Istorinėje prezidentūroje Kaune rytoj bus surengtas nacionalinis istorijos žinovo konkursas. Lietuvos istorijos mokytojų asociacija taip kviečia pasitikrinti savo žinias apie mūsų šalį ir netradiciškai paminėti nepriklausomybės 25-metį.

Anot pedagogės, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Kauno skyriaus atstovės Jūratės Jarmalauskienės, idėja surengti konkursą kilo apžvelgus praėjusių metų baigiamojo istorijos egzamino rezultatus.

– Egzaminas buvo išlaikytas labai vidutiniškai. Juolab kad ir pats istorijos prestižas yra nukritęs. Todėl buvo nutarta kažko griebtis, kad visuomenės požiūris į istoriją, ypač Lietuvos, pasikeistų. Taip kilo idėja suorganizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės be specialaus išankstinio pasiregimo. Jis yra suskirstytas pagal tam tikrus lygius: jei esi penktokas, atsakysi į savo lygio klausimus, jei esi dvyliktokas, atsakysi į daugiau klausimų. Konkurso užduotys tiek penktokui, tiek šimtamečiui yra vienodos, bet žinios bus vertinamos pagal amžiaus grupes.

– Konkurso diena buvo pasirinkta neatsitiktinai?

– Sąmoningai. Tai bus savotiškas nepriklausomybės 25-mečio paminėjimas. Yra lietuvių kalbos diktantas, Europos Sąjungos egzaminas, Konstitucijos egzaminas. Tad kodėl negali būti kokio nors istorijos renginio, skirto Lietuvos istorijai ir kartu valstybei?

– Grįžtant prie to ne itin gerai išlaikyto baigiamojo istorijos egzamino. Ar abiturientai sunkiau suvokia Lietuvos įvykius ar žemas bendras žinių lygis?

– Iš tikrųjų bendras lygis yra vidutinis. Aš pati taisau egzaminus ir labai liūdna, kai matau daug tuščių atsakymų grafų arba būna prirašyta bet ko, kad tik būtų užpildyta. Tokią tendenciją pastebime jau ne pirmus metus ir rezultatai vis labiau prastėja. Dėl to ir kyla klausimas, gal mes ne taip dirbame? Ne to mokome? Mokantis istorijos reikia labai daug skaityti, reikia tekstą pajusti, įsigilinti ir juo remiantis atlikti užduotis. O jeigu nėra skaitymo įgūdžių, tai nėra ir atsakymų.

– Gal naujai vaikų kartai reikia kitaip dėstyti medžiagą?

– Žinoma, tam įtakos turi ir kitokia karta, ir visuotinė nesimokymo nuostata. Dabar mados reikalas yra nesimokyti, o į mokyklą ateiti šiaip pabūti, praleisti laiką ir su savo technikomis pažaisti. Negali sakyti, kad vaikai nieko nežino – informacijos jie turi įvairiausios. Mes, mokytojai, nebesame tas vienintelis šaltinis – internete labai daug visko yra. Ir žino jie apie viską. Galiausiai per istorinius žaidimus gauna daug žinių, ypač apie asmenybes.

– Žino daug, bet susisteminti informacijos nemoka?

– Čia ir liūdniausias dalykas. Faktai yra, bet sudėlioti jų į sistemą nepavyksta. Jeigu žmogus neskaitys, niekada to ir nepadarys. O neskaitymas dabar tragiškas, ir ne tik Lietuvoje.

– Gal neturi tam kantrybės?

– Jiems reikia visko greitai, reikia vaizdų. O skaitant reikia ilgai ieškoti atsakymo, daug skaityti – laikas gaištamas. Kita bėda – vadovėliai. Dabar labai daug prileista knygų su gausiomis didelėmis iliustracijomis ir mažai teksto. Iš tikrųjų vadovėliai parodo laikmetį. Kartais paklausi, kodėl nepadarei tos užduoties? Atsako: tingėjau. Pradėjome galvoti, kad galbūt 11–12 klasėse reikėtų atsisakyti istorijos mokymo. Iš esmės istorijos mokymas baigiasi dešimtoje klasėje, o tada galima būtų sekti Vakarų pavyzdžiu: pasirinkti kelias temas ir į jas gilintis.

– Ar istorijos reikia?

– Gyvenime – taip. Tai yra bendras išprusimas, sugebėjimas savo gyvenimą analizuoti istorinių įvykių kontekste. Suvokimas, kas įvyko valstybėje ir kas man pasidarė. Didžioji jaunimo dalis dabar užimta technologijomis, savo asmeniniais reikalais, pramogomis. Tačiau jokiu būdu ne visi. Gal tam įtakos turėjo profiliavimas – siauras koridorius, kai gali atsisakyti daugelio dalykų. Tada ir tavo akiratis siauras pasidaro.

– Ar istorikų bendruomenė yra apgalvojusi konkrečių veiksmų, kurių reikėtų imtis?

– Reikia pradėti nuo mokymosi programų. Problema, kad šiuo metu yra mokyklinė 11–12 klasių programa ir yra brandos egzamino. Tarp jų yra neatitikimų, tai galbūt vertėtų palikti tik vieną iš jų ir pagal tai rengti egzaminą. O dabar mokytojai dažniausiai dirba pagal egzamino programą. Vėliau, aišku, reikėtų programą siaurinti. Dešimtoje klasėje baigti istorijos kursą, o 11–12 klasėse užsiimti analize.

– Ar tokia analizė turi įtakos pilietiškumui formuotis?

– Labai daug turi. Seniau buvome mokomi, kad Lietuvos viduramžiai buvo didingas laikotarpis, o paskui – tik nuosmukis. Kai pradedi pasakoti, kad ir vėlesniais laikais pas mus buvo reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, XVIII a. vieni pirmųjų parengėme Konstituciją), tai visi stebisi. Istorijos žinovo konkursas turėtų sužadinti tą pasididžiavimą ir domėjimąsi savo istorine praeitimi. O mokykloms jis yra siūlomas kaip įdomesne už kalbančias galvas forma paminėti Kovo 11-ąją. Norime, kad šis konkursas virstų tradicija.

Laukiami visi

Istorijos žinovo konkursas vyks antradienį, kovo 10 d., 10 val. Istorinėje prezidentūroje, Vilniaus g. 33.

Kviečiami dalyvauti visi norintieji, bet pageidautina apie tai pranešti J.Jarmalauskienei el. paštu jjarmalauskiene@gmail.com. Reikia turėti rašymo priemonę.

Geriausių konkurso žinovų sąrašas iki savaitės pabaigos bus paskelbtas Istorinėje prezidentūroje. Bus įteikti apdovanojimai.