Kauno rajone esančius Neveronis supa du geležinkeliai Kybartai–Šumskas ir Vilnius–Klaipėda. Artimoje ateityje viena Neveronių puse drieksis ir europinė vėžė. Kadaise šiltnamiais garsėjusi gyvenvietė dabar ieško naujo savo veido.

Apgaulingas įspūdis

Geležinkelio pervaža, o už jos šakojasi Neveronių gyvenvietės gatvės. Pirmasis įspūdis nekoks. Tačiau tai apgaulinga. Vietovė, deja, neapdovanota įspūdingu kraštovaizdžiu, tačiau čia netrūksta išskirtinių žmonių.

Kas jie?  "Daugiausia – Palemono keramikos gamyklos darbininkai ir jų jau užaugę vaikai. Gamyklos darbuotojams čia buvo skiriami sklypai. Kai kurie namus iš atlyginimo statėsi ir 20 metų", – nė akimirkos nedvejodama atsakė Neveronių seniūnės pavaduotoja Aldona Žilinskienė.

Stūkso Neveronyse ir daugiabučių, tačiau jų nedaug. Vyrauja nuosavi namai. Miestelio pradžioje į akis krinta sovietinės statybos šedevrai, tačiau kuo gilyn eini į miestelį, tuo statinių įvairovė didesnė. Neveroniškių kiemai išduoda, kad čia gyvena didžiulį kūrybinį potencialą turintys žmonės.

"Gal kai aplinka neįspūdinga, žmonės labiau priversti patys kurti grožį", – svarstė A.Žilinskienė. Beveik kas antras kiemas galėtų pretenduoti į gražiausiai tvarkomos sodybos titulą.
Nuo seno neveroniškiai įpratę dalyti gyvenvietę į pirmuosius ir antruosius Neveronis. Antruosiuose Neveronyse – jau tik nuosavi namai, daug naujakurių.

Beveik mieste

"Galime užeiti?" – A.Žilinskienė šūktelėjo žilagalviui vyrui. Šeimininkas Pranas Lazauskas – vienas iš buvusių Palemono keramikos gamyklos darbuotojų, kuris  Neveronyse įleido šaknis. Savamokslis liaudies meistras ne tik savo kiemą išdailino drožiniais ir kitais kūriniais. Iki naujųjų mokslo metų pradžios jis pasižadėjo išdrožti naują užrašą mokyklai. Senasis nebetinka, nes mokykla bus akredituota kaip gimnazija.

"Va šitom rankom viską pats padariau. Vandens malūną paleidžiu, kai atvažiuoja anūkai. Įdėjau siurbliuką, kai bėga vanduo, tas ratas sukasi", – apie vieną iš daugybės kūrinių kieme pasakojo P.Lazauskas.

Tai vienas pirmųjų Neveronių gyventojų. Garbaus amžiaus neveroniškis juokiasi – kai ėmėsi statyti savo namą, aplinkui buvo plynas laukas. Ne mažesnė senbuvė Neveronyse ir pati seniūnės pavaduotoja.

A.Žilinskienė Neveronyse gyvena 18 metų. Prieš tai iš bendrabučio persikėlė su šeima į butą Pašilės g., Kaune. "Dusau ten ir negalėjau gyventi", – šyptelėjo A.Žilinskienė. Tada pardavė butą, garažą, sodą ir įsikūrė Neveronyse.

"Kai dirbau Kauno rajono savivaldybėje, iki darbo mikroautobusu važiuodavau 15 min., o mano kolegei, gyvenančiai Vilijampolėje, kelionė iki darbo užtrukdavo apie valandą", – vieną pranašumų – gyvenimą arti miesto – pabrėžė A.Žilinskienė.

Savamokslė kūrėja

Tolėliau stovinčio namo duris pravėrė kitąmet 80 metų jubiliejų švęsianti Aldona Margarita Bužinskienė. "Čia taip pamėčiau tų staltiesėlių, kad daugiau visko atrodytų", – juokavo senolė. Muziejų primenantys namai pribloškė pačios šeimininkės sukurtų eksponatų gausa.

Visos kambarių sienos nukabinėtos A.M.Bužinskienės įvairiais būdais siuvinėtais paveikslais, išmegztomis gėlėmis, medžiais, krūmais, paukščiais – viskas šeimininkės rankų darbas. "Pirmoje klasėje mokiausi tik dvi dienas ir iš karto buvau perkelta į antrą. Deja, neturėjau galimybės tęsti mokslus. Iš vienuolikos vaikų buvau vienintelė mergaitė, reikėjo padėti sergančiai mamai darbuose. Kai išmokau daug dirbti, tai iki šiol negaliu sustoti", – rodydama vieną po kito savo kūrinius pasakojo senolė.

Labiausiai jos širdį maloninantis kūrinys – megztas tėviškės maketas. Moteris autentiškai atkūrė savo tėvų sodybą. Ir ne tik trobą, tvartą, pieninę, prie kurios vamzdžiu tekančio pieno straksėjo apie 100 triušių, o ir gėlių darželį bei Gedimino stulpais išsodintas gėles, sodybą juosiančių medžių įvairovę.

"Dirbau Palemono keramikos gamykloje. Kuo? – moteris nusikvatojo. – Kranininke."

"Ji ne tik kraną, bet ir traktorių vairavo", – išdavė seniūnės pavaduotoja. Paliekant A.M.Bužinskienės namus, akis užkliuvo už dar vieno kūrinio – nuo Dubysos krantų surinktomis kriauklėmis dekoruoto didžiulio paukščio.

Namai ne be dūmų

"Turime čia mes ir rūpesčių, – atsiduso seniūnės pavaduotoja. – Didžiulė problema Neveronyse – gatvės. Gyvenvietė įkurta labai pelkingoje vietoje ir kad ir kiek remontuotų gatvių dangą, asfaltas nuolat aižėja."

Kitas Neveronių seniūnijos priešas – Sosnovskio barščiai. "Jiems patinka augti prie geležinkelio, bet gyvenvietei tai sukelia rūpesčių. Prašome juos naikinti. "Lietuvos geležinkeliai" pažada, bet taip ir lieka pažadais", – skundėsi moteris.

Daug rūpesčių seniūnijai kelia ir nešienauti plotai. Vienus jų savininkai atsiėmė. Seniūnijos darbuotojams kiekvieną vasarą tenka ieškoti savininkų per Registrų centrą, Urbanistikos skyrių. Galiausiai paaiškėja, kad kai kurie jau iškeliavo anapilin, kitų net ir radus adresus nepavyksta prisišaukti.

"Norite pamatyti šiltnamius? Kad labai jau ten negražu", – apie sovietmečiu klestėjusio verslo likučius atsiliepė seniūnės pavaduotoja. 1978 m. Neveronys ėmė garsėti šiltnamiais. Per kelerius metus buvo įrengta 12 ha žieminių šiltnamių su gamybiniais ir administraciniais pastatais, iškilo daugiabučiai namai, 140 vietų lopšelis-darželis.

Buvo pakloti pagrindiniai magistraliniai tinklai ir keliai, pastatyti valymo įrenginiai. Tai sudarė pagrindą plėstis individualiai statybai. Miesto įmonės pradėjo kelti savo gamybinius pastatus į Neveronis. Čia įsikūrė Alytaus namų statybos kombinato filialas.

Dabar šiltnamių stogus jau praaugo juose sudygę menkaverčiai medžiai. Šūkis "Mūsų darbas – tau tėvyne" primena čia klestėjusią socialistinę dvasią.

Kultūros židinys

Kaip sakoma, gera vieta tuščia ilgai nebūna. Šiltnamių administraciniame pastate dabar įsikūrusi Neveronių mokykla. Nuo rudens čia jaunimas jau peržengs ne paprastos mokyklos, o gimnazijos slenkstį. Direktorė Rita Pilipauskienė neslepia, kad Neveronių mokykla tikrai nusipelnė tokio statuso.

"Mūsų mokykla netipinė, todėl sunku organizuoti moksleivių užklasinę veiklą jos viduje. Tikimės artimiausiu metu sukurti palankią aplinką kieme", – perspektyvomis dalijosi direktorė. Moteris prasitarė, kad jai labai smagu ateiti į mokyklą dabar, kai darbininkai gražina mokyklos pastato išorę.

Mokykla tapo ir Neveronių kultūros židiniu. Kadangi seniūnija neturi tinkamos aplinkos, mokyklos kieme vyksta ir seniūnijos organizuojami renginiai, minimos valstybinės šventės, linksminamasi gegužinėse. Kartu su Neveronių bendruomene rengiamas festivalis "Nakties ritmas", estradinės dainos festivalis "Jaunas vėjas".

Mokyklos tautinių šokių ansamblis šiemet dalyvavo jubiliejinėje Dainų šventėje. "Aš tai tokia atvykstanti, tačiau mokykloje dirbu nuo pat jos pradžios, todėl save laikau mokyklos patriote. Ir vaikai mūsų kultūringi", – džiaugėsi girdėtais atsiliepimais apie auklėtinius R.Pilipauskienė.

Klesti verslas

Prašymu pasirūpinti gatvėmis Neveronių seniūnijoje ir jų apšvietimu pokalbį pradėjo ir vienos iš seniūnijoje veikiančių įmonių "Cerera" direktorė Jūratė Jokubauskienė. Įvairių rūšių sausus pusryčius gaminanti įmonė gerokai sumažino Neveronių seniūnijos gyventojų nedarbo problemas. Iš 38 "Cereros" darbuotojų – net 22 vietiniai.

"Mūsų įmonėje dirba ir šeimos. Iš pradžių įmonėje įsidarbino mama, vėliau atsivedė dirbti ir savo dukrą", – pasakojo direktorė. J.Jokubauskienė atviravo, kad prieš keturiolika metų Neveronyse buvusiose fermose pradėję sausų pusryčių gamybos verslą dirbo be atostogų ir poilsio dienų.

Pagaliau pasiekė, kad Neveronyse gaminti sausi pusryčiai yra žinomi Japonijoje, Australijoje, Izraelyje. Daugiau nei 90 proc. produkcijos gaminama eksportui. Direktorė neslėpė, kad tokį lygį pasiekė įmonę laikydami šeimos rankose. Dabar "Cereroje" dirba ne tik ji su vyru, bet ir sūnus bei žentas.

Ne prastesnė padėtis ir kitoje Neveronių seniūnijoje veikiančioje įmonėje "Sodo rožė". "Jau dešimt metų visą Lietuvą aprūpiname gėlėmis", – suplukusi nuo darbų, bet laiminga sukiodamasi gėlyne išpyškino viena "Sodo rožės" darbuotojų.

Didžiuliame šiltnamyje besidarbuojantys žmonės pagarbiai atsiliepė apie dažniausiai kartu su jais dirbančius "Sodo rožės" savininkus Audronę ir Valdą Virbickus. Prieš šešerius metus už ES paramos lėšas pastatyti dujomis šildomi šiltnamiai, įrengta laistymo sistema.

Virbickai negaili gėlių ir siekiančiai gražintis Neveronių seniūnijai. Pavasaris prasideda pražydus įvairiaspalvėms tulpėms, našlaitėms, rožėms. Vasarėjant šiltnamį okupuoja ledinukai, rudeniop – chrizantemos. Jau dabar šiltnamyje skleidžiasi šie pirmieji rudens pranašai.

Apie Neveronis

Neveronių seniūnijoje 3391 žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą: Neveronių kaime yra 3124 gyventojai ir Pabiržio kaime – 267 gyventojai.

Seniūnijos plotas – 1299 ha, iš jų miškas – 35 ha, vandens telkiniai – 12 ha.

Neveronių seniūnija yra Kauno rajono rytinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Kauno centro, už Palemono. Riba su Kauno miestu yra pagrindinė Lietuvos automagistralė Vilnius–Klaipėda. Netoliese – Kauno marios.

Seniūnijos teritorijoje veikia apie 30 įmonių. Gyventojai dirba medienos apdirbimo, maisto, paslaugų teikimo, švietimo srityse.

Neveronių pavadinimą istoriniai šaltiniai pirmą kartą mini 1744 m. Manoma, kad vietovės vardas kilęs iš bajorų Neverovičių pavardės, minimos XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės sąrašuose.

Atkūrus Lietuvos valstybę, 1923 m. buvo du kaimai – Senieji Neveronys ir Naujieji Neveronys. Šias dvi Neveronių dalis skiria Kauno–Vilniaus geležinkelis.

Senuosiuose Neveronyse 1927 m. buvo įkurta pradinė mokykla. Ją įkūrė tuometinis viršaitis Jonas Jankauskas. 1934 m. mokykla buvo perkelta į Nepriklausomos Lietuvos šaulio Zigmo Apanavičiaus namą Naujuosiuose Neveronyse. Mokykla veikė tik metus ir buvo iškelta į Palemoną. Yra išlikę du mediniai pastatai, kuriuose ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu veikė Neveronių pradinė mokykla.

Tarpukario laikotarpiu Neveronys priklausė Pažaislio valsčiui. Gyventojų buvo mažai, nes didžioji žemės dalis priklausė stambių ūkininkų šeimoms: Mikalauskams, Radzevičiams ir Mickevičiams.

Bolševikinės okupacijos metais Neveronys tapo pagalbine kolūkio gyvenviete. 1959 m. liepą, užtvenkus Nemuną, iš Kauno marių teritorijos į Neveronis atsikėlė užsemto Vieškūnų kaimo gyventojai, perkelta ir pradinė mokykla.

Gyvenvietė gerokai padidėjo 1966 m., kai joje pradėjo veikti Kurčiųjų draugijos statybos ir remonto valdyba. Buvo pastatyta parduotuvė, gyvenamųjų namų kvartalas, apmūryta medinė mokykla.

Tikras spurtas gyvenvietės statyboje prasidėjo nuo 1978 m., kai buvusi LSSR Ministrų taryba Pabiržio kaime patvirtino Neveronių šiltnamių kombinato statybą. 1980 m. pradėtas plėtoti šiltnamių ūkis.

Už aukšto spaudimo dujotiekio magistralės, rekultivuotuose Krūnos molio karjero plotuose buvo planuojami didžiuliai individualios statybos kvartalai ir 1982 m. buvo parengtas projektas gyvenvietę plėsti iki 7000 gyventojų. Čia pradėjo statyti namus Palemono keramikos ir kitų Kauno organizacijų darbuotojai. Prasidėjusi žemės reforma šių kvartalų plėtrą sustabdė.

1993 m. šiltnamių kombinato administracinis pastatas pertvarkytas į vidurinę mokyklą.

1996 m. buvo įkurta Neveronių seniūnija.

1998 m. įsteigtas Neveronių kultūros centras.