Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įvardijo šiais mokslo metais planuojamas mokyklose įvesti naujoves. Tačiau Kauno švietimo specialistai teigia, kad tai tėra populistiniai šūkiai – reklamuojamos inovacijos jau ir taip yra mokyklų kasdienybė.

Papildomų pinigų neskyrė

Kaip rašoma oficialiame Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime, "nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už kolegų pavadavimą; pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų; visoms mokykloms rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką; kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose" ir daugelis kitų naujovėmis įvardijamų pakeitimų.

Tačiau, anot Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkės pavaduotojos Aušros Papirtienės, šie dalykai mokyklose vienaip ar kitaip atsirado anksčiau, todėl naujovėmis to negalima vadinti.

"Pavyzdžiui, kokia gali būti naujovė pavaduoti kolegas ir už tai gauti atlygį. Tai savaime suprantama. Jeigu žmogaus nėra, jį kažkas pavaduoja ir už tai jam mokami pinigai. Jeigu nėra pinigų, nėra ir pavadavimo, nes už dyką žmogus negali vesti pamokos. Ministrė apie tai garsiai šneka ir šneka gana populistiškai, adresuodama tai tėvams. Iš jos kalbos atrodo, kad anksčiau niekas mokytojų nevaduodavo, bet tai netiesa. Problema, kad paprastai trūkdavo pinigų ir dabar jų neatsiras, nes ministrė papildomo finansavimo tam neskyrė ir mokinio krepšelis nepadidėjo", – sakė A.Papirtienė.

Pagyros – prieš rugsėjį

Anot A.Papirtienės, tas pats ir dėl trumpesnių penktadienių, kuriuos mokykla visuomet trumpindavo pagal galimybes: "Sukeldavo į penktadienį lengvesnes pamokas arba jų paskirdavo mažiau. Stengiamasi, kad nebūtų didelio krūvio, bet jeigu tai neįmanoma, kas svarbiau – pamoka ar pramoga mokykloje?"

Ministrė taip pat rekomenduoja daugiau laiko skirti socialinei veiklai, tačiau, pasak A.Papirtienės, tokia veikla sunkiai įvertinama ir apskaičiuojama. "Socialinę veiklą paprastai organizuodavo klasių auklėtojos ar vykdavo renginiai mokykloje. Nors būdavo ir daugiau tos veiklos, bet formaliai būdavo rašomos 5 valandos. Ir dabar mokyklos formaliai užrašys tas valandas, o darys pagal savo galimybes. Nes tai priklauso ir nuo mokyklos bendruomenės, ir nuo savivaldos – nuo daugelio dalykų", – sakė tarybos narė.

Siūlomos papildomos konsultacijos, anot jos, mokyklose visuomet vyko, ir mokytojai niekuomet neatsisakydavo nemokamai pakonsultuoti savo mokinių. "Visos jos įvardytos "naujovės" mokyklose yra, jos visai nenaujovės. Dažniausiai prieš kiekvieną rugsėjį nori kažkuo pasigirti, bet neturi kuo, tai sugalvoja tokių "naujovių", – spėjo A.Papirtienė.

Sėdės suprakaitavę

Dar viena rekomendacija – judrioji pertrauka, per kurią ministrė siūlo šokius, treniruoklius, bėgimo takelius, pasivažinėjimą dviračiais. Anot A.Papirtienės, jeigu mokykla vienu metu judės, mokiniams tikrai nebus kur nusiprausti, ir į pamokas jie ateis prakaituoti. Arba vėluos, nes 25 rekomenduojamų minučių neužteks pasportuoti, nusiprausti ir persirengti.

"Aišku, mokyklos gali sugalvoti įvairiausių būdų, galima įjungti muziką, gali gal jaunesni eiti pašokti. Mes gavome užduotį sugalvoti, kaip tai pritaikyti mokyklos sąlygomis. Gal atsiras kokių įdomesnių praktikų, gal tai įmanoma padaryti, tačiau kol kas tai atrodo sunkiai įgyvendinama. Sunku dabar atsakyti į tą klausimą, gal mokyklos bendruomenės daugiau fantazijos turės. Vienas žmogus sugalvojo, o dabar visi turės įjungti savo fantazijas, kad jo fantazija išsipildytų", – šypsojosi tarybos narė.

Anot jos, visi šie dalykai, apie kuriuos kalbama, yra tikrai geri, tačiau nėra naujienos. Juolab kad nė viena rekomendacija nėra pagrįsta finansiškai. "Sakyčiau, kad ministrė skyrė pinigų, tai tada gali reikalauti, kad ta "naujovė" būtų įgyvendinta privaloma tvarka, o kai nėra skirti pinigai, tai šnekėti galima daug ką. Lygiai taip pat atsitiko su Mokyklų bendruomenių metais, per kuriuos siekiama visus tėvus įtraukti į savivaldą. Kaip galima tai daryti prievarta?" – stebėjosi A.Papirtienė.

Ruošiasi būrelių apskaitai

Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas tikino, kad artimiausiu laiku mokyklas supažindins su rekomendacijomis, tačiau ne visur joms yra sąlygos. Anot jo, vienos mokyklos turi aikštynus, o kitoms ir normalaus kiemo trūksta.

Dėl penktadienio specialistas teigė, kad mokyklos visuomet buvo raginamos nesukrauti į paskutinę savaitės dieną visų pamokų. "Paprastai būna penkios pamokos. Tai priklauso nuo mokyklos susitarimo, nepasakyčiau, kad yra tokia norma kad keturios pamokos ir ne daugiau. Valstybinių įstaigų darbo laikas penktadienį yra trumpesnis, tai ir pamokų mes siūlome, kad nebūtų po šešias septynias", – sakė A.Bagdonas.

Anot jo, savivaldybė šiuo metu ruošiasi ir kitai, anksčiau ministerijos išreklamuotai naujovei – neformaliojo ugdymo krepšelių skirstymui. "Ruošiame tvarką. Aišku, kadangi krepšelis bus skiriamas tik vienam būreliui, vienas painesnių dalykų bus apskaita. Ministerija bando kurti sistemą, bet kol jos nėra, tobulinama mokinių registrų bazė, kurioje turės matytis lankomumas. Dėl to registro gali būti keblumų, tačiau sistema bus tobulinama", – sakė specialistas.

Mankštai užtenka ir penkių minučių

Kauno švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika mano, kad individualūs sprendimai yra priimami mokyklose, o savivaldybė tik gali pakartoti ministrės rekomendacijas.

"Tai yra mokyklos ugdymo klausimai ir kiekvienoje mokykloje sprendimai yra kitokie", – anot V.Mažeikos, paprastai Kauno mokyklose stengiamasi, kad pamokų būtų mažiau, ir jų tikrai nebūna tiek per vieną dieną, kiek minima ministrės pareiškime.

"Aišku, jeigu pamokų per dieną yra daug, judrumo pertrauka yra racionalu, bet mes bandome, kad tų pamokų tiek nebūtų, – specialistas mano, kad judrumo pertrauka gali būti įvairaus pobūdžio ir nebūtinai greitasis bėgimas. – Aš ir pats, dirbęs mokytoju, prisimenu, kai pamokoje būdavo šalta, mes darydavome penkių minučių judrumo pertrauką pačioje klasėje."