Išdavė savi?

Prieš mėnesį Kauno LEZ pradėjo kilti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ). Tai bendras "Lietuvos energijos" (51 proc. akcijų) ir "Fortum Heat Lietuva" (49 proc. akcijų) projektas. Projektu pasipiktinę Ramučių gyventojai "Kauno dienai" skundėsi, kad toks taršos objektas kyla visai netoli gyvenamųjų plotų. Be to, anot gyventojų, projektą nuolat lydėjo manipuliacijos, todėl žmonės netiki, kad šiukšlių deginimo gamykla nepablogins jų gyvenimo kokybės.

Ramučių gyventojai pasakojo, kad marionetę primenantis žaidimas, kai visi tampo informacijos virveles, prasidėjo gana seniai. Vietos gyventojus pribloškė tai, kad jų vardu kiti siuntė ministerijoms gamyklos palaikymo raštus, nors pati bendruomenė nei tokį sutikimą davė, nei apie palaikymo raštus žinojo.

"Buvo tikrai nešvaraus žaidimo, kuris nepuošia šios istorijos, – pradėjo Ramučių gyventojas Ugnius Savickas. – Vienu metu buvo įkurta asociacija, kuri pasivadino "Ramučių bendruomenė". Pasirodė, kad asociacijos pirmininkas Arūnas Kmieliauskas negražiai manipuliavo šiuo pavadinimu. Vienu metu net siuntė palaikymo raštą premjerui Sauliui Skverneliui, kad Ramučių bendruomenė labai nori šios KKJ, nors gyventojai tikrai nesutiko su šiuo projektu ir rašto nepasirašė."

Vyras pridūrė, kad asociacija nuolat informuodavo "Lietuvos energijos" ir "Fortum Lietuva" atstovus apie planuojamus gyventojų susirinkimus, teikdavo jiems kitą informaciją, susijusią su Ramučiais.

"Žinote, apėmė toks vidinio išdaviko jausmas, kad vienas žmogus galėjo manipuliuoti visos bendruomenės vardu. Manau, kad yra neetiška, kai vykdomas valstybinis projektas, bendruomenės viduje rasti silpnąją grandį ir ja naudotis. Ne taip tokie projektai turėtų būti daromi. Tuo metu socialiniuose tinkluose susikūrė kita grupė "Ramučių gyventojai", kuri apėmė tikruosius gyventojus ir prasidėjo diskusijos apie KKJ projektą", – pasakojo U.Savickas.

Manipuliacija šiukšlėmis

Ramučiuose gyvenantys žmonės abejoja ir "Fortum Lietuva" pateikiamais šiukšlių deginimo kiekiais. Jie tikino, kad ne vienas ekspertas yra pasisakęs, kad Lietuva neturi tiek daug šiukšlių, kad užtektų trims šiukšlių deginimo jėgainėms. "Kauno diena" primena, kad viena tokia jėgainė jau veikia Klaipėdoje, šiuo metu dar po vieną statoma Kaune ir Vilniuje.

"Niekas normaliai nepasako, kokie kiekiai bus deginami. Tiek Aplinkos apsaugos komitetas Seime, tiek Aplinkos ministerija nuo savęs stumdo, visi prašo tikslesnių duomenų, tačiau jų nėra. Tie, kam naudinga KKJ, sako, kad bus pramoninių atliekų, tačiau esame iš pramonininkų girdėję, kad deginti skirtų atliekų pakankamai nebus", – kalbėjo U.Savickas.

Neseniai atliekų deginimo gamyklų veiklą analizavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Skelbta, kad visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų, tačiau KTU mokslininkai paskaičiavo, kad po penkiolikos metų bendras deginti tinkamų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Tai reiškia, kad efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų. Tai paskatino Kauno rajono gyventojus sunerimti, kad dėl ateityje trūkstamo atliekų kiekio nebūtų pakeisti šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai.

"Kai matai skaičius, kyla klausimas, kur toks projektas veda. Aš nenustebsiu, jei bus pakeistas įstatymas, kuris šiuo metu draudžia atvežti šiukšles iš užsienio šalių. Jau dabar tokių kalbų yra, kad būtų galima leisti importuoti atliekas", – abejonėmis pasidalijo U.Savickas.

Gyventojai pasakojo, kad jaučiasi apgauti ir valdžios atstovų. Iš pradžių buvo žadama, kad po jų langais šiukšlių dūmai į orą nekils, tačiau planus politikai pakeitė.

Bejėgiai prieš buldozerį

"Valdžios pažadai buvo, kad skatins rūšiavimą ir deginama nebus, ypač taip arti gyvenamųjų namų, tačiau matome, kad plokštelė pasikeitė labai greitai. Buvo pats Viktoras Pranckietis atvykęs, bendravo su Ramučių bendruomene, buvo siūlymai perskaičiuoti šiukšlių kiekius ir neprisidaryti perteklinių jėgainių, bet viskas kažkaip prabėgo ir rezultato – jokio", – nusivylimo neslėpė U.Savickas.

Jam klausimų kėlė ir tai, kad anksčiau LEZ nebuvo leidžiama statyti tokių objektų, ginčai jau buvo persikėlę į teismus, tačiau, likus kelioms dienoms iki teismo sprendimo, buvo pakeisti įstatymai, tad teisėjams beliko pripažinti, kad viskas teisėta ir kogeneracinę jėgainę statyti galima.

Tokie atvejai rodo, kad bendruomenė yra tarsi dantų krapštukas prieš buldozerį.

"Tokie atvejai rodo, kad bendruomenė yra tarsi dantų krapštukas prieš buldozerį. Esame surinkę apie 3 tūkst. parašų, visi įteikti Vyriausybei. Pilietinę nuomonę pareiškėme, bet buldozeris toliau važiuoja. Labai liūdina, kad visai neatsižvelgiama į žmonių nuomonę", – kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad KKJ statytojai buvo atlikę apklausą, kurioje klausė, ar reikalinga Kaune KKJ. Dauguma žmonių pasisakė už, tačiau U.Savickas atkreipė dėmesį, kad daugiausia apklausoje dalyvavo Kauno miesto, o ne rajono gyventojai, todėl duomenys neatitinka arti būsimos KKJ gyvenančių žmonių pozicijos.

"Statistiškai apklausa yra teisinga, tačiau moraliniu aspektu – nelabai. Čia tas pats, jei švedai pasisakytų apie Katalonijos nepriklausomybę. Čia vėl yra tik manipuliacija skaičiais. Kai valstybinis projektas tokiais dalykais stumiamas į priekį, kyla labai daug klausimų ir abejonių", – pridūrė Ramučių gyventojas.

Tonos teršalų

"Kauno diena" primena, kad KKJ kapsulės įkasimo dieną prie būsimos šiukšlių deginimo gamyklos protestavo būrys gyventojų. Jie įsitikinę, kad į atmosferą išleidžiami dūmai gerokai užterš jų gyvenimus.

"Pagal dokumentus atrodo, kad ta tarša lyg ir neviršys normos, tačiau ji bus nuolatinė. O vyraujantys vėjai čia yra vakarų, ir ta tarša nuolatos bus tręšiamos šalia esančios Ramučių ir Karmėlavos gyvenvietės. Neigiamas efektas pasireiškia ne po vienų metų. Mūsų vaikams ir anūkams bus blogai", – tvirtino prieš mėnesį prie būsimos kogeneracinės jėgainės piketavęs vienas Lietuvos žaliųjų partijos steigėjų Antanas Andziulis.

Pasak jo, tiriant, ar tokie objektai, kaip šis, gali atsirasti vienoje ar kitoje vietoje, nedaroma tikra ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizė – vertinamas tik trumpalaikis poveikis. "Tačiau tyrimais nustatyta, kad vėžinių ir kitokių ligų zonose aplink tokius objektus padaugėja", – sakė piketuotojas.

"Net jei ir bus laikomasi visų reikalavimų, per metus ant mūsų, aplinkinių gyventojų, galvų iškris apie 600 tonų kancerogenų. Aš savo vaiko nenoriu gydyti nuo vėžio", – tuomet antrino karmėlaviškė Vida Važgauskaitė.

Dabar kalbintas Ramučių gyventojas U.Savickas taip pat abejojo, kad atliktas PAV atitinka realybę.

"Nekelia klausimų, kad šiuolaikinės technologijos gali būti švarios, tačiau kelia baimę tai, ar tikrai pakankamai kokybiškai ir sąžiningai viskas bus padaryta, prižiūrimos sistemos, keičiami filtrai. Kaip Lietuvoje dažnai nutinka, nuperkamos pačios pigiausios priemonės, o paskaičiuota, kad per parą į orą bus išmetama apie dvi tonas teršalų, kurios nusės aplinkinėse gyvenvietėse", – aiškino vyras.

Jis tikino, kad PAV nevertino fakto, kad į šiukšlių deginimo gamyklą nuolat kursuos sunkiasvoriai automobiliai, kurie taip pat teršia aplinką. Be to, padidės ir triukšmas.

"Tokių mobilių taršos šaltinių niekas neskaičiuoja. Be to, smarvės taip pat niekas negali išmatuoti, nes tai nėra tarša. Kviečiame specialistus, bet kol jie atvažiuoja, vėjas pasikeičia ir jie nieko nefiksuoja. Mes tai patyrėme, kai pastatė Kauno mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamyklą, kur pagal projektą turi būti kaminas, o realiai jo nėra, nors dokumentai pasirašyti, objektas priimtas. Tad tokie pavyzdžiai leidžia abejoti naujų objektų patikimumu", – tvirtino U.Savickas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujos šiukšlių deginimo gamyklos PAV atliko ta pati bendrovė, kaip ir Kauno MBA atveju, todėl kyla klausimų, ar viskas padaryta objektyviai, sąžiningai.