Nenori plovyklos

Penktadienį po pietų aktyvūs Šančių bendruomenės nariai, nešini plakatais ir iš įvairių daiktų padarytais būgnais, susirinko prie miesto savivaldybės. Žmonės taip išreiškė nepasitenkinimą tuo, jog pačiame rajono centre, A. Juozapavičiaus prospekte ketinama statyti bekontaktę automobilių plovyklą. Dėl šio verslo teko paaukoti šimtametį ąžuolą bei istorinį medinį pastatą.

Šančiškiai patys pasigamino plakatus su užrašais: „Griūna ąžuolai, auga pinigai“, „Šančių istorinis centras ne srutų duobė“, „Amžinąją atilsį Šančių paveldui“, „Žemėj Lietuvos, autoplovyklos gyvuos?“ ir pan. Triukšmą gyventojai kėlė mušdami būgnus, kuriuos atstojo spalvota šiukšliadėžė, degalų kanistras bei sena metalinė vonelė. Žmonės į protestą atsinešė iš Šančių vėliavas, kurias juosė juodi kaspinai.

Nedera prie Šančių kultūros

Protestuotojai įsitikinę, kad automobilių plovykla iškristų iš bendro Šančių vaizdo. Anot bendruomenės, yra tam tikri istoriniai dalykai, kuriuos būtina gerbti ir išsaugoti.

„Mes protestuojame prieš istoriniame Šančių centre planuojamą statyti autoplovyklą. Mes jau turime keturias plovyklas, o šią ketinama statyti pačiame centre, A.Juozapavičiaus gatvėje, kur yra istorinis urbanistinis kontekstas, susiklostę tam tikri socialiniai ryšiai. Ten anksčiau buvo senoji Šančių biblioteka, veikė turgelis ir smulkūs verslai. Norime, kad būtų žiūrima į aplinką, o ne vien tik tam, kad ateitų greiti pinigai. Verslas turi būti atsakingas ir žiūrėti į priekį“, – sakė viena protesto dalyvių, šančiškė architektė Elena Vanagaitė.

Norime, kad būtų žiūrima į aplinką, o ne vien tik tam, kad ateitų greiti pinigai. Verslas turi būti atsakingas ir žiūrėti į priekį.

Anot jos, žmonės baiminasi, kad plovykla tebus pirmas žingsnis, leidžiantis ateityje įgyvendinti didesnius projektus ir taip pakeičiant architektūrinį Šančių vaizdą.

„Keista, kad plovyklą traktuoja kaip pastogę. Gaunasi labai supaprastintas projektas. Matyt, ateina labai dideli pinigai, todėl ignoruojamos bet kokios taisyklės. Mes tikrai neprieštaraujame mažaaukštėms statyboms, socialinės paskirties objektams, smulkiam verslui. Tiesiog pati aplinka diktuoja tam tikrą pastatų kontekstą. Juk niekas nestato plovyklos prie Kauno pilies, bet yra ir kiti rajonai, turintys trapesnį architektūrinį siluetą, bet į tai visai nekreipiamas dėmesys. Mes norime, kad mūsų rajonas neišnyktų, nes jis turi savo savitumą“, – nuomonę išsakė protesto dalyvė.

Šanšiškiams projektas kelia aistrų ir dėl to, jog dėl verslo buvo nukirstas sklype augęs sveikas šimtametis ąžuolas.

Niekas nederina

Bendruomenės nariai tikino, kad projektu bus pakenkta estetiniam Šančių vaizdui. Be to, nors visi akcentuoja, kad reikia kalbėtis su žmonėmis, realiai derybos nevyksta, o svarbūs klausimai dėl istorinių vietų priimami be bendruomenės balso. Šančiškiai pasigedo ir miesto atstovų pozicijos. „Mes kviečiame į dialogą, tačiau kai buvo projekto pristatymas, į jį neatėjo nei vienas savivaldybės atstovas, nors pagal procedūrą tai privaloma. Buvo surinkta daug gyventojų parašų, tačiau mums buvo pasakyta, kad tai yra labai mažas procentas gyventojų. Nėra atsižvelgiama į tai, kad žmonės aktyviai žiūri į savo aplinką ir nori ją matyti gražią, kur kuriasi atsakingas verslas. Šiuo atveju verslas brutaliai ir agresyviai žiūri į aplinką, yra tik vartotojiškas požiūris“, – tęsė protesto dalyvė.

Anot E.Vanagaitės, Šančiai turi įvairių sričių specialistų, tačiau nei valdžia, nei verslas jų nuomonės taip pat negirdi, todėl tada reikia sakyti garsiai, protesto forma tam, kad bent taip būtų išgirsti žmonių argumentai.

Kol kas automobilių plovyklos, kurią planuojama statyti A.Juozapavičiaus pr. 63 sklype, projektas vis dar yra derinamas. Bendruomenės nariai viliasi, kad jie bus išgirsti ir minėtoje vietoje plovyklos nebus.