Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų

Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas. Tiesa, pirminę atranką įvykdo seniūnijos – šiemet komisija vasarą aplankė ir įvertino 33 atrinktas konkurso dalyves, bet nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti įpusėjus rudeniui.

Privatus grožis visiems. Taip galima pavadinti sodybas, kurių šeimininkai rūpinasi, ką pamatys praeiviai, pažvelgę į jų kiemą. Gražiausių sodybų konkursai skatina pasitempti ne tik nominantus, bet ir kaimynus.

Vertinamas saikingumas

Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas. Tiesa, pirminę atranką įvykdo seniūnijos – šiemet komisija vasarą aplankė ir įvertino 33 atrinktas konkurso dalyves, bet nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti įpusėjus rudeniui.

"Šiemet kone visos sodybos, kurias aplankėme, yra labai racionaliai suplanuotos, suskirstytos zonomis. Anksčiau būdavo atvažiuoji ir matai, kad šeimininkai vergauja sodybai su grėbliuku ir pincetuku rankose", – pasakojo komisijos narė, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė architektė Irena Bertašiūtė.

Pasak jos, šiemet buvo matyti, kad žmonės sodybose išties gyvena, o ne eksponuoja savo kiemus. Augalų sodybose – ne tiek ir daug, kiek būdavo matoma per ankstesnius konkursus. Dauguma jų – daugiamečiai, reikalaujantys mažiau priežiūros, žemė aplink juos apipilta žvirgždu ar mulčiu – kad kuo mažiau reikėtų darbuotis. "Įvairovės yra, tačiau saikingai, tik vienas kitas žydintis vienmetis augalas. Sodybos švarios, gražios, jaukios – tuo ir paperka", – dėstė I.Bertašiūtė.

Jos pastebėjimu, kiemuose panaudoti mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, pavėsinės, ne butaforinės, o iš tiesų yra naudojamos. Architektę žavi tai, kad nebijoma prie pat gėlyno sukasti lysves ir auginti daržoves – jų pasiskinti nereikia bėgti kažkur į laukus.

"Šiemet seniūnijos net ir nesiūlė vertinti sterilių, išpuoselėtų sodybų, kur nėra vietos nei vaikui pažaisti, nei suaugusiajam pasivaikščioti ar pagulėti", – pasakojo I.Bertašiūtė.

Profesionalų darbas nedomina

Pakaunės sodybas išvažinėję vertinimo komisijos nariai maloniai stebėjosi, kad prie sodybų nebematyti betoninių tvorų. "Jei tvora ir aukšta, ji arba ažūrinė, arba gyvatvorė. Nematėme "gardų" su labai aukštomis tvoromis", – atkreipė dėmesį I.Bertašiūtė.

Architektė gyrė, kad žmonės jau linkę investuoti ir į apšvietimą kieme. Anksčiau viso labo saulės elementais maitinamos lemputės būdavo susmaigstytos apie takus. Šiemet teko matyti ne tik apšviestus kiemus, bet ir apšviestus atskirus kiemo elementus – augalus ar mažąją architektūrą. "Teko matyti gražių pastatomų lauko šviestuvų. Tamsiu paros metu aplinka atsiskleidžia naujai", – neabejojo pašnekovė.

Komisijos nariai tikina, kad vertina tas sodybas, kurias kūrė patys šeimininkai, o ne samdė profesionalius aplinkos dizainerius.

"Jei paaiškėja, kad sodybos aplinką formavo šios srities specialistai, tokia sodyba tiesiog nevertinama. Yra principinė nuostata – vertinti paprastų žmonių triūsą. Kai sukuria profesionalai, tai ne šeimininkų, o pinigų nuopelnas", – paaiškino I.Bertašiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad eiliniai žmonės geba įrengti net ir vandens telkinius. Tai ne įleidžiami pramoniniai baseinai, o suformuoti pačių žmonių. Vieni skirti maudytis, kiti – dekoratyvūs su lelijomis ir žuvimis, fontanais ar nedideliais kriokliais.

Šiemet buvo ir netikėtų atradimų. Antai Ringaudų seniūnijoje komisija aplankė prie namų įrengtą vadinamąjį japonišką sodą. I.Bertašiūtės žiniomis, tai ne samdytų specialistų, o paties sodybos šeimininko kūrinys. Tiesa, jis konsultavosi su žinovais. Šeimininkui Rytų filosofija yra artima, nes jis susijęs su Rytų kovos menais. Prižiūrėti aplinką jam padeda net ir gimnazistė dukra, kuri nebijo sėsti į nedidelį traktorių ir pjauti veją.

"Šios sodybos aplinka neatitiko nustatytų vertinimo kriterijų, ji nėra kaimo stilistikos. Tai ultramoderni sodyba, kuriai mes neturėjome kriterijų, neturėjome analogų, su kuriais ji galėtų varžytis", – aiškino komisijos narė. Šiai sodybai neskirta jokia vieta, tačiau jos šeimininkai buvo apdovanoti atskiru diplomu už išskirtinumą.

Uošvė klauso žento

Kitų apdovanotų sodybų šeimininkai, tvarkydami savo kiemą, nesivadovauja gilia filosofija. Gražiausiai tvarkomos sodybos Lapių seniūnijoje šeimininkė Zina Antanavičienė savo šeimą vadina šmaikščiai – Adamsų šeimynėle, nes visur visi kartu.

Moteris prisipažino esanti daržo, šiltnamio ir oranžerijos direktorė, o lauko gėlynus prižiūri dukra. Nuopelnų nestinga ir žentui – jis kiemo apipavidalinimo autorius. Pasak uošvės, žentas turi meno gyslelę, tad jo klausoma, kai kalbama apie kompozicijas tiek kieme, tiek namuose. Veją šienauja bet kas, kieno tik laisvos rankos.

"Mums tai tikrai ne vergovė, priešingai, poilsis", – tikino Z.Antanavičienė. Pasak jos, šeima vieną savaitgalio dieną skiria tvarkytis, o kitą – ten pat ilsisi, pramogauja, leidžia laiką savo oazėje, priima svečius.

Moteris tikino, kad Lapėse labai daug gražių sodybų, tad jai buvo staigmena, kad gražiausia pripažinta būtent jų. Tiesa, ji pasigyrė išskirtinumu – tvenkiniu, prileistu dekoratyvinių žuvų. Atskirame namelyje šeima laiko vištų – tai netrukdo aplinkai.

Kurmius baido balsu

Į pastatytą, bet neįrengtą namą prieš 15 metų įsikėlusi šeima pradėjo puoselėti grožį, dabar ir kaimynai tvarkosi, netoleruoja šiukšlynų. "Visi kaimynai pasitempę", – tikino Z.Antanavičienė.
Tiesa, kiemo aplinką stengiamasi supaprastinti. Antai rožynų teko atsisakyti. Kurį laiką, kai rožės iššaldavo, jas atsodindavo. Be dekoratyvinių augalų, šeimininkė užaugina įvairiausių uogų, kuriomis džiugina šeimą ištisus metus.

"Nuo pavasario iki rudens vakare paršliaužusi guluosi ir galvoju – kad greičiau išauštų rytas ir galėčiau vėl rankas suleisti į žemę", – meilę gamtai deklaravo Z.Antanavičienė. Beje, ji turi savo receptą, kaip kurmius naikinti. Kas rytą išėjusi į lauką ji taria: "Labas rytas, štai ir aš." Nuo šių žodžių, juokėsi moteris, kurmiai į sklypą nekelia kojos.

Prisiviliojo gandrų porą

Aplinkos puoselėjimo virusu serga ne tik moterys. Prieš kelerius metus iš daugiabučio į nuosavą namą Domeikavoje su šeima atsikraustęs Vidutis Tumasonis netruko išgarsėti – jo kiemas šiemet tapo Kauno rajono gražiausiai tvarkomu gyvenamojo namo sklypu.

Vyras tvirtino, kad atsikraustęs pirmiausia rūpinosi ne namų interjeru, bet būtent aplinka. Pasak jo, nebūtina investuoti milžinišką sumą pinigų. Antai akmenis jis rinko tiesiog iš laukų, o grožį tveria darbščios rankos.

"Man daug kas siūlė samdytis dizainerį. Aš sakiau – man nereikia, nes žmonės iš karto supras, kad tai sukurta kažkieno kito. Aš geriau perdarau kelis kartus, kol išeina taip, kaip reikia", – savo nuostatas dėstė vyras, kuriam namo aplinkos tvarkymas yra visų pirma saviraiška. Tiesa, jis mielai semiasi idėjų iš kitų panašiai mąstančių žmonių.

V.Tumasonis ne tik akmenis ir augalus privilioja į savo kiemą, bet ir paukščius. Vyras įrengė prie namų gandralizdį ir laukė, kada sparnuočiai čia įsikurs.Sužinojęs iš senų žmonių įvairių gudrybių, jis vis dėlto pasiekė savo.

Atgaiva po sunkaus darbo

Gražiausiai tvarkomos stambiojo ūkininko sodybos Babtų seniūnijoje šeimininkas Juozas Staliūnas pagrindinę aplinkos tvarkymo misiją yra užleidęs žmonai Genutei. Vyras teigė tik padedantis jai įgyvendinti sumanymus ir prižiūrėti aplinką.

"Per daug metų atsisijojo, kokius augalus auginti, atsisakėme tų, kurie nepasiteisino, sunku prižiūrėti. Žmona sureguliuoja, kad žiedų būtų visą sezoną", – sutuoktinės įdirbį įvertino ūkininkas. Jo teigimu, kad ir kaip racionaliai aplinka suplanuota, be nuolatinio darbo grožio nebūtų – reikia laistyti, šienauti, ravėti.

"Kai sunkiai dirbi, norisi sugrįžti į gražią aplinką. Žmonės važiuoja į egzotiškus kraštus, o mums gerai džiaugtis grožiu prie namų", – džiaugėsi J.Staliūnas, kurio sodyba su ūkiniais pastatais išsidėsčiusi 2 ha plote.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inga

Inga portretas
Sodybos tikrai gražios, bet nuotraukose neįžvelgiau nei vienos šiukšliadėžės. Tai kaip suprantu apie aplinkos švarą nelabai pagalvota. Kai pati įrenginėjau sodybą Kauno raj. pirma mintis šovusi į galvą buvo įsirengti kelias šiukšliadėžes, kad nereikėtų per visą sodybą popierėlio nešti. O šiukšliadėžė dar ir labai deri prie gamtos. Pirkau iš čia: http://www.traida.lt/produkto-kategorija/mazoji-architektura/siuksliadezes/. gal ir jūs ką tinkamo rasite.

as

as portretas
pritariu sitam komentarui pvz kaip nesinori tu aukstu tvoru bet kas belieka jei kaimynas velka viska nuo konteineriu ir stabeliuoja kieme 5 aukstais baisu va tokiems reikia irgi apdovanojimu po sluota o kaip kitaip su jais

kur zaluma, grazu,

kur zaluma, grazu, portretas
bet kituose nuotraukose, betonas, trinkeles ir kitoks s... bunkeriai, o ne sodybos
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių