Kultūros ministerija pasiūlė pailginti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Jeigu Vyriausybė priimtų ministerijos pasiūlymą, šis sąrašas taptų beveik tris kartus ilgesnis. Tarp kitų siūlomų objektų būtų ir Kaune esantys pastatai: rotušė bei abu funikulieriai.

Dabar galiojančiame sąraše yra 17 objektų, kurių didelė dalis – Kaune esantys pastatai: Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių liekanos, Kauno pilies liekanos, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, Istorinė prezidentūra Kaune, Ministrų kabineto pastatas Kaune, Signatarų namai Vilniuje, Kauno meno mokyklos statinių kompleksas, Karininkų ramovė Kaune, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, vadinamieji KGB rūmai Vilniuje ir Lietuvos banko pastatas Kaune.

Jeigu Vyriausybė patvirtintų naują Kultūros ministerijos parengtą sąrašą, jame būtų 49 objektai.

"Šis sąrašas – tai tarsi mūsų prioritetų prioritetas, tarsi mūsų paveldo aukso fondas, mūsų perlai. Prieš kelerius metus diskutuota, kad jame galėtų būti maždaug 100 Lietuvos iškiliausių architektūrinių, istorinių kompleksų, objektų, kuriems būtų tas statusas suteiktas", – BNS citavo Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorę Dianą Varnaitę.

Vienas iš projekto rengėjų Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas BNS sakė, jog šiame sąraše privalėtų būti visi išskirtinę kultūrinę vertę turintys kultūros paminklai.

"Lietuvoje yra daug kultūros paminklų ir kultūros paveldo objektų. Anksčiau tame sąraše buvo 17 objektų, jie neatspindėjo situacijos. Tas sąrašas toliau plečiamas, į jį įtraukiami vertingiausi dvarai ir kiti kultūros paminklai", – agentūrai aiškino M.Žolynas ir pabrėžė, kad sąrašas nėra baigtinis, ateityje jis vėl galės būti papildytas.

Pagal įstatymą, visi į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą įtraukti statiniai privalo būti prieinami visuomenei. Kadangi į jį siūloma įtraukti ir privačius dvarus, ketinama užtikrinti valstybės paramą jiems tvarkyti.

Kaip pastebėjo BNS, Vyriausybei priėmus Privačios nuosavybės prieinamų visuomenei lankyti kultūros paminklų, įrašytų į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tvarkybos finansavimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo tvarką, atsiras juridinis pagrindas šių kultūros paminklų valdytojams pretenduoti į finansinę valstybės paramą.

Anot D.Varnaitės, svarstoma galimybė, kad sąraše esantiems objektams, skirstant ES finansinę paramą, būtų pridėta po porą balų.

Ką naujasis statusas reikštų Kaune esantiems kultūros paveldo objektams? KPD Kauno teritorinio padalinio vedėją pavaduojanti vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė įžvelgia tik naudą.

– Valstybinės reikšmės objektais miestai vilioja turistus. Ar yra dar kokia nors reali nauda pačiam objektui būti tokių objektų sąraše?

– Iš karto padidėja objekto kultūrinė reikšmė, jis gauna didesnį finansinį ir visuomenės dėmesį, tampa dažniau reklamuojamas, sulaukia daugiau lankytojų. Jeigu savininkui trūksta lėšų prižiūrėti, remontuoti objektą, jam atsiradus valstybinės reikšmės objektų sąraše, padidėja galimybių gauti finansavimą iš kitų šaltinių.

– Pripažinus ateina ir didesni reikalavimai priežiūrai bei restauracijai?

– Be abejo. Atliekant restauravimo, konservavimo arba kitus išsaugojimo darbus, yra keliami aukštesni reikalavimai. Reikalaujama, kad liktų kuo daugiau tikroviškumo, restauracija turi būti kur kas akylesnė. Atidžiau rengiamas projektas, restauratoriai turi kur kas atidžiau atlikti darbus. Įtraukimas į tokį sąrašą yra didelė pagalba tiek kultūros paveldo specialistams, tiek visai visuomenei, tiek pačiam objektui.

– Antra vertus, tai pareikalauja kur kas daugiau lėšų?

– Taip. Medalis turi dvi puses. Tačiau kokia restauracija reikalauja mažų sąnaudų? Ir valstybinės, ir vietinės reikšmės kultūros paveldo objekto restauracija yra preciziškas darbas. Tai visuomet pareikalauja didelių lėšų.

– Šįkart Kultūros ministerija valstybinės reikšmės objektais siūlo pripažinti ir Kauno rotušę bei abu Kauno funikulierius. Kuriam iš jų labiausiai reikėtų remonto?

– Aleksoto funikulierius yra sutvarkytas prieš porą metų. Jų abiejų techninė būklė stabilizuota tam, kad jais visuomenė galėtų ir toliau naudotis, pažinti, išbandyti, kad jie nestovėtų kaip muziejuje. Neseniai sutvarkytas ir Kauno rotušės stogas bei fasadai.

– Kokius Kaune esančius objektus dar vertėtų pripažinti valstybinės reikšmės?

– Į tokį sąrašą įtraukiami objektai, kurių nuosavybės dokumentai yra sutvarkyti, turi vieną konkretų valdytoją. Manau, vertėtų pasvarstyti apie Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą, kuri yra restauruota, sutvarkyta, taip pat apie pašto pastatą Laisvės al. Tai – absoliuti tarpukario autentika, vienas retesnių pavyzdžių, kai taip gerai išlikusi originali ornamentika, suplanavimas. Vertėtų paminėti ir Veterinarijos akademiją. Baltijos šalyse vargu ar rasite kitą objektą, kuris nuo pat jo pastatymo nebūtų keitęs paskirties, kad būtų išlikę visi jo pastatai ir kad būtų išlaikyta visa jų autentika.