Permainos Kauno rajono pakraštyje: atgyja Čekiškė

Čekiškiečiai veržiasi pasižiūrėti, kaip dabar atrodo renovuota Prano Dovydaičio gimnazija. Pagrindinė miestelio Ateities gatvė ryškesnėmis spalvomis nušvito pernai. Kitąmet turėtų prasidėti sinagogos restauracija.

Laukė visas miestelis

Beveik 50 km nuo Kauno nutolusiame miestelyje šis rugsėjis buvo išskirtinis: čekiškiečiai rinkosi į renovuotą gimnaziją. 1973 m. iškilęs pastatas iki šiol nebuvo kapitališkai remontuotas. Renovacijos metu apšiltintas visas pastatas, pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, apšvietimas, grindys, suremontuota sporto salė.

Dabar smalsumas į gimnaziją atgena ir tuos čekiškiečius, kurių vaikai čia nesimoko. "Ateina buvę mokiniai, ateina tie, kurių vaikai čia kažkada mokėsi. Kartais ir vakarais užsuka. Paprašo sargo, kad įleistų, ir įleidžia. Žmonėms smalsu. Galima sakyti, visas miestelis gimnazijos atnaujinimo labai laukė", – pasakojo gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas.

"Atėjome į visiškai naują mokyklą. Net nesitikėjome, kad per vasarą čia viskas gali taip pasikeisti. Viskas daug gražiau atrodo ir mokytis maloniau", – sakė gimnazijos dešimtokė Kamilė.

"Ir vaikai, ir mes, mokytojai, dabar į gimnaziją ateiname labiau pasitempę", – prisipažino matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Ingrida Subačienė. – Informacinėmis technologijomis mūsų mokykla jau seniai yra gerai aprūpinta: interaktyvias lentas mes turėjome, filmavimo kameras turime, kompiuteriais visos mokytojų darbo vietos aprūpintos, visuose kabinetuose yra arba projektoriai, arba interaktyvios lentos. O renovacija pakeitė mokyklos erdves. Iš tiesų, norint, kad vyktų darnus darbas, aplinka taip pat svarbi. Ir gimnazijos išorinio audito metu ekspertai, vertindami mano darbą, kaip trūkumą įvardijo tai, kad sienos galėtų būti gražesnės."

Vis dėlto ir neremontuotoje gimnazijoje tai vieno, tai kito abituriento žinios brandos egzaminuose būdavo įvertinamos šimtuktu. Itin gausus šioje pakraščio gimnazijoje šimtukininkų derlius šiemet: du šimtukai iš informacinių technologijų ir vienas – iš lietuvių kalbos.

Įrengs modernų kartodromą

P.Dovydaičio gimnaziją lanko ne tik čekiškiečiai, bet ir moksleiviai iš kaimyninių Kėdainių bei Raseinių rajonų. Po renovacijos moksleivių skaičius gimnazijoje, kurioje mokosi nuo pirmokų iki dvyliktokų, beveik nepakito. Šiemet mokyklos slenkstį mina 230 moksleivių.

Informacinėmis technologijomis P.Dovydaičio gimnazija apsirūpino dar iki renovacijos.

Spalio viduryje gimnazijoje prisiglaus po vieną darželinukų ir priešmokyklinukų grupę.

Kol kas jiems skirtos patalpos dar tik įrengiamos. Kai tai bus atlikta, statybų ir remonto darbai čia nesibaigs – prie šios ugdymo įstaigos kyla priestatas, duris atversiantis greičiausiai dar šiais mokslo metais. Jame įsikurs gimnazijos aktų salė, biblioteka, kai kurie neformalaus ugdymo būreliai. Vienas jų – kordinio greituminio automobilizmo būrelis, vadovaujamas Raimondo Kochanausko. Šio sporto atstovams, kuriantiems iki 300 km/val. greitį pasiekiančius automobilių modeliukus ir su jais dalyvaujantiems varžybose, prie gimnazijos įrengiamas kartodromas. Jis turės atitikti tarptautinius standartus – tam, kad Čekiškėje ateityje būtų galima rengti šio sporto tarptautines varžybas. Tikėtina, kad miestelio atstovams jose seksis neblogai – iš tarptautinių varžybų, šią vasarą vykusių Taline, čekiškiečiai sugrįžo su antrąja vieta, aplenkę tokias stiprias komandas kaip Rygos ir Sankt Peterburgo.

Šiemet bus išasfaltuota Čekiškės Klumpės gatvė. Miškalaukio kaime atidaryta krepšinio aikštelė, spalio 12 d. tokią aikštelę ruošiamasi atidaryti Liučiūnuose.

Įrengus priestatą čia įsikurs ir miestelio laisvalaikio salė. Dabar ji veikia pastate, kuriame nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei tualeto.

Perdažė medinukus

Pagrindinėje Čekiškės Ateities gatvėje priešais bažnyčią rikiuojasi įvairiaspalviai medinukai. Daugelis jų pastatyti galu į gatvę – taip paprastai namus statydavo žydai. Iki Antrojo pasaulinio karo dažname šių medinukų veikė žydų krautuvėlės, užeigos. Miestelio gyvenimas čia koncentruojasi ir dabar.

Į kultūros paveldo teritoriją patenkantys Ateities gatvės namai pernai buvo perdažyti. Spalvas parinko paveldosaugininkai, dažus ir kitas tam reikalingas medžiagas gyventojams dovanojo savivaldybė, darbus gyventojai atliko savo jėgomis.

"Perdažomi buvo tik tie namai, kurių spalvos jau buvo nublukusios. Nupirkome ir atvežėme gyventojams dažus, gyventojai turėjo tik patys nusidažyti pastatus. Sunkiausia buvo įkalbėti persidažyti savo namą tuos, kurie niekur nedirba, – neslėpė Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas. – Keletas namų buvo tokie, kuriems vien perdažymas nebūtų padėjęs. Į gatvę išeinančius tokių namų galus uždengėme tentais, nes šeimininkai patys prisidėti prie namo tvarkymo atsisakė."

"Čekiškė labai gražėja. Va, pernai davė dažų – namelį nusidažėme. Kita trobelė buvo baisi – dabar ji uždengta. Mokykla suremontuota – jau gražiau pas mus", – užsiminė šiltuoju metų laiku Čekiškėje gyvenanti Danutė Gedminienė.

D.Gedminienė džiaugiasi, kad galėjo persidažyti jai priklausančią medinio namo dalį.

Prieš trejus metus buvo sutvarkyti Ateities gatvės šaligatviai. "Iki tol jie buvo tokios prastos būklės, kad jais niekas nevaikščiojo – eidavo važiuojamąja kelio dalimi. Šiemet bus išasfaltuota Čekiškės Klumpės gatvė. Prieš pat rugsėjo 1-ąją Miškalaukio kaime atidaryta krepšinio aikštelė, spalio 12 d. tokią aikštelę ruošiamasi atidaryti Liučiūnuose", – apie seniūnijos bendruomenei svarbius darbus pasakojo seniūnas.

Sinagoga – ne pasilinksminimams

Už pagrindinės gatvės medinukų boluoja raudonų plytų XIX a. statyta sinagoga užkaltais langais. Pastatą susigrąžinusi Kauno žydų religinė bendruomenė tikisi jį prikelti naujam gyvenimui. Iki Antrojo pasaulinio karo, kai apie 70 proc. Čekiškės gyventojų buvo žydai, į sinagogą susirinkdavo daugiau žmonių nei į netoliese stūksančią Švč.Trejybės bažnyčią.

Darbai sinagogoje jau prasidėjo – šiuo metu čia šalinama avarinės situacijos grėsmė. "Šie darbai truks apie mėnesį. Esame parengę sinagogos restauravimo ir rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą. O po to, kai Kultūros paveldo departamentas patvirtins projektą, kitais metais pradėsime restauruoti. Prieš tai dar reikės atlikti archeologinius tyrinėjimus", – darbus vardijo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas.

Pašnekovas nebuvo linkęs atskleisti preliminarią sinagogos restauravimo darbų sąmatą. "Pirmiausia, mes nežinome, kiek pinigų gausime, o antra, tai ne viešumos reikalas. Jei gausime ES finansavimą, tai ir paviešinsime", – finansiniais klausimais nedaugžodžiavo M.Bairakas.

Jis užsiminė, kad tikisi sulaukti finasinės paramos ir iš Lietuvos finansinių šaltinių, taip pat iš privačių rėmėjų. "Sinagogą restauruosime, net jei ir negausime ES finansinės paramos: kiek lėšų gausime, tiek investuosime. Tie darbai gali užtrukti ir trejus, ir penkerius metus. Daugiausia darbų laukia sinagogos viduje: reikia restauruoti aron hakodešą (krikščioniškų bažnyčių altoriaus atitikmuo – vieta, kurioje laikomi Toros ritiniai, – red. past.), sienų piešinius, užrašus, kurių yra labai daug. Tai  problemiškiausi darbai. Laukia skrupulingas rimtas darbas. Kadangi mūsų bendruomenė valdo sinagogą, mes padarysime viską taip, kaip turi būti, ne taip, kaip ten, kur įsikiša pasauliečiai. Ir Tora bus, ir bima (sakykla, kurioje skaitoma Tora, – red. past.)", – žadėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas.

XIX a. iškilusią Čekiškės sinagogą ruošiamasi restauruoti.

Ateityje Kauno žydų religinė bendruomenė sinagogą pagal panaudos sutartį planuoja perleisti seniūnijai. "Galbūt kartu čia ir muziejų įrengsime. Tačiau tai nebus įprastas muziejus. Jei atvažiuos religingi žydai, jie galės čia pasimelsti – viskas, ko tam reikia, čia bus. O koncertai, jei bus rengiami, vyks lauke", – sakė M.Bairakas ir pabrėžė, kad tai nebus pasilinksminimų vieta.

Tarpukariu Čekiškės žydams priklausė bankas, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, odų ir kailių dirbtuvės, keturi restoranai ir smuklės, apie 20 parduotuvėlių.

"Antrojo pasaulinio karo metais miestelis nukentėjo totaliai – 99 proc. miestelio žydų buvo sunaikinta. Vilkijos baltaraiščiai atėjo ir juos išsivedė. Paskui sušaudė – niekam nepavyko pabėgti. Pabėgo nebent tie, kurie dar iki 1940 m. spėjo iš Lietuvos išvažiuoti", – kruviniausius istorijos puslapius prisiminė M.Bairakas.


Vienas seniausių miestelių

Čekiškė – vienas seniausių pakaunės miestelių, jos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1600 m. Čekiškės senamiestis įrašytas į kultūros vertybių registrą: saugomas gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija. Čia yra išlikusių ir XVII a. elementų, ši teritorija turi architektūrinių, istorinių, urbanistinių vertingųjų savybių. Jos pagrindą sudaro XVII–XIX a. pr. susiformavęs gatvių tinklas, į bažnyčios pusę platėjantis ir pereinantis į trikampę aikštę. Ši vieta – Čekiškės istorinė pradžia. Kai kurie Ateities gatvės namai įeina į Čekiškės miestelio istorinę dalį – yra saugomi kaip kultūros paveldo objekto dalis, tarp jų – žydų paveldo pastatai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inga

Inga portretas
Labai džiugu, kad atgyja tokie maži miesteliai, tik gaila, kad prie viso to prisideda tik ūkininkai ir keli entuziastingi žmonės. Bet kaip sakoma, geriau bendrauti su tais keliais nuoširdžiais ir darbščiais žmonėmis, negu su milijonu "nevykėlių", malančių liežuviais. Pagarba seniūnijai, didžiuokitės jaunais entuziastais! Gera sugrįžti į savą kraštą! :)))

Julita

Julita portretas
Gera grįžti, gera Čekiškèje vaikščioti! Dabar prioritetas, aplankyti savo atsinaujinusią mokyklą :-) Pirmyn ir sėkmės!

Ksenofontas

Ksenofontas portretas
Mažiems miesteliams labai reikia dėmesio, nes jie nyksta. pagarba Kauno rajono savivaldybei, kad investuoja ir atokesnėse vietose.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių