Siūlo Š.Jasikevičių

„Smagu, kad „Kauno diena“ nepamiršta garbės piliečių“, – versdamas 1999-ųjų dienraščio puslapius, sentimentų neslėpė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisijos narys, ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Viename pageltusio laikraščio puslapyje 1993-ųjų garbės pilietis J. E. Kardinolas Vincentas Sladkevičius, nuotraukoje šalia – politikas Vytautas Landsbergis, miesto įvertinimo sulaukęs 1994-aisiais, kiek tolėliau su garbės piliečio medaliu ant kaklo ir gėlių puokšte rankose stovi Arvydas Sabonis. Žinomo krepšininko vardas garbės piliečio knygoje įrašytas 1997 m.

Arvydas Sabonis. Evaldo Šemioto nuotr. 

Pastarojoje šiuo metu yra 29 vardai, tačiau tikėtina, kad jau netrukus viename iš puslapių bus įrašytas trisdešimtas. Nors oficialiai Š.Jasikevičiaus kandidatūra dar bus svarstoma Kauno miesto tarybos posėdyje gegužės pabaigoje, mažai abejonių, kad liepos 6-ąją „Žalgirio“ treneriui nebus įteiktos garbės piliečio regalijos – medalis ir liudijimas, pasirašytas Kauno miesto savivaldybės mero ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos antspaudu.

Nusipelnę asmenys, anot Kauno miesto muziejaus Kultūros renginių organizatoriaus K.Ignatavičiaus, apdovanojami Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, Liepos 6-osios – Valstybės dienos ir Kauno miesto dienos progomis.

Nors dažniausiai Garbės piliečio regalijos teikiamos Rotušėje, yra buvę išimčių. Antai, Vasario 16-osios akto originalą Berlyne atradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L.Mažylis Garbės piliečiu paskelbtas tūkstantinės minios akivaizdoje „Žalgirio“ arenoje. K.Ignatavičius įsitikinęs, kad minios reikėtų ir vyriausiajam „Žalgirio“ treneriui.

„To reikia ir jam, ir žmonėms. Ypač dabar“, – įsitikinęs pašnekovas.

Neilgai pasidžiaugė

Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas už aktyvų miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais, veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ir kitose srityse. Už svarų indėlį kuriant Kauno gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę.

„Anuomet svarstant nuostatus deputatas Adolfas Antanas Balutis siūlė nusipelniusiems asmenims suteikti ne Garbės piliečio, o Garbės kauniečio vardą. Deja, siūlymas buvo atmestas, nors pastarasis variantas man ir dabar arčiau širdies“, – ceremonmeisteris neslėpė, kad pastarasis pavadinimas versdamas storos, oda trauktos knygos lapus, K.Ignatavičius ėmė vardinti garbės galerijos sąstatą.

Jame – 7 politikai ir tiek pat meno pasaulio žmonių, kultūros veikėjų, 3 dvasininkai, 1 verslininkas, 1 politinis kalinys-tremtinys, 1 žurnalistas 2 medikai ir mokslininkai, 5 sportininkai. Tapęs Garbės piliečiu, Š.Jasikevičius būtų šeštasis sporto pasaulio atstovas sąrašę ir vienas jauniausių, kuriam teko toks titulas. Už jį jaunesnis buvo tik kitas legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis, Kauno garbės piliečiu tapęs 33 metų. Vyriausias sąraše – Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, regalijas gavęs būdamas 98 m.

Sąraše – 7 politikai ir tiek pat meno pasaulio žmonių, kultūros veikėjų, 3 dvasininkai, 1 verslininkas, 1 politinis kalinys-tremtinys, 1 žurnalistas 2 medikai ir mokslininkai, 5 sportininkai.

Pirmasis garbės sąraše – nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Juozas Urbšys. Jam Garbės piliečio vardas suteiktas dar 1991-aisiais, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po kruvinųjų sausio įvykių. Ligoninėje gulinčiam diplomatui, per kelias naktis skulptoriaus Aloyzo Janušausko sukurtas medalis buvo atvežtas tiesiai į ligoninę. Apmaudu, bet pastaruoju, kaip ir dovanotu butu, J.Urbšys ilgai nepasidžiaugė – balandžio mėnesį paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė. Tais pačiais metais šis vardas buvo suteiktas ir kompozitoriui, karilionininkui Viktorui Kuprevičiui, inžinieriui architektui V.Landsbergiui-Žemkalniui, kultūros veikėjui, kolekcininkui Mykolui Žilinskui.

Trys moterys

Kai kuriems iš sąrašo, Garbės piliečio vardas suteiktas tik po mirties. Taip nutiko su „vilties prezidentu“ Stasiu Lozoraičiu, dramaturgu Juozu Grušu, kunigu Ričardu Mikutavičium ir Seimo nariu Rimantu Ruzu. Garbės piliečio regalijos buvo įteiktos jų šeimos nariams

„Tokios akimirkos labai jaudinančios“, – neslėpė K.Ignatavičius ir paaiškino, kodėl nutraukta tradicija skelbti po vieną Garbės pilietį metuose. – Būna, kad reikia čia ir dabar, tam, kad ateityje nereikėtų gailėtis, Garbės piliečio regalijas įteikti artimiesiems.“

29 pavardžių stulpelyje rikiuojasi vos trys moteriškos pavardės: aktorės Rūtos Staliliūnaitės, kuri kadaise taip pat buvo Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų komisijos nare, aktorės Reginos Varnaitės ir šokių trenerės Jūratės Norvaišienės. Paklaustas, kokiai moteriai duotąją minutę skirtų apdovanojimą ir taip papildytų retas dailiosios lyties atstovių gretas garbės piliečių fronte, K.Ignatavičius nusijuokė. Išskirti vienos jis esą negalėtų, nes kitos liktų įsižeidusios.

„Turėtų būti aktyvesni siūlytojai. Neabejoju, taryba tikrai neatsisakytų pagerbti“, – miestiečius būti aktyvesniais kvietė K.Ignatavičius.

2012 m. tapusi Garbės piliete aktorė R.Varnaitė džiaugėsi, kad naujasis titulas jai atvers miesto savivaldybės posėdžių salės duris, už kurių ji galės drąsiai reikšti savo nuomonę ir teikti įvairius siūlymus.

„Anksčiau garbės piliečiai galėjo nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu. Dabar tokios privilegijos nėra“, – K.Ignatavičius juokavo, kad labai keista būtų autobuse sutikti kurį nors Garbės pilietį.

Ką dabar gauna nusipelniusieji? Ne didesnę nei 30 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą atminimo lentai ant pastato, labiausiai susijusio su jo gyvenimu ar veikla Kaune ir laidojimo išlaidoms. Garbės piliečiai laidojami Kauno Petrašiūnų arba jo šeimos narių pasirinktose kapinėse.

„Didžioji dalis mirusių Garbės piliečių palaidoti būtent Petrašiūnuose“, – pastebėjo pašnekovas.

Vienas užsienietis

Kauno garbės piliečio vardą išdidžiai nešioja ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Pastarasis jam suteiktas 2005 m.

Tiesa, ši žinia sulaukė dviprasmiškų vertinimų. Vieni tikino, esą politikas nevertas šio titulo, kiti spėliojo už kokius nuopelnus kaimyninės šalies prezidentas nusipelno Kauno garbės piliečio vardo.

„Tai buvo diplomatinis gestas iš miesto savivaldybės. Juolab, kad tuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo pakilime, – K.Ignatavičius su šypsena prisiminė 2005-uosius.

Prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kwasniewskis. T. Lukšio / BFL nuotr.

Prieš atvykdamas atsiimti garbingo apdovanojimo, A.Kwasniewskis paklausė, ką atvežti dovanų. Ceremonmeisteris tąsyk užsiprašė dviejų, miestui itin svarbių dokumentų kopijų. Tuometis Lenkijos vadovas pažadą tesėjo – atsiėmęs Garbės piliečio regalijas, K.Ignatavičiui į rankas įdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio 1492 metais patvirtintą Kauno privilegiją, kurios originalas saugomas Varšuvos senųjų aktų archyve ir 1574 metais Lenkijos karaliaus Henriko Valua ir kanclerio Mikalojaus Radvilos pasirašyta privilegiją, kurios originalas priklauso Varšuvoje įsikūrusiai Lenkijos viešajai bibliotekai.

Skolingas neliko ir pats K.Ignatavičius, į iškilmingą ceremoniją pakvietęs dvi Lietuvoje gyvenančias A.Kwasniewskio giminaites.

„Protokolas reikalauja bendros nuotraukos. Visi žmonės išsirikiavę laukia, o jis moja ranka, esą jam dabar svarbiau su gimine pakalbėti, nei prieš fotoobjektyvą stoti“, – nusijuokė K.Ignatavičius.

Kauno garbės piliečių sąrašas

Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys – Garbės piliečio vardas suteiktas 1991 m. vasario 28 d.

Inžinierius-architektas Vytautas Lansbergis – Garbės piliečio vardas suteiktas 1991 rugsėjo 26 d.

Lietuvos kultūros veikėjas, kolekcionierius Mykolas Žilinskas – Garbės piliečio vardas suteiktas 1991 rugsėjo 26 d.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius – Garbės piliečio vardas suteiktas 1993 gruodžio 23 d.

Politikas Vytautas Landsbergis – Garbės piliečio vardas suteiktas 1994 sausio 27 d.

Išeivijos aktyvistas Stasys Lozoraitis – Garbės piliečio vardas suteiktas 1994 rugsėjo 22 d.

Dvasininkas Sigitas Tamkevičius – Garbės piliečio vardas suteiktas 1994 rugsėjo 22 d.

Prozininkas, poetas Bernardas Brazdžionis – Garbės piliečio vardas suteiktas 1995 rugsėjo 21 d.

Bokso treneris Algirdas Šocikas – Garbės piliečio vardas suteiktas 1997 rugsėjo 11 d.

Krepšininkas Arvydas Sabonis – Garbės piliečio vardas suteiktas 1997 rugsėjo 11 d.

Žurnalistas Viskanta Eduardas – Garbės piliečio vardas suteiktas 2000 gegužės 18 d.

Lietuvos rezistentas, politinis kalinys Liudas Darmbrauskas – Garbės piliečio vardas suteiktas 2000 gegužės 18 d.

Kunigas  Ričardas Mikutavičius – Garbės piliečio vardas suteiktas po mirties 2000 lapkričio 30 d.

Rašytojas Juozas Grušas – Garbės piliečio vardas suteiktas po mirties 2001 spalio 25 d.

„Žalgirio“ vyriausiasis treneris Vladas Garastas – Garbės piliečio vardas suteiktas 2002 01 24 d.

Seimo narys Ruzas Rimantas Ruzas – Garbės piliečio vardas suteiktas po mirties 2003 m. vasario 20 d.

Aktorė Rūta Staliliūnaitė – Garbės pilietės vardas suteiktas 2004 m. vasario 20 d.

Kardiologas, profesorius Juozas Blužas – Garbės piliečio vardas suteiktas 2004 m. birželio 3 d.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasnewskis – Garbės piliečio vardas suteiktas 2005 m. kovo 3 d.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus – Garbės piliečio vardas suteiktas 2006 m. lapkričio 30 d.

Dirigentas Petras Bingelis – Garbės piliečio vardas suteiktas 2008 m. gegužės 8 d.

Architektas Eugenijus Miliūnas – Garbės piliečio vardas suteiktas 2010 m. gruodžio 16 d.

Aktorė Regina Marija Varnaitė – Garbės pilietės vardas suteiktas 2012 m. vasario 23 d.

Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Zigmantas Kiaupa – Garbės piliečio vardas suteiktas 2014 m. gegužės 8 d.

Akademikas, kardiochirurgas Jurgis Brėdikis – Garbės piliečio vardas suteiktas 2015 m. sausio 22 d.

Sportinių šokių trenerė Jūratė Elena Norvaišienė – Garbės pilietės vardas 2017 m. balandžio 25 d.

Sportinių šokių treneris Česlovas Norvaiša – Garbės piliečio vardas suteiktas 2017 m. balandžio 25 d.

Profesorius Liudas Mažylis – Garbės piliečio vardas suteiktas 2017 m. balandžio 25 d.