Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje – legendinės grupės „Foje“ koncertas

Šeštadienį „Laužo šviesa“ skambiai nušvito vienoje įspūdingiausių arenų Europoje – „Žalgirio“ arenoje. Po 16 metų pertraukos legendinė Lietuvos grupė „Foje“ nudžiugino visus savo gerbėjus, surengusi kelis išskirtinius koncertus.

1997 metais išsiskirsčiusios grupės didžiausiuose mūsų šalies miestuose prasidėjusį koncertinį turą po Lietuvą inicijavo jos siela ir lyderis – Andrius Mamontovas.

Iki koncerto likus vienai valandai „Žalgirio“ arenos prieigos buvo sausakimšos. Išgirsti legendinės grupės rinkosi ir jaunimas, ir vyresnioji karta, kuri užaugo besiklausydama „Foje" dainų. Dar prieš koncertą organizatoriai patvirtino, kad visi bilietai buvo išparduoti.

Grupės lyderis A. Mamontovas tikino, kad šių koncertų idėja – kelionė laiku atgal. Klausytojai galės išgirsti geriausių ir populiariausių dainų programą nuo naujausių iki pačių seniausių A. Mamontovo ir grupės „Foje“ kūrinių.

Prieš grupės lyderiui A. Mamontovui pasirodant ant scenos, ekrane žiūrovai galėjo išvysti dokumentinio filmo, apie grupės gyvenimą, ištraukas. O likoms kelioms sekundėms iki koncerto pradžios ant ekrano įsižiebė skaičiai: -1, -2, -3 ir didėlė Lietuvos trispalvė. Tada nuskambėjo pirmieji dainos „Geltona.Žalia.Raudona" akordai. Sirgalių minia tiesiog pašėlo pamatę A. Mamontovą.

Atlikęs dvi dainas dainininkas pasisveikino su publika. „Sveiki. Kaip smagu, kad jūsų čia tiek daug atėjo. Mes tikrai jaučiame jūsų meilę. Neįsivaizduojate, kiek ilgai laukėme šio koncerto ir kiek jam ruošėmės", – kalbėjo A.Mamontovas. Po jo žodžių į sceną užlipo ir kiti grupės „Foje" nariai. 

Koncerto metu netikėtos staigmenos sulaukė grupės senbūvis – gitaristas Romas Rainys, mat šiandien jo 48-asis gimtadienis. Grupės „Foje" lyderis visai arenai girdint pasveikino kolegą ir uždainavo „Su gimimo diena". Jam pritarė visa arena.

Minioje kartu su visais grupės gerbėjais dainų klausėsi ir R. Rainio tėvai, kuriems jau daugiau nei 70 metų. „Po tiek metų nebėra jaudulio, kuris buvo anksčiau, mėgaujuos koncertu", – sakė gitaristo mama Tatjana. O jo tėvui Gediminui šiek tiek maišė per didelis garsas. Grupės gitaristo tėvai tikino, kad sūnaus gimtadienį šiandien pažymės, bet ramiai. 

Koncertui įsisiūbavus A. Mamontovas minios klausė: „Ar jums gera?". O publika tik dar labiau užsidegdavo ir pradėdavo garsiau klykti. 

„Norėčiau sužinoti kiekvieno jūsų vardą, bet nežinau, ar turėsime tiek laiko. Gal geriau vadinkime vieni kitus draugais", – prieš dainą „Būkim draugai" kalbėjo A. Mamontovas. 

Praėjus pirmai koncerto valandai, atlikėjas kreipėsi į publiką: „Aš žinau, kokios jūs dainos laukiat. Bet ji kaip senelis šaltis – pakeliui", – mažą užuominą atskleidė daininkas, patvirtindamas, kad grupės gerbėjai tikrai išgirs dainą „Laužo šviesa".  

Garsiausių ovacijų sulaukė daina „Saulės miestas", nes po pirmų dainos akordų A. Mamontovas kartu su visa scena pakilo į orą. 

Koncerto kulminacija – visų ilgai laukta daina „Laužo šviesa". Visi, kas pirko sėdimus bilietus, pakilo iš savo vietų, daugelio žmonių rankose sužibo arba žiebtuvėliai, arba telefonai. Arena tiesiog paskendo mažų liepsnelių minioje, dar daugiau jaukumo sukūrė raudonas apšvietimas. Kiekvieną A.Mamontovo ištartą dainos žodį atkartodavo tūkstantinė minia. Ši daina ne tik grupės simbolis, bet ir visos Lietuvos simbolis. 

Nutilus paskutinei dainos natai arena tiesiog sprogo nuo plojimų, šūksnių. Bet tai buvo paskutinė koncerto daina. Publika, žinoma, nenorėjo paleisti savo numylėtinių, todėl apie keturias minutes skandavo „Foje", „Foje", „Foje", kol grupė išgirdo jų prašymą ir grįžo ant scenos.

„Ačiū jums, jūs nuostabūs. Prieš koncertą radau savo seną, mokyklos laikų jugoslavišką gitarą. Paradoksalu, tokios šalies nebėra, o gitara išliko", – sakė atlikėjas. Paėmęs į ranką šią gitarą jis ir vėl uždainavo. „Atėjo laikas dabar mums visiems kartu padainuoti", – kreipėsi į publiką. Grupė sudainavo dar tris dainas ir atsisveikino su klausytojais. 

Patys ištikimiausi gerbėjai bandė antram bisui išsikviesti grupės narius. Kantriai apie 10 minučių jie plojo, trypė kojomis – ir jiems pavyko. Į sceną žengęs A. Mamontovas padovanojo publikai paskutinę dainą „O, mano saule". 


Apie grupę „Foje“

1983 metais A. Mamontovas, tuomet vokalas ir mušamieji, Arnoldas Lukošius (klavišiniai) ir Darius Tarasevičius (boso gitara) Vilniaus 18-oje vidurinėje (dabar Antakalnio vidurinė) mokykloje įkūrė grupę „Sunki muzika“.

Tai ir buvo vienos populiariausių Lietuvos roko grupių „Foje“ gimimo bei muzikanto, prodiuserio ir aktoriaus A. Mamontovo kūrybinės veiklos pradžia.

Iš pradžių jie buvo tryse: klasės draugas, dabar žinomas fotografas, Algis Kriščiūnas prie jų tai prisijungdavo, tai ne, nes esą tėvai jam neleido per daug užsiimti muzika.

„Tą 1983 metų rudenį mokėmės 10-oje klasėje. Tada baigėsi tas privalomas kolūkis (talkos kolūkyje), grįžome į Vilnių. Po kelių savaičių mokykloje vyko ataskaitinis pranešimas apie darbą kolūkyje. Surengėme humoristinę programą. Iškart po to susimetėme – darom ką nors rimčiau. Viename mokyklos susirinkimų pagrojome dvi savo dainas – jos buvo netipinės, visai nepanašios į būsimus „Foje“ kūrinius, – prisimena A. Lukošius. – Naujametį koncertą grojome tryse. Koridoriuje.  Pilna mokykla žmonių prisirinko, – prisiminė A. Lukošius. – Jau buvo tokios dainos kaip „Liūdesys“. Turbūt tai viena seniausių grupės dainų. Buvo „Paveikslas“, „Vaikystės stogas“. A. Kriščiūnas klausėsi to koncerto ir džiaugėsi. Po Naujųjų metų grįžo į grupę ir sėdo prie būgnų. Iki mokyklos baigimo grojome keturiese.“

Kai grupėje boso gitara grojęs D. Tarasevičius buvo pašauktas į kariuomenę, vietoj jo vaikinai pakvietė D. Buroką. Tada šis mokėsi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje. Jau buvo grojęs Balio Dvariono muzikos mokyklos džiazo, dar kitame ansambliuose. Ką reiškia užlipti ant scenos, jau žinojo.

„Patekau į grupę, kuri man labai patiko, – tikina. Ar tikėjo, kad „Foje“ sulauks šlovės valandos – publika ją pripažins? – Taip. Viskas labai greitai ėjo to link. Tai buvo tik laiko klausimas, – mano D. Burokas. – Žinoma, tai – Andriaus dėka. Jis kūrė ir dainų tekstus, ir muziką, o mes akompanavome. Idėjos sukosi jo galvoje.

Kai 1991 metų sausio pradžioje sovietų kariuomenė užgrobė ir apšaudė Spaudos rūmus, „Foje“ grojo šalia jų surengtame garsiajame protesto koncerte. Po to koncerto „Foje“ dar grojo ilgai ir sėkmingai. Kodėl ji išsiskyrė?

„Kaip šeima išsiskiria, taip ir grupė išsiskiria, – palygino D. Burokas. – Negali sakyti, kad atsirado meilužė. Jau, matyt, buvo laikas. Charakteriai… Visi tapo asmenybėmis. Labai sunku buvo suderinti tuos skirtumus, sunkiau tapo nusileisti. Mes išsiskirstėme pačioje grupės klestėjimo viršūnėje, ir paskutinis albumas „1982“ nebuvo blogas.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

fojistas

fojistas portretas
Fojė nebėra ir nebebus jos daugiau...jinai liko ir bus mūsų širdyse ir prisiminimuose,o Zambijos vaikai yra ir bus,o tai reiškia ,kad ir jais turim nors kažkiek pasirūpint

linaa

linaa portretas
fojistui, oj nepykstu, buvom combo visi po 30 lt, bet ne Foje, o Mamontove. Bet tai ką mes čia būrai lietuviai, svarbiausia kad Zambijos vaikai laimingi būtų...

juventus

juventus portretas
na va is 4 karto lygtai visas klaidas istaise :) respectas :D
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių