- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokyklų darbe svarbus ne vien ugdymo procesas, bet ir aukšto lygio vadyba, asmenybės augimas bei kiti nuo šiuolaikinės švietimo sistemos neatsiejami aspektai. Ekspertų teigimu, Lietuvoje yra nemažas stiprių vadybinių gebėjimų stygius, nors tai galėtų būti didžiulis postūmis įstaigoms suklestėti. Kaip rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys, Kaune yra kelios mokyklos, kurios savo pasiekimais gali būti pavyzdžiu ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.
„Nuo mokyklos vadovo priklauso labai daug. Geras gali prikelti bet kokią mokyklą, svarbu, kad turėtų gebėjimą uždegti kolegų ir aplinkinių akis bei širdis, ir kad visas kolektyvas turėtų panašų matymą ir siekius. Apskritai, norint siekti sėkmės, visos komandos vizija turi būti vienoda, o darbai tikslingi“, – Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorę dr. Virginiją Rupainienę cituoja analitinis švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas „Reitingai“.
Naujausiame leidinio numeryje pateikta Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto tyrimo analizė. Nebe pirmus metus tarp lyderiaujančių švietimo ir ugdymo įstaigų visos Lietuvos mastu čia minima būtent Panemunės pradinė mokykla. Ji patenka vos tarp 4 šalies mokyklų, kuriose aukščiausiu 4 lygiu įvertinta ne vien vadyba, bet sykiu ir ugdymo procesas bei asmenybės augimas.
Svarbus dialogas su tėvais
NMVA išskyrė ir dar kelias miesto įstaigas. Viena jų – Kauno Petrašiūnų progimnazija. Anot ekspertų, ji pasižymi puikiais vadybos ir ugdymo rezultatais. Tuo metu „Saulės“ gimnazija greta aukščiausiu lygiu įvertinto vadybinio darbo tokių pat rodiklių pasiekė ir asmenybės augimo srityje. Tokių mokyklų mūsų šalyje tėra 15.
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė teigia, kad viena tokio aukšto įvertinimo priežasčių – nuolatinis dialogas su bendruomene. Pasak jos, gimnazija domisi mokinių, tėvų bei mokytojų poreikiais, juos gerai žino ir stengiasi į tai atsižvelgti: „Mes nuolat apklausiame ir mokinių tėvus, reaguojame į jų pastabas bei pasiūlymus, pagal juos planuojamės metų darbus. Jie yra tas indikatorius, kuris parodo, kaip mums sekasi dirbti.“
Visų mūsų tikslas vienas – kad vaikai kuo geriau jaustųsi, lavintųsi, skleistų savo gebėjimus ir augtų kaip asmenybės.
Įžvelgia grėsmių
Iš viso per 2009-2016 metus NMVA atliko apie 500, tai yra maždaug 40 proc. visų Lietuvos mokyklų vertinimą. Kiekvienoje jų buvo atsižvelgta į 70 skirtingų rodiklių. Vos 21 įstaiga už pavyzdinę vadybą pelnė aukščiausią įvertinimą. Tai reiškia, kad veikla vykdoma veiksmingai, išskirtinai, kryptingai ir tuo pačiu savitai bei kūrybiškai. Greta pateikiama išvada, jog tokią praktiką verta plačiau skleisti už mokyklos ribų.
„Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas savo įžvalgose pastebi, kad šalies mokyklose stinga stiprių vadovų ir ilgainiui tas trūkumas tik didės, kaip šiuo metu daug kur stokojama gerų mokytojų. Maža to, autorius išryškino kitą įsigalėjusią Lietuvos švietimo sistemos ydą: „Absoliuti dauguma šalies mokyklų nenori mokytis viena iš kitos. Jos yra labai uždaros, vyrauja individualizmas.“
Čia G. Sarafinas vadovaujasi ne vien oficialiais statistikos rodikliais, bet ir asmenine patirtimi, mat „Reitingų“ žurnalistai patys yra aplankę jau per 200 Lietuvos mokyklų.
Išskyrė Škotijos pavyzdį
Tuo metu Kauno Panemunės pradinės mokyklos vadovė pripažino pati ieškojusi pažangaus darbo pavyzdžių svetur, lankydamasi skirtingų valstybių mokyklose. Didžiausią įspūdį pašnekovei paliko Škotijos mokyklos. Daug ką ji pritaikė diegdama analogijas savo darbe – nuo šiuolaikiškų mokyklos erdvių iki darbo su žmogiškaisiais ištekliais. Čia ji vardija ne vien savo pašaukimu išsiskiriančius mokytojus, bet ir atsidavusius auklėtinių tėvus.
„Visų mūsų tikslas vienas – kad vaikai kuo geriau jaustųsi, lavintųsi, skleistų savo gebėjimus ir augtų kaip asmenybės. Visos šios dedamosios ir kuria stiprią mokyklą“, – žurnalų „Reitingai“ publikacijoje apie gerų vadovų potencialą prikelti mokyklas kalbėjo dr. V. Rupainienė, dabar savo patirtimi iš 27 metus trunkančios darbinės karjeros noriai besidalijanti su kitais.
Išskyrė gerus pavyzdžius
G. Sarafinas pastebi, kad „šiuo metu Lietuvos mokyklose didžiausias mados klyksmas – individualios mokinio pažangos stebėjimas“. Vis dėlto autorius čia pat pripažįsta, jog bemaž visos šalies mokyklos skelbiasi tai darančios, tačiau absoliučioje daugumoje tai tėra butaforija.
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas Virginijus Mažeika sako, kad palankūs ekspertų vertinimai parodo, jog miestas švietimo srityje dirba teisinga linkme: „Atsižvelgdami į kelioms Kauno mokykloms skirtus aukščiausius vertinimus, turime labai aiškius pavyzdžius ir konkrečią kryptį, kuria dirbame toliau, kad išlaikytume tą pagreitį kuriant šiuolaikiškas, patrauklias ir visapusiškai efektyvias mokyklas. Tikiu, kad ilgainiui tarp šalies pažangiausiųjų atsiras ir daugiau Kauno mokyklų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai6
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių69
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...