Beširdis sumanymas

Moteris, išvydusi pro savo buto langą penktajame aukšte, kas darosi priešais stovinčio daugiabučio namo pakraigėje, griebėsi už širdies. Mat to namo, besirengiančio renovacijai, palėpėje buvo  grotomis uždengti visi ortakiai, pro kuriuos balandžiai patekdavo į vidų ir išskrisdavo laukan. Moteris griebėsi už širdies todėl, kad palėpėje liko galybė gyvų balandžių, kurie netrukus beviltiškai mėgino ištrūkti į laisvę, o esantieji laisvėje – patekti vidun. Tokiu beširdišku sprendimu K.Baršausko gatvės 80-ajame daugiabutyje sumanyta badu numarinti palėpėje likusius gyvus paukščius dar ir todėl, kad šie paukščiai teršė aplinką, namą, jo balkonus.

Po kelių dienų ta pati moteris, matydama, kad paukščiai gretimame name dar vis įkalinti, nusprendė ieškoti tarnybos, kuri išvaduotų likusius be maisto ir vandens sparnuočius. Tačiau jos pastangos atrodė bergždžios. "Netekusi vilties paskambinau į Maisto ir veterinarijos tarnybą Kaune. Ši tarnyba buvo pirmoji, kuri sureagavo į mano skundą – pranešė apie žiaurų elgesį su laukiniais gyvūnais seniūnijai, o ši įpareigojo namo bendrijos pirmininką ar administratorių paleisti paukščius", – telefonu pasakojo laišką redakcijai atsiuntusi Leonora.

Pribloškė netvarka ir žiaurumas

Deja, laikas bėgo, o grotos nuo namo palėpės ortakių niekur nedingo. Vis dėlto netikėtai atėjo pagalba iš Kauno aplinkos apsaugos ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų. "Mums apie daugiabučio namo palėpėje įkalintus balandžius pranešė Gyvūnų globėjų asociacija, negalėjusi pati padėti. Nuvažiavę su kolegomis Rasa Jancevičiene, Dariumi Jurevičiumi patikrinti gautos informacijos, radome kelias dešimtis balandžių. Vieni jau buvo negyvi, kiti blaškėsi po palėpę, kurioje matėsi nuo sovietmečio laikų palikti balandžių narvai. Juose pastebėjome balandžių dėčių.

Pribloškė baisi netvarka ir nehumaniškas namo gyventojų bei jų atstovo elgesys su paukščiais. Juk sparnuočiai nekalti, kad namo palėpė neprižiūrima, kad ten jiems buvo leidžiama gyventi ne vieną dešimtmetį. Jei šių sparnuočių kaimynystė taip nepatiko, reikėjo pirmiau juos išvaikyti iš palėpės, o tik po to uždengti ortakius grotelėmis. Tad mes atidarėme stoglangį, kad likę gyvi paukščiai išskristų, o kitą dieną atėję patikrinti jų neberadome – buvo išskridę. Tad šį kartą neskyrėme baudos už pražudytus sparnuočius, nors už žiaurų elgesį su gyvūnais dabar baudos didžiulės. Tikimės, nieko panašaus Kaune daugiau neatsitiks", – viltingai užbaigė pokalbį Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis inspektorius Marijus Vaitkus.

Ornitologo nuomonė

Kaip žinomas ornitologas Julius Morkūnas vertina aprašytą senų daugiabučių namų palėpių, kuriose apsigyvena paukščiai, problemą, nežmoniškai spręstą Kaune? Jis pritarė M.Vaitkaus nuomonei – gyventojai pirmiausia turi patys susitvarkyti prišnerkštas per dešimtmečius namų palėpes, išbaidyti ten įpratusius gyventi balandžius ir tik tada uždengti grotelėmis ortakius.

Pasak ornitologo, tokių senų daugiabučių namų palėpėse, pakraigėse gyvena ne vien balandžiai, bet ir kregždutės, čiurliai, kiti sparnuočiai. Dėl namų renovacijai besirengiančiųjų ir ją atliekančiųjų abejingumo, Lietuvoje užmūrijama daugybė gyvų paukščių, jų dėčių lizduose. Jei ir toliau taip nežmoniškai bus elgiamasi su paukščiais, tai netoli tas laikas, kai drastiškai pradės nykti, pavyzdžiui, čiurliai, o tada miestus užplūs uodai... Keista, kad pati Aplinkos ministerija, kuruojanti daugiabučių namų renovaciją, neįpareigoja namų renovuotojų spręsti aštrėjančios kregždučių ar čiurlių populiacijos saugumo, jos tęstinumo problemos.