Rašė ir tėvai, ir seneliai

Jubiliejinį tekstą skaitė televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Šiemet pasirinktas Alvydo Šlepiko apsakymas „Bedugnė“. Tradiciškai diktantas rašytas savivaldybėse, mokyklose, bibliotekose ar kitose viešose vietose, kur laisvai galima klausytis nacionalinio radijo.

S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje po pirmos pamokos gimnazistai sugužėjo į klases ir nekantriai laukė diktanto pradžios. Be mokinių į mokyklos suolus sugrįžo ir tėvai, ir seneliai. Skaičiuojama, kad šios gimnazijos patalpose vienu metu rašė apie 600 žmonių.

„Pretenduosime į masiškiausiai diktantą rašančios mokyklos vardą. Diktantą visi rašė klasėse, o ne salėje, nes mažesnėje auditorijoje geriau girdėti“, – kalbėjo gimnazijos direktorė Nijolė Šimkevičienė.

Nacionalinio diktanto taisyklėse nurodoma, jog lietuvių kalbos specialistai yra nevertinami, todėl gimnazijos lituanistai prižiūrėjo tvarką, o matematikai noriai kibo į užduotį.

„Man labai gražu, kai kelios kartos susėda kartu, tai labai pilietiška. Mums tai ir labai simboliška, nes keli mūsų gimnazistai šiuo metu Prezidentūroje atsiima apdovanojimą už geriausią Vasario 16-osios paminėjimą. Mes kepėme duoną“, – sakė N.Šimkevičienė.

Direktorė tikino, kad Nacionalinis diktantas kelia jaudulį ne tik mokiniams, bet ir suaugusiesiems, nes visi nekantrauja sulaukti rezultatų ir sužinoti, kas pateko į kitą etapą, ar galės pretenduoti į raštingiausiojo vardą.

Riedėjo ašaros

Prieš diktantą kalbinti vyresnio amžiaus žmonės tvirtino, kad diktantui atsakingai ruošėsi. Teko nuo senų užrašų nušluostyti dulkes ir dar kartą peržvelgti primirštas lietuvių kalbos taisykles, gramatikos ar skyrybos subtilybes.

„Noriu pasitikrinti, kaip moku lietuvių kalbą, rašau pirmą kartą, tai per kūną eina jauduliukas, nesinori blogai parašyti. Namuose žiūrėjau taisykles, ruošiausi, bet kiek čia gali prisiminti visko. Mano anūkas nelabai norėjo, kad eičiau kartu rašyti, bet man buvo labai įdomu, todėl ir atėjau“, – sakė Albina.

„Vidurinę mokyklą baigiau prieš 34 metus, todėl tikrai jaudinuosi. Turiu lietuvių kalbos santraukas, pasikartojau rašybą, skyrybą, tai bandysiu rašyti. Auklėtoja pasiūlė, sūnus pritarė, tad bandysiu jėgas“, – kalbėjo pašnekovė Daiva.

Nacionalinį diktantą rašyti nusprendusi Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atstovė Ramunė sakė, kad iššūkis – rašyti ranka, mat dabar visi baksnoja kompiuterio klavišus, tad dingsta įgūdžiai rašyti rašikliu.

Dėmesį patraukė kitame suole sėdėjusi S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos valytoja. Ji pasakojo, kad visada ruošdavosi nueiti į savivaldybę ir parašyti diktantą, tačiau niekaip nepavykdavo, todėl, kai buvo paskelbta, jog diktantas bus ne kaip įprasta šeštadienį, o penktadienį, moteris labai nudžiugo.

Tai ir vaikui stimulas gerai mokytis. Dar juokais susilažinome, kuris geriau parašys.

„Labai įdomu dalyvauti, nes lietuvių kalbą gerai mokiausi“, – tramdydama laimės ašaras kalbėjo Danutė.

Savo jėgas nusprendė išbandyti ir gimnazistų tėvai. Jie tikino, kad labai svarbu vaikams parodyti, jog ir jiems rūpi pilietiškos idėjos.

„Tai ir vaikui stimulas gerai mokytis. Dar juokais susilažinome, kuris geriau parašys“, – sakė devintoko mama Jelena.

Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Padariusieji iki penkių klaidų bus pakviesti į antrąjį Nacionalinio diktanto turą.