Po švenčių – sočiau

Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" – ne tik tonos maisto produktų. Tai tūkstančiai savanorių rankų, kurios kasdien surenka, rūšiuoja ir dalija maistą skurstantiesiems.

"Kodėl savanoriauju? Nes gera daryti gera. Be to, turiu nemažai laisvo laiko", – šyptelėjo kaunietis Arūnas Matulevičius, į savanorišką "Maisto banko" veiklą įsitraukęs dar pavasarį. Dabar jaunas vyras du kartus per savaitę savo dieną pradeda gerais darbais ir jo netrikdo net ir tai, kad žadintuvas antradieniais–ketvirtadieniais iš lovos verčia apie 6 val.

Duodami maisto paketus visuomet primename, kad veiksmą lydi atoveiksmis, o gerą darbą – kitas geras darbas.

"Šiandien kėliausi tokiu pat laiku, nes jau 8 val. kartu su Sauliumi buvome pirmoje parduotuvėje", – ilgą sąrašą popieriaus lape pirštu braukė Arūnas.

Kovo 11-osios gatvėje įsikūrusi parduotuvė "Iki", prie kurios susitikome apie 11 val., buvo keturiolikta, kurią tądien aplankė "Maisto banko" autobusiukas. Sukrauti į keturias dėžes, į savanorių rankas iš sandėlio netrukus iškeliavo kiek daugiau nei 52 kg įvairaus maisto: pieno produktų, mėsos, žuvies gaminių, daržovių ir besibaigiančio galiojimo pusgaminių.

"Lekiame į paskutinį tašką Ateities plente", – pasirašęs dokumentus ir plačiai atvėręs autobusiuko duris, įsitaisyti šalia kvietė Arūnas. Laimikis iš nedidukės Amalių "Iki" parduotuvės buvo nežymiai lengvesnis už ankstesnį. Ant svarstyklių sukrovus plastikines dėžes, iki 50 trūko tik 2 kg. Anot savanorių, bene daugiausia paskutinės dienos galiojimo maisto lieka po švenčių. Tuomet produktus tenka gabenti net keliais reisais. Tiesa, būna ir gerokai kuklesnių dienų, kai maistas telpa ir į vieną dėžę.

"Mažiausia – 10 kg, daugiausia – 150 kg, o 50 kg – labai neblogai", – skaičiais kalbėjo Arūnas.

Tenka ir keturkojams

Du "Maisto banko" autobusiukai produktus iš "Iki" ir "Rimi" tinklo parduotuvių renka nuo pirmadienio iki šeštadienio. Tris kartus per savaitę transporto priemonės stabteli ir prie "Maximos" parduotuvių. Jose savanoriams perduodami duonos gaminiai.

Surinkę paskutinės dienos galiojimo maistą, autobusiukai rieda į sandėlį Technikos gatvėje. Čia pakuotes atrenka maždaug penkiolika savanorių. Į vienas dėžes jie deda pieno produktus, į kitas – mėsą ir pusgaminius, į likusias – vaisius ir daržoves.

"Šio desertinio sūrelio galiojimas pasibaigė prieš dvi dienas. Į dėžę po rūšiavimo stalu jį!" – verdiktą pieniškam skanėstui su braškėmis skelbė besišypsantis Kauno kolegijos studentas Simonas, kurį daugiau nei prieš savaitę sutikome Laisvės alėjoje dalijant 100-mečio moliūgienę. Tąkart jaunuolis praeivius kvietė ne tik skanauti šilto maisto, bet ir aukoti.

"Reikia pasirūpinti vargstančiaisiais. Kas, jei ne jūs ir ne jie?" – retoriškai klausė studentas.

Pasiraitojusi rankoves, vos per žingsnį nuo Simono, datas ant maisto pakuočių tikrino Lina Morkūnienė. Į savanorių būrį moteris įsiliejo vos prieš dvi savaites, tačiau sandėlyje praleido jau ne vieną dešimtį valandų.

"Iš dalies ėjau čia dėl sūnų. Noriu užauginti socialiai atsakingus žmones, todėl turiu rodyti jiems deramą pavyzdį? Žinote, valstybė yra stipri tiek, kiek stiprus yra silpniausias jos narys, o gyvendami gerai, mes nematome tų, kuriems gyvenimas nebuvo toks maloningas", – atgal į skaičius ant pakuočių paniro tamsiaplaukė moteris.

Žmonių stalui netinkamas, pasibaigusio galiojimo maistas neišmetamas. Jis keliauja į gyvūnų prieglaudą "Lesė", gyvūnų priežiūros centrą "Nuaras" ir Lietuvos zoologijos sodą, kur skanesniais kąsneliais mėgaujasi keturkojai.

Gimsta netikėti receptai

"Štai ten tolėliau, prie sienų, jau išdėlioti duonos gaminiai. Nuo paramą gaunančių organizacijų veiklos ir narių skaičiaus priklauso gaunamo maisto kiekis ir jo įvairovė. Tarkim, vaikų centrams skiriame produktus, kurie labiau reikalingi mažiesiems. Organizacijoms, turinčioms valgyklas, skiriame produktus, iš kurių galima gaminti", – lėtu žingsniu eidama pro eile išrikiuotas dėžes kalbėjo "Maisto banko" Kauno regiono vadovė Karolina Puidaitė-Railė.

Šiuo metu paramą maisto produktais gauna apie 33 socialinę veiklą vykdančios organizacijos. Visos jos yra pasirašiusios neterminuotą sutartį, kurią bet kada galima nutraukti.

"Pinigų reikia ir atlyginimams, ir priemonėms, todėl maistui mažai kas lieka", – atsiduso Všį "Juventa" vaikų dienos centro vadovė Romualda Edita Naučiuvienė, sandėlio slenkstį minanti du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Įmonei, jungiančiai du vaikų dienos centrus Kauno rajone ir vieną mieste, Šančiuose, parama yra ypač svarbi – jau ketverius metus "Maisto bankas" prisideda prie 64 sotesnių pilvelių.

"Maisto paketai – išsigelbėjimas tiems, kurie gauna mažas pajamas. Žmonės žino, kad jei produktas paskutinės dienos galiojimo, jo nebūtina mesti. Tarkim, kefyrą galima užšaldyti ir iš jo pasigaminti puikų rikotos sūrį, o iš prastesnės išvaizdos persikų ar abrikosų galima išsivirti dieviško skonio uogienę", – paramos gavėjų išradingumą gyrė Karmelitų parapijos vaikų dienos centro "Vaikų stotelė" socialinė darbuotoja Irena.

Prieš septyniolika metų įkurtas, rizikos grupės vaikų socialinę ir laisvalaikio užimtumo situaciją gerinantis dienos centras parama naudojasi jau bemaž šešerius metus. Maisto daviniai palengvina maždaug 30 šeimų ir pavienių, skurdžiai gyvenančių parapijiečių, kasdienybę.

"Duodami maisto paketus visuomet primename, kad veiksmą lydi atoveiksmis, o gerą darbą – kitas geras darbas", – apie skleidžiamą savanorystės misiją kalbėjo moteris.

Namie iškels puotą

Be organizacijų, į "Maisto banko" sandėlį kasdien užsuka iš vargingai gyvenančios kauniečių šeimos – apie 60 per savaitę. Anot Kauno regiono vadovės K.Puidaitės-Railės, viena socialinių darbuotojų rekomenduota šeima gauna po vieną maisto paketą per savaitę.

"Iš viso priklauso aštuoni kartai. Esant reikalui, paramą pratęsiame. Jei reikia ilgalaikės paramos tada šeimas nukreipiame į organizacijas, vykdančias socialinę veiklą", – tvarką dėstė K.Puidaitė-Railė.

Jai bekalbant, tarpduryje šmėstelėjo nedidukės moters siluetas. Atsiimti maisto davinio viena pirmųjų tądien atvyko kaunietė Andželika. Į medžiaginį maišelį kraudama gautus maisto produktus moteris prasitarė, kad bene labiausiai lauknešėlis pradžiugins jos trylikametį sūnų.

"Yra sūrelis, geriamasis jogurtas – širdis apsals ir nuo laimės, ir nuo cukraus, – šypseną ranka dengė trijų vaikų mama. – Gavau rūkytų dešrelių. Priskusiu bulvių, sutrinsiu košę prie jų. Mačiau dar yra ir sūris. Lyg ožkos. Kažkada esu ragavusi – nelabai patiko, bet vyras ant sumuštinių suteps."

Maisto davinys, kurį Andželika atsiėmė savaitės viduryje, – trečias iš aštuonių priklausančių. Ką darys, kai išseks numatytas limitas, moteris teigė nežinanti.

Žinote, kas mums būna didžiausias iššūkis? Kai genda transportas. Maistas juk nelaukia.

"Bandysiu ieškoti paramos. Šiuo metu dėl sveikatos problemų negaliu dirbti, vyras irgi, bet abu esame užsiregistravę Darbo biržoje, todėl svarbus kiekvienas centas, o parama, kurią gauname iš "Maisto banko" – neįkainojama", – minčių, kad gavo per mažai ar ne tuos produktus, moteris tikino niekada neturėjusi.

Reikia naujos įrangos

Žvelgdama į savanorius, dalijančius maistą organizacijų atstovams ir nepasiturinčioms šeimoms, K.Puidaitė-Railė prasitarė, kad parama reikalinga ir pačiam "Maisto bankui".

"Žinote, kas mums būna didžiausias iššūkis? Kai genda transportas. Maistas juk nelaukia", – atsiduso moteris. Nors "Maisto banko" sandėlys atitinka visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, maisto rūšiavimo stalai, anot Kauno regiono vadovės, galėtų būti kur kas erdvesni. Nepamaišytų dar bent keli pramoniniai šaldytuvai.

"Būtų gerai keltuvai, nes dabar visas krūvis tenka savanorių rankoms ir nugaroms. Svajojame ir apie automobilius su šaldymo įranga", – daiktus, kurie gerokai palengvintų žmonių darbą, vardijo pašnekovė. Tiesa, jau yra priežastis, dėl kurios labdaros ir paramos fondo Kauno skyriaus darbuotojai ir savanoriai gali džiaugtis. Tai – naujos izoterminės dėžės. Jas kauniečiai įsigijo už pinigus, surinktus prekybos tinklo "Iki" organizuojamos socialinės akcijos "Gera kaina – geras darbas" metu.

"Mes stengiamės, kad maistas nebūtų išmestas ir pasiektų kuo daugiau skurdžiau gyvenančių Lietuvos žmonių. Dėl įrangos ir priemonių trūkumo parama vis dar nepasiekia apie 438 tūkst. stokojančiųjų. Tik jūs galite jiems padėti", – nelikti abejingi, o prieš dedant kąsnį į burną pagalvoti apie už sienos gyvenantį alkstantį kaimyną kvietė K.Puidaitė-Railė.

Komentaras

Kauno miesto savivaldybėje šiuo metu socialinę pašalpą gauna 3 227 šeimos.

Piniginę socialinę paramą skiria savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos. Jose dirba Socialinės paramos skyriaus specialistai, kurie išanalizavę šeimos ar asmens padėtį, atsako, ar yra galimybė gauti piniginę socialinę paramą.

Pareiškėjai seniūnijose priimami pirmadienį, antradienį, trečiadienį nuo 8 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val., penktadienį nuo 8 iki 12 val. ir nuo 13 iki 15.45 val. Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų apie gaunamą senatvės, netekto darbingumo, neįgalumo pensiją ar kitas pensijų išmokas, nes ši informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.