Quantcast

Nemuno lygis ir gąsdina, ir džiugina

Atšalus orams Nemuno vanduo pradėjo slūgti, tačiau sausio pirmą savaitę upės lygis buvo grėsmingai pakilęs iki pat betonuotos pakrantės viršaus Kauno senamiestyje.

Ragina džiaugtis

Santakos medžių kamienus skalaujantis Nemuno vanduo neabejotinas lietingų metų išdavikas. Nemuno vandens lygis buvo toks aukštas, kad, atrodo, betrūko labai nedaug ir tektų prisiminti tuos laikus, kai Kaune kone prie kiekvieno namo puikavosi ne kažkoks automobilis, o valtis.

"Nors vandens daug, tačiau tai nėra kritinė situacija. Kauno gyventojai gali jaustis tikrai saugiai ir džiaugtis gražiu Nemunu. Jeigu susidarytų sąlygos reikšmingam vandens lygio kilimui, gyventojai būtų apie tai perspėti", – ramino "Lietuvos energijos gamybos", kurios žinioje yra Algirdo Brazausko hidroelektrinė (Kauno HE), gamybos direktorius Darius Kucinas.

"Paprastai krituliai, kurie iškrisdavo gruodžio mėnesį, užšaldavo ir nutekėdavo tik atšilus orams. Dabar šis vandens kiekis pasiekia Nemuno upę nesulaukęs pavasario, tad ir matome aukštesnį vandens lygį mums neįprastu laiku", – paaiškino D.Kucinas.

Pernai vidurvasarį jau buvo aišku, kad 2017-ieji gali būti vieni vandeningiausių metų. Dėl didelio kritulių kiekio Nemune, kaip ir visame regione, nuo vasaros formavosi didesnis vandens nuotėkis. Specialistų aiškinimu, visas vanduo – paviršinis ir požeminis – suteka į Nemuną.

Kaune situacija dar ypatingesnė, nes Neris, įtekėdama į Nemuną, sudaro patvanką, todėl Kauno mieste už santakos gyventojai gali stebėti aukštesnį vandens lygį, negu būna tuomet, kai vasarą per Kauno HE praleidžiamas toks pats vandens kiekis. Anot D.Kucino, tai, ką matėme dar šios savaitės pradžioje, yra normalios hidroelektrinės darbo ir gamtos sąlygos.

Kaune situacija dar ypatingesnė, nes Neris, įtekėdama į Nemuną, sudaro patvanką, todėl Kauno mieste už santakos gyventojai gali stebėti aukštesnį vandens lygį, negu būna tuomet, kai vasarą per Kauno HE praleidžiamas toks pats vandens kiekis.

Be to, visos upės yra atviros, nesukaustytos ledų. Vadinasi, nėra galimybės susidaryti ledų sangrūdoms, dėl kurių vandens lygis pakiltų iki reikšmingų ribų.

Vandens svyravimai

Kauno HE duomenimis, šiomis dienomis praleidžiamas maksimalus momentinis vandens debitas neviršija 600 kub. m/sek. Vidutinis paros debitas gerokai mažesnis – svyruoja apie 500 kub. m/sek. Tokį vandens kiekį elektrinė kartais praleidžia ir vasarą, kai vandens būna pakankamai ir įjungiami visi keturi elektrinės hidroagregatai.

Nepaisant galybės lietaus, praėjusieji metai nebuvo rekordiniai. Patys vandeningiausi metai ilgametėje elektrinės istorijoje buvo 1994-ieji, kai vidutinis metinis debitas siekė 333 kub. m/sek. Žvelgiant į pastarųjų dešimties metų statistiką, išsiskiria 2010-ieji – tais metais vidutinis metinis debitas siekė 311 kub.m/sek.

Ypač daug vandens elektrinę pasiekė 2017 m. pavasarį, tačiau gausus lietus pasirūpino, kad ir vasarą vandens netrūktų. Vidutinis kovo–gegužės mėnesių debitas siekė beveik 412 kub.m/s, liepos–rugpjūčio – 189 kub. m/sek. Šie skaičiai neprilygsta 2010 m. statistikai, tačiau, pavyzdžiui, prieš porą metų apie tokį vandens kiekį buvo galima tik svajoti.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ilgamečiais statistiniais duomenimis, 2015 m. į Kauno HE įėjo kaip vieni sausiausių. Du vasaros mėnesius ir rudens pradžioje vidutinis Nemuno debitas ties Kaunu siekė apie 80 kub. m/sek. Panaši situacija per visą stebėjimų laikotarpį nuo elektrinės veiklos pradžios 1960 m. buvo susidariusi tik kartą, kone prieš ketvirtį amžiaus – 1992 m. rugpjūčio mėnesio vidutinis debitas siekė 84 kub. m/sek. Normaliai ekosistemai užtikrinti Nemuno debitas turi siekti 120 kub. m/sek.

Potvyniai kitokie

Nemuno vandens lygį kontroliuoja Kauno HE ir galime tik hipotetiškai svarstyti – kas būtų, jeigu būtų. Statistika renkama skaičiuojant didesnį ar mažesnį Nemuno debitą, o Kauną maudę potvyniai likę užfiksuoti tik senose nuotraukose.

Kauno HE atstovai prognozuoja, kad ir kiek iškristų kritulių, didelės įtakos pavasario potvyniams jie neturėtų.

"Kiek iškris kritulių, galbūt geriau prognozuotų Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Vis dėlto vien tik kritulių kiekis, be sniego tirpsmo, neturėtų sudaryti reikšmingo potvynio, kuris galėtų sukelti kokių nors padarinių Kauno HE statiniams ar Kauno miesto gyventojams", – situaciją vertino D.Kucinas.

Didžiuosius Nemuno potvynius mena žymos ant Vytauto bažnyčios sienos. Kiekvieni metai dovanoja didesnių ar mažesnių vandens lygio kilimų.

"Tokių "pasiekimų", kurie pažymėti ant Vytauto bažnyčios sienos, nesinorėtų sulaukti. 1960 m. pastačius Kauno HE panašių potvynių nebekyla. Be to, dabar klimatas yra švelnesnis. Pastebime, kad potvyniai darosi ilgesni, tačiau nėra tokie staigūs", – stebėjimais dalijosi "Lietuvos energijos gamybos" Gamybos departamento direktorius.

Apie potvynius

Nemuno ir Neries santakoje išsidėstęs Kaunas nuo potvynių kentėjo nuo pat savo įsikūrimo pradžios. Išsamesnės žinios apie potvynius pradėtos kaupti tik XIX a., kai Nemuno žemupyje 1812–1820 m. buvo įkurtos pirmosios hidrologijos stotys. Pavasariniai potvyniai, kurių metu būdavo užliejama nemaža dalis Kauno senamiesčio, Centro ir kitų miesto vietų, ilgus metus buvo kasmetis kauniečių galvos skausmas.

Labiausiai net nuo nedidelių potvynių kentėdavo kairiuoju Nemuno krantu nutįsusi Marvelė, Vilijampolė, Senamiestis, o Vytauto bažnyčios durys būdavo užmūrijamos vieno metro aukščio sienele. Buvo apsemiami ir H. ir O.Minkovskių gatvės namai.

1926 m. potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus. Potvynis kilo ir 1931 m., o 1946-aisiais buvo pats didžiausias. Tų metų vandens lygį rodo žymos ant Kauno centrinio pašto ir savivaldybės pastato. Vanduo Nemune pavasariais turėdavo smarkiai pakilti, kad sulaužytų upę kausčiusį ledą. Tuomet prasidėdavo kritiškiausias potvynio momentas – slinkdamos upe ledo lytys susigrūsdavo, sulaikydamos plūstantį iš Nemuno aukštupio vandenį. Tuomet ledų kalnai dar labiau išaugdavo, o vanduo dar labiau pakildavo. Taip atsitiko 1946-aisiais.


Du galingiausi potvyniai

Prof. S.Kolupaila plačiai aprašė 1926 m. potvynį Kaune. Jis mini, kad tais metais nepalanki situacija susidarė dar žiemos pradžioje – po atlydžių pajudėjo ledas Neryje ir Nemune, susidarė sangrūdos, kurias vėliau atšalę orai sušaldė. Pavasarį pirmoji pajudėjo Neris ir Marvelėje užvertė ledais ir sunaikino kelis namus. Susigrūdę ledai užkimšo vagą ties Veršvais, todėl vanduo pradėjo smarkiai kilti ir ardyti Eigulių tiltą, pastūmė Vilijampolės tiltą. Kitą dieną vanduo pradėjo veržtis į gatves, kiemus ir namus. Gyventojai apie pavojų buvo perspėjami ugniagesių sirenomis. Vanduo pasiekė įvairių prekių sandėlius, daug ko nepavyko išgelbėti. Nemunas tuo metu dar buvo užšalęs, bet kovo 6 d. vanduo jau tiek buvo pakilęs, kad ledai siekė Aleksoto tiltą. Senamiesčio gatvės buvo apsemtos iki 2 m gylio, jomis žmonės plaukiojo valtimis. Kovo 11 d. Nemune prasidėjo ledonešis, neišlaikęs sugriuvo Vilijampolės tiltas, bet sangrūdos buvo pralaužtos ir vandens lygis staiga nukrito 4–5 m. Nuo potvynio nukentėjo 700 šeimų.

Vis dėlto aukščiausias potvynis Kaune pastebėtas 1946 m. Prof. S.Kolupaila pažymi, kad tais metais sniegas tirpo sparčiai ir kovo 22 d. ledas pajudėjo Neryje ties Vilniumi, o ties Jonava tą pačią dieną pradėjo formuotis sangrūda, kuriai suirus, kovo 24 d. ledai pajudėjo link Kauno, tačiau ten buvo dar užšalęs Nemunas. Neradę kelio, Neries vandenys su ledais pasuko per Vilijampolę, nusiaubdami ją 2,5 aukščio banga. Nemune ledai pajudėjo kitą dieną, o vanduo pakilo 8,57 m. – į neregėtą aukštį – antras pagal dydį potvynis Kaune buvo beveik metru žemesnis. Potvynis padarė labai didelių nuostolių. Išsiliejęs vanduo pasiekė Laisvės alėjos ir Gedimino gatvės sankryžą. Laisvės alėja buvo apsemta 1 m aukščio vandeniu, buvo nunešta daugiau kaip dešimt namų, buvo žmonių aukų. Po potvynio Vilijampolėje ir kai kuriose Senamiesčio gatvėse ledo krūvos siekė antro aukšto langus.

Pagal Kauno muziejaus inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

išsigandusiems motinos upės

išsigandusiems motinos upės portretas
nereikėjo siaurinti Neries upės prie Brastos kvartalo

senole

senole  portretas
o as prisimenu 1946m potvini kaip senamiestyje prie antro auksto langu amfibijos atvezdavo maisto,kaip nemunu plauke mediniai namai

Pensininkas

Pensininkas  portretas
Pamenu 1962 ar 1965 buvo apsmetas visas Marveles kelias ir visi Kacergines namu pirmi aukstai prie Nemuno puses.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių