- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapių seniūnijos ūkininkas Ričardas Skiparis, prieš trejus metus atsisakęs kiaulių ūkio, sėkmingai perėjo prie biohumuso gamybos. Buvusioje fermoje su šildomomis grindimis veisiasi sliekai, kompostą perdirbantys į biohumusą.
Kaltas kiaulių maras
Prie kelio iš Didžiųjų Lapių į Boniškius iš tolo šviečia fermos bokštai. Juos buvę kauniečiai – radioelektronikos inžinieriai Ričardas ir Virginija Skipariai – savo ūkyje pastatė prieš keliolika metų. Tuomet tai buvo nemažas kiaulių ūkis, kuriame per metus būdavo užauginama ir parduodama iki 2 tūkst. kiaulių.
Viskas pasikeitė prieš trejus metus, kai afrikinis kiaulių maras ne tik atėjo į Lietuvą, bet ir ėmė artėti prie Kauno rajono ribos. "Ėmėme po truputį mažinti kiaulių skaičių. Liko tik laiko klausimas, kada kiaulių maras pasieks ir mus. Kadangi mūsų ūkis buvo mišrus – užsiėmėme ir augalininkyste, mes negalėjome kuriam laikui visiškai uždaryti teritorijos, kad į ją niekas nepatektų. O naujienų apie nuo maro kritusius laukinius žvėris vis atsirasdavo. Taip supuolė, kad tada, kai 200 m nuo mūsų ūkio ribos septyniems kritusiems šernams buvo nustatyta ši liga, pas mus tebuvo tik septynios kiaulės", – prisiminė R.Skiparis. Prieš dvejus metus kriuksinčių riestauodegių šiame ūkyje nebeliko – jų vietą užėmė sliekai ir mėšlo, virstančio kompostu, vėliau – biohumusu, kaupai. Ūkininkas įsitikinęs, kad toks sprendimas buvo teisingas, nepaisant kai kurių finansinių nuostolių. "Gaila tik investicijų į buvusią kiaulių fermą: pastatai buvo neseniai atnaujinti, įrenginiai nupirkti – jie galėjo dar bent penkerius metus tarnauti. O dabar situacija tokia, kad įrenginiai nauji, o tvartai stovi tušti", – apgailestavo ūkininkas.
Dirba ištisus metus
Skipariai užsimena: buvo minčių parduoti kiaules ir nevykdyti jokios ūkinės veiklos. "Bet mes su žmona, nors visą darbingą gyvenimą dirbome, gaunam simbolines pensijas: žmona – 140, aš – 210 eurų per mėnesį. Buvo aišku, kad vien iš pensijos nepragyvensime. Svarstėme, kam galėtume panaudoti fermos pastatus. Šiame pastate auginome paršiukus, čia įrengtos šildomos grindys – tokias sąlygas jiems čia buvome sukūrę, kokios ne kiekviename vaikų darželyje yra, – juokiasi R.Skiparis, vesdamasis į buvusią kiaulių ūkio fermą. – Pagalvojome, kad tokia patalpa labai tiktų sliekams. Kadangi šaltuoju metų laiku įjungiu grindų šildymą, sliekai čia gyvena šilčiau nei vasarą ir dirba man ištisus metus. Tuo metu kituose ūkiuose, gaminančiuose biohumusą, sliekai žiemą ilsisi."
Kadangi šaltuoju metų laiku įjungiu grindų šildymą, sliekai čia gyvena šilčiau nei vasarą ir dirba man ištisus metus.
Kai kurie Skiparių pažįstami sukioja pirštą prie smilkinio išgirdę, kad jie dėl sliekų šildo fermos grindis: juk tai milžiniškos investicijos. "Tačiau toks šildymas mums nieko nekainuoja: sūnus augina javus, kai juos nukulia – lieka daug šiukšlinių priemaišų, kurias mes taip sukūrename. Mums kainuoja tik darbas atskirti šiukšles nuo gerų grūdų ir kūrenimas. Tam esame įsigiję granulinį šildymo katilą. Taip ir savo, ir sūnaus namus, ir tvartus šildome", – pasakojo ūkininkas.
Iš pradžių Skipariai įsigijo 20 kg Kalifornijos sliekų ir atitvėrė jiems 6 kv. m pločio fermos kampelį. "Vienas ekspertas patarė įsigyti 500 kg sliekų pradžiai. Tačiau 1 kg sliekų 30 eurų kainuoja – išeina nemenka suma. Pradėjome nuo kur kas mažiau. Dabar jų čia turėtų būti apie 200 ar 300 kg. Tiksliai nežinau – neskaičiavau ir nesvėriau", – juokauja pašnekovas, planuojantis kaupus, kuriuose darbuojasi sliekai, uždengti plėvele. "Jau dabar buvau pradėjęs juos dengti, bet jaučiu, kad sliekams tai nepatinka, jie nervinasi – lipa ant sienų. Lauke dirvožemio juk niekas neuždengia. Tačiau sliekams reikia drėgmės – reikia kompostą, kuriame jie dirba, kartkartėmis palaistyti. Kol kas kompostas su grumstais, bet vėliau sliekai tuos grumstus suardo – jie mėgsta ten žaisti meilės žaidimus", – sliekų paslaptis su šypsena veide atskleidė pašnekovas.
Mėšlas, kompostas, biohumusas
Medžiagą biohumusui gaminti – kanopinių galvijų mėšlą – Skipario ūkiui tiekia Lietuvos zoologijos sodas Kaune. "Aš moku jiems tik už atvežimą, o jie labai patenkinti, kad mes tą mėšlą pasiimame, nes kitaip atliekų tvarkymo įmonėms jie turi mokėti nemažus pinigus už mėšlo utilizavimą. Atveža didelę mašiną mėšlo, o galutinis rezultatas – tik du 10 litrų maišiukai biohumuso", – palygino ūkininkas.
Kompostas, sliekų perdirbtas į biohumusą, dar kurį laiką būna kaupuose, bręsta, džiūsta, o paskui persijojamas per 2–3 mm sietus – išvalomos šiukšlės ir paliekami tik smulkūs, daiginti tinkami biogumuso grūdeliai.
"Kol kas sliekų pas mus yra mažokai: nėra taip, kad, pakėlus komposto sluoksnio viršų, sliekai knibždėte knibždėtų. Bet jų daugėja. Anksčiau, būdavo, naują 10 cm sluoksnį užpilu, ir sliekai du mėnesius ramūs. O dabar – trys savaitės, ir jie jau vėl ieško maisto. Faktiškai vienas suaugęs sliekas idealiomis sąlygomis per metus turėtų atvesti daugiau kaip tūkstantį naujų sliekučių. O gyvena Kalifornijos sliekas penkiolika šešiolika metų. Taigi mano sliekai dar jauni – jiems pas mane dar dirbti ir dirbti", – juokiasi R.Skiparis.
V.Skiparienė vaišina dideliais pomidorais iš savo daržo. "Pradėjus naudoti biohumusą, labai pagerėjo derlius. Verta tręšti ir vaismedžius. Paprastai žmonės pastebi: vienais metais obuoliai puikiai dera, kitais – apyprasčiai. Kad gerai derėtų kiekvienais metais, medžio vainiko plotyje reikia paberti biohumuso", – pataria.
Ūkininkai įspėja, kad biohumusas netinka šilauogėms, azalijoms, rododendrams. "Šiems augalams reikia rūgščios terpės, o biohumusas – neutralus", – paaiškina.
Natūraliai pagerina dirvožemį
Biohumusas – natūrali organinė dirvožemio gerinimo medžiaga, gaunama kompostuotą galvijų mėšlą ar kitas organines medžiagas perdirbus mikroorganizmams, tarp jų – sliekams. Teisingai paruoštas ir naudojamas biohumusas gali atnešti dvigubai didesnį nei įprasta sodo ir daržo augalų derlių. Biohumuso sudėtyje yra augimą skatinančių medžiagų, padedančių augalams greičiau prigyti ir vystytis.
"Kalio, fosforo, azoto yra ir komposte, ir biohumuse. Šios medžiagos augalui irgi labai svarbios, bet pačios svarbiausios yra huminės rūgštys, kurių gausu biohumuse. Jos, sąveikaudamos su augalų sultimis, vandeniu, padeda augalams iš dirvos pasiimti mikroelementus ir kitas medžiagas, sunkiai tirpstančias vandenyje, – pasakojo R.Skiparis. – Fosforo, kalio, azoto augalas paima tiek, kiek jų ištirpsta vandenyje. O kai augalas auga humuso terpėje, huminės rūgštys padeda ištirpinti naudingus elementus ir padeda augalui juos pasiimti. Naudojant biohumusą užaugintos daržovės yra daug skanesnės, vertingesnės – turi daugiau naudingųjų medžiagų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas10
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...