- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkerius metus veikianti Kauno cirko meno akademija teikia laimės ne vienam. Čia cirko paslapčių mokosi ir pirmokai, ir abiturientai.
Akademijos vadovė, vienos seniausių Lietuvos cirko dinastijų atstovė Ieva Variakojytė-Reynström įsitikinusi – išmokti naujų, laimės galinčių suteikti dalykų niekada nėra vėlu. Cirko artistų šeimoje užaugusi moteris toliau puoselėja Lietuvos cirko tradicijas. Galbūt kovo 20-oji, Tarptautinė laimės diena, paskatins ir darbuose paskendusius kauniečius pradėti mokytis ko nors nauja ar prisiminti seniai užmirštą svajonę?
– Pritartumėte minčiai, kad išmokti ko nors naujo galima visada, tik nereikia bijoti?
– Tikrai taip. Ypač kalbant apie cirką, teatrą ar kitas meno šakas – kuo plačiau žmogus žvelgia į pasaulį ir kuo dažniau sau leidžia išbandyti kažką nauja, tuo jis laimingesnis.
Norėdami tapti laimingi, turime išsivaduoti iš visuomenėje gajų stereotipų, kurie mus paskandina baimėje, nes tik laisvas žmogus gali būti laimingas.
Cirkas – tai ta vieta, kur bandydamas naujus dalykus gali plėsti savo galimybių ribas ir pamatyti, kad jos daug toliau, nei manei esant. Cirko meno akademiją lanko daug įvairių vaikų, turime ir jaunuolių iš globos namų. Nuostabus jausmas stebėti, kaip gyvenimo mėtytas jaunas žmogus atranda savo laimę cirke ir išmoksta sukurti labai gražių dalykų, laimi prizus konkursuose ir festivaliuose.
Nuostabus jausmas stebėti, kaip gyvenimo mėtytas jaunas žmogus atranda savo laimę cirke ir išmoksta sukurti labai gražių dalykų.
Mano laimė stebėti šiuos žmones ir matyti, kaip jie užaugo, išmoko ugdyti valią, valdyti savo kūną ir emocijas. Tikriausiai kiekvienam vaikų meniniu ugdymu užsiimančiam žmogui smagiausia stebėti, kaip auklėtinis pasirodymo metu improvizuoja, atlieka ne tik tai, ką jam pasakei, bet ir jaučiasi laisvas kai kurias pasirodymo vietas atlikti savaip. Argi visa tai ne laimė? Aišku, kad laimė.
– Kiek akademiją lankančių vaikų laimė daro įtakos jūsų asmeninei laimei?
– Žinoma, ugdytinių laimė daro labai didelę įtaką mano asmeninei laimei. Pripažįstu, kartais jiems būnu šiek tiek per griežta. Pavyzdžiui, šiuo metu su viena mergaite ruošiamės konkursui, jaučiu didžiulį jos potencialą. Po intensyvios treniruotės išleidusi ją namo kartais galvoju: ar ne per daug iš jos prašau? Juk jai tik devyneri. Tačiau kitą dieną atėjusi į treniruotę ji viską atlieka tobulai. Nuostabus jausmas matyti, kaip ugdytiniai auga ir tobulėja, o vėliau konkursuose laimingi skina laurus.
– Kas jums suteikia daugiau laimės – stebėti, kaip nieko bendra su cirku neturėjęs vaikas jį pamilsta, ar suprasti, kad auklėtinis tampa profesionalu, galinčiu tęsti cirko tradicijas?
– Dažniausiai į akademiją ateina degantys cirku vaikai. Aišku, pasitaiko ir atvejų, kai jaunuolis apsilanko vien smalsumo vedinas, o tada užsikabina ir pasilieka ilgam. Tokios situacijos visuomet būna labai malonios. Vis dėlto daugiausia vaikų ateina iškart nusiteikę rimtam darbui. Kai kurių tėvai net stebisi, iš kur jų atžala turi tokį stiprų cirko troškimą.
Akademijoje vaikų laukia ne vien pramogos, bet ir sunkus darbas – tenka lavinti lankstumą ir jėgą – tai išvargina, tačiau jaunuoliai vis tiek su didžiausiu noru lanko treniruotes. Malonu, kai sunkus vaiko darbas ir geri rezultatai sunaikina tėvų skepticizmą. Kartais vedu laisvesnes treniruotes ir žiūriu, kokius triukus atlieka patys vaikai – juos įtraukiame į programą. Kai vaikas atlieka tai, kas jam patinka, triukas pavyksta lengviau ir natūraliau. Kadangi visi esame labai skirtingi, vieniems jaunuoliams triukai pavyksta greičiau, kitiems lėčiau. Tačiau niekada be reikalo neskubinu auklėtinių. Laimingiausia jaučiuosi, kai matau, kad vaikas nestovi vietoje, po truputį progresuoja ir tuo džiaugiasi.
– Kas apskritai cirko gyvenime jums teikia daugiausia laimės?
– Prieš dešimt metų uždaviau sau klausimą, kodėl aš vis dar cirke. Manęs nuolat to klausinėdavo visi aplinkiniai, jiems tai atrodė keista. Pasaulyje cirkas yra kiek geriau vertinamas, o Lietuvoje tai yra visiškas užribis, nedaug kas supranta šį meną. Tai kodėl aš čia? Esu trečios kartos cirko artistų dinastijoje atstovė. Mano močiutė, kuri, beje, buvo tikra kaunietė, cirku gyveno jau nuo dvylikos metų. Abu tėvai taip pat savo gyvenimus atidavė cirkui, mes su broliu visą vaikystę praleidome aplinkoje, kupinoje šio meno.
Man svarbu, kuo gyveno mano seneliai ir tėvai, noriu, kad cirko menas Lietuvoje nebūtų pamirštas ir išlaikytas deramo lygio. Norint tai pasiekti, reikės dar daug kovoti, tačiau kai matau kasdien į treniruotes ateinančius vaikus, jaučiuosi labai laiminga. Tol, kol cirku domėsis jaunuoliai, šis menas bus gyvas.
– Kaip turėtų atrodyti jūsų Laimės diena?
– Laimė turi kelis aspektus. Aišku, visų pirma yra šeima. Dažnai pagalvoju, jeigu neturėčiau savo sūnaus, tikrai negalėčiau jaustis visiškai laimingu žmogumi. O ir dirbti su vaikais būtų gerokai sunkiau.
Jeigu kalbėtume apie pedagoginį darbą, jaučiuosi laiminga, kai matau besišypsančius veidus per treniruotę – tai neįkainojama. Tokios akimirkos tarsi mozaika sudėlioja laimingą dieną. Manau, kad žmonės apskritai per daug linkę sureikšminti dalykus, kurių neturi, ir pamiršti turimus džiaugsmus. Džiaugtis reikia tuo, ką turi.
Aišku, savo svajonių reikia siekti, bet neverta apsistoti ties kokiais nors vargiai pasiekiamais tikslais. Manau, kad kartais būname per daug reiklūs sau ir kitiems, tad Laimės dieną norėčiau palinkėti išmokti džiaugtis paprastais dalykais. Tada Laimės diena bus kasdien.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą26
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?20
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?44
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė32
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai8
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...