Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės revoliucinis planas paskatinti moksleivius aktyviau lankyti būrelius nepavyko nei Kaune, nei Kauno rajone. Sugebėta panaudoti tik pusę šiam tikslui skirtų pinigų – likusius teks grąžinti į biudžetą.

Nespėjo pasiruošti

Ilgai puoselėta idėja skirti kiekvienam šalies moksleiviui po 15 eurų užklasinei veiklai, pradėta įgyvendinti spalio 1-ąją. Trys mėnesiai, kuriems akredituotiems būreliams buvo suteikiamas valstybės finansavimas, artėja prie pabaigos. Vertindamas vadinamąją 15 eurų krepšelio reformą, Kauno miesto Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika neslepia: miestui nepavyko panaudoti visų valstybės skirtų lėšų.

Anot G.Mažeikos, Kaune buvo akredituotos beveik visos svarstyti pateiktos neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) programos – 180. Iš jų trims mėnesiams finansavimą gavo 85 programos, kurias lanko maždaug 3650 moksleivių.

Visiems į programas užsiregistravusiems vaikams buvo skirta po maksimalią – 15 eurų krepšelio sumą, nes Kauno savivaldybei skirtos lėšos visos nebuvo panaudotos.

"Pagrindinė priežastis – per trumpas laikas registruotis ir privatiems paslaugų teikėjams, ir vaikams", – teigė G.Mažeika. Ministrės A.Pitrėnienės tvarka dėl NVŠ paskirstymo Lietuvos savivaldybes užklupo netikėtai – per patį atostogų įkarštį rugpjūčio pabaigoje. Per du mėnesius savivaldybių administracijos turėjo paskelbti apie konkursą paslaugų teikėjams, padėti jiems parengti programas, įvertinti, akredituoti ir įdiegti elektroninę sistemą, kurioje turėtų būti vykdoma registracija.

Anot G.Mažeikos, atitinkamai pasiruošti turėjo ir paslaugų teikėjai – jie turėjo suspėti ne tik parašyti programą, bet ir rasti kvalifikuotus žmones, galinčius dirbti su vaikais, taip pat rasti patalpas, kur būtų vykdoma veikla: "Vargu, ar jie galėjo viską suspėti." Pagal ministrės tvarkos aprašą, į krepšelį pretenduoti galėjo tik naujai sukurtos programos – šiuo metu jau veikiantys būreliai netiko.

Per trumpas finansavimas

Dėl šios priežasties Kaune beveik neatsirado laisvųjų mokytojų arba privačių teikėjų, kurie ir buvo projekto tikslas.

"Jų neatsirado tiek, kiek buvo tikėtasi, o dauguma programų, į kurias užsiregistravo vaikai, buvo sukurtos savivaldybės neformalaus švietimo įstaigų ar iki tol veikusių viešųjų įstaigų, daugiausia krepšinio, sporto mokyklų. Man teko bendrauti su privačiais teikėjais, viena iš priežasčių, neleidusių jiems pretenduoti, – tik trims mėnesiams skirtas finansavimas", – anot G.Mažeikos, jiems norėjosi daugiau perspektyvų.

Kita problema – į labai populiarias veiklas, tokias kaip joga, negalėjo užsiregistruoti visi norintys vaikai, nes buvo ribotos teikėjo galimybės. "Norinčiųjų buvo daugiau, bet laiko tam užsiėmimui mokytojas turėjo mažiau, todėl susidarė tik tiek grupių, kiek jis pajėgė aptarnauti", – sakė G.Mažeika.

Atnaujino kompiuterius

Paklaustas, ar savivaldybė nebuvo gavusi skundų dėl piktnaudžiaujančių paslaugų teikėjų, vis vien imančių mokestį už būrelį ar siūlančių nekokybišką ugdymą, G.Mažeika patikino, kad skundų negauta.

"Tačiau ministrės tvarkos apraše nėra draudžiama rinkti mokestį už paslaugą. Susitarus su tėvais, tą 15 eurų krepšelį galima panaudoti kitaip. Tarkime, Kompiuterininkų mokykla dalį lėšų panaudos kompiuteriams atnaujinti, vaikai jais naudosis ne tik tris mėnesius", – sakė G.Mažeika.