius žmonės daro. Jei aš galiu tau kažkuo padėti, aš tikrai tai padarysiu. Bet draugystė – kitas dalykas. Ispanijoje žmonės mano, kad visi yra jų draugai. Tai didelė klaida. Visiems reikia pasistengti, norint užmegzti tvirtą draugystę su žmonėmis.

Kuo dar užsiimi šiuo metu, be savanorystės?

Studijuoju magistrantūroje, kad galėčiau dirbti ispanų kalbos mokytoju. Būdamas Prahoje supratau, kad mokytojavimas gali būti mano pašaukimas. Mėgstu mokyti ispanų kalbos ir stebėti, kaip žmonės tobulėja mano pamokose. Sevilijoje studijavau žurnalistiką, bet man tas pasaulis visai nepatinka – tai verslas.

Ką ketini veikti ateityje? Ar Lietuva yra tavo ateities planuose?

Lietuvos mano ateities planuose nėra. Nusprendžiau, kad kiekvienoje šalyje gyvensiu tik vienerius metus, todėl po dalyvavimo EVS programoje Lietuvoje persikelsiu kažkur kitur. Nesakau, kad vieną dieną negrįšiu, tačiau turiu judėti pirmyn, gyventi toliau. Kita valstybė galbūt bus Portugalija arba Vengrija. Norėčiau mokyti ispanų kalbos daugybėje šalių ir išlikti savanoriu skirtingose šalyse. Savanoriaudamas pirmenybę teikiu vaikams, gyvūnams ir gamtai.