Aukoja ir įkaušę

Šiemet prie Lietuvos prekybos centrų flagmanų pirmą kartą prisijungė ir praėjusiais metais į mūsų šalį įžengęs  prekybos centras "Lidl".

Tiesa, "Maisto bankas" pasirinko 13 iš 26 Lietuvoje duris atvėrusių šio tinklo parduotuvių. Kaune buvo galima aukoti tik Šilainiuose  esančiame "Lidl".

Ryte prekybos centro lankytojus pasitiko du "Maisto bankas" akcijos savanoriai, baptistai – 28-erių metų Gintvilė ir 27-erių metų Gintaras.

"Vakare būna daugiau žmonių, tad ryte ir dieną aukojama šiek tiek mažiau", – pastebėjo Gintaras, kuris su drauge savanoriavo ir prekybos centre "Maxima".

"Čia daugiau aukoja jauni žmonės. Aukoja net ir šiek tiek įkaušę žmonės. Vyresnio amžiaus, apie 50-60 metų, žmonės aukoja mažiau, – pastebėjo Gintvilė. – Deja, kartais yra ir piktų senjorų, kurie rėžia – mums turi aukoti! Tuomet pasiūlome užsiregistruoti – padėsime ir jiems."

Kodėl jauni žmonės nusprendė savanoriauti ir aukoti savaitgalį čia?

Gera padėti kitiems. Dievas mokė padėti ir aukoti kitam.

"Gera padėti kitiems. Dievas mokė padėti ir aukoti kitam", – nė akimirkos nedvejodami kalbėjo Gintvilė ir Gintaras.

"Lidl" – kitaip

Dauguma kauniečių buvo nusiteikę labai pozityviai ir aukojo bent po vieną maisto davinį – kruopas, makaronus, cukrų, aliejų, konservus.

"Esu pirmą kartą šiame prekybos centre. Pirkau ryžių. Juos mėgstu, be to, tai  –sveikas produktas, – teigė Regina. – Aukoju nuolat. Ir prekybos centruose, ir telefonu, ir veltui atiduotu gautų daiktų. Labai gera padėti kitiems."

Maisto prekių vežimėlį su jame įsitaisiusia dukrele stumdama Natalija prisipažino, kad maisto vargstantiems žmonėms pirko jau išvakarėse – pirmąją akcijos dieną.

"Pirkom cukraus, miltų ir Daniele, – į dukrelę pasisuko mama. – Ką penktadienį dar pirkome?"

"Makaronų, – nusišypsojo mažylė. – Kodėl pirkome? Nežinau."

Dar viena kaunietė Daiva taip pat nuolat padeda kitiems žmonėms: šį kartą ji pirko pašteto, o Darius Ambrazevičius šeštadienį pirko kruopų ir makaronų, penktadienį – kruopų, aliejaus, cukraus, konservų.

"Kodėl padedu? Dėl to nekyla jokių abejonių. Kaip žmogus gali nepadėti žmogui? – gūžtelėjo pečiais Darius. – Be to, padėdamas kitam, padedi ir pats sau."

Kauno „Kristaus misijos“ baptistų religinės bendruomenės narys bei akcijos savanoris Kęstas Dermontas pastebėjo, kad šiemet prie "Maisto bankas" akcijos prisijungusiame "Lidl" – griežtesnės taisyklės: "Čia neleido pažymėti prekių, kurias įprastai rekomenduojame pirkėjams, norintiems prisidėti prie labdaringos akcijos, – teigė baptistas. – Pastebėjome, kad "Lidl" juntamas šiek tiek mažesnis aukojimas. Sunku spręsti, ar čia besilankančių pirkėjų finansinės galimybės šiek tiek mažesnės, ar sunkiau išrinkti, nes prekės nepažymėtos."

Tačiau, kaip ir kituose prekybos centruose bei parduotuvėse, dažniausiai buvo perkamos kruopos ir makaronai.

Prie solidesnių pirkinių buvo priskiriami mėsos ir žuvies konservai, taip pat aliejus, cukrus.

Paaukota už 11 milijonų eurų

Nuo 2003 metų vystančioje akcijoje šiemet dalyvavo 343 prekybos centrai bei parduotuvės iš 74 Lietuvos miestų.

Joje dalyvavo 355 socialinės organizacijos ir daugiau nei 8 tūkst. savanorių armija.

"Jie padeda surinkti ir išdalyti maistą daugiau nei 53 tūkst. gyventojų, – teigė "Maisto bankas" Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius. – Kiekvienos akcijos metu šiek tiek auga geranorių žmonių maistui išleista suma, tačiau didėja ir kainos. Vienam žmogui aukojama vidutiniškai už tris eurus. Vidurkį įprastai nustatome iš trijų pigiausių aukojamų prekių."

Kodėl padedu? Dėl to nekyla jokių abejonių. Kaip žmogus gali nepadėti žmogui?

2016 metų rudeninės akcijos metu buvo surinkta maisto už 171 tūkst. eurų. Iš viso praėjusiais metais geradariai paaukojo 394 tūkst. vnt. maisto produktų už 371 tūkst. eurų.

Tradiciškai daugiausiai žmonės perka įvairių rūšių kruopas, makaronus. Taip pat dažnai nuperkama aliejaus, cukraus.

"Kai kurios prekės pabrangsta, pavyzdžiui, grikiai, cukrus. Jų nuperkama šiek tiek mažiau, – aiškino V. Ilgius.

2003 metais prasidėjusios "Maisto banko" akcijos iš pradžių vykdavo tik rudens pabaigoje.

Tačiau nuo 2008 metų, pasaulinio sunkmečio metu, jos organizuojamos du kartus per metus – prieš Kalėdas ir Velykas.

"Iš pradžių rudeninės akcijos buvo gerokai didesnės, tačiau prieš du tris metus surenkamo maisto kiekis išsilygino, – teigė V. Ilgius. – Daugiausiai akcijos metu maisto nuperka vilniečiai – trečdalį. Pirmauja didmiesčiai, kuriuose geresnė materialinė padėtis. Tiesa, statistiškai, pagal gyventojų skaičių ir jų dosnumo vienetą, vienais metais vidutiniškai daugiau maisto nuperka vienas, kitai – kitas miestas."

Didelė dalis „Maisto banko“ akcijos metu surinkto maisto atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms ir kt. Remiami ir nepriteklių kenčiantys asmenys, kuriuos nukreipia seniūnijų socialiniai darbuotojai.

"Maisto bankas" vykdomų akcijų metu žmonės nupirko maisto jau daugiau nei už 11 milijonų eurų.