Lietuvos krepšinis Kaune gimė kaip „bobų zabava“

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Tikrų vyrų sportas – krepšinis kadaise buvo tik moterims skirta pramoga. Būtent jos Kaune, Vytauto parke, beveik prieš šimtmetį įsirengė pirmąją krepšinio aikštelę šalyje, surengė pirmąsias varžybas ir pirmąjį Lietuvos krepšinio čempionatą.

Nelikę nė ženklo

Istorinės krepšinio aikštelės dabar – nė ženklo. Vieta, kurioje prasidėjo šlovinga krepšinio istorija, jau senokai užžėlusi žole. Nustatyti buvusias aikštelės ribas dabar padėtų nebent šimtamečiai ąžuolai, bene vieninteliai menantys tuos laikus. Tad tenka orientuotis pagal juos.

Prieš 93 metus čia vakarais ir savaitgaliais kamuoliu bumbsėdavo iki 20 merginų. Dauguma jų buvo studentės. Pro šalį eidami futbolininkai, traukdami iš treniruotės Ąžuolyne, irgi yra užsukę pamėtyti į krepšį, tačiau krepšinis tuo metu nebuvo laikomas  rimtu sportu ir buvo vadinamas moterų pramoga.

"Neįsižeiskite, bet jis būdavo vadinamas "bobų zabava", – teigė Lietuvos sporto istorikas, kolekcininkas Skirmantas Leonas Karalevičius. Tuo metu populiariausios sporto šakos buvo futbolas, boksas ir lengvoji atletika.

Žaidė ant plūktos žemės

Istorinės prezidentūros Kaune muziejininkei dr. Ingridai Jakubavičienei, rengusiai parodą apie moterų organizacijų veiklą tarpukario Lietuvoje, teko nemažai domėtis ir Lietuvos krepšinio istorija, nes būtent Kauno moterys ją ir pradėjo rašyti.

"Šiandien krepšinis pirmiausia asocijuojasi su vyrų sportu. Atrodytų, kad vyrai jį ir pradėjo žaisti. Tačiau istorija rodo, kad Lietuvoje jį pradėjo žaisti ir išpopuliarino moterys. 1921 m., būdama 21-ų, tuomet dar netekėjusi E.Kubiliūnaitė subūrė kitas bendramintes. Jos, pastudijavusios įvairias sporto šakas, galiausiai pasirinko basketbolą-kepšinį, nes jis merginoms atrodė estetiškas, visapusiškai lavinantis kūną, įdomus komandinis žaidimas. Merginos pirmosios išmoko krepšinio taisykles, savo lėšomis įsirengė aikštelę, įsigijo kamuolį ir pradėjo treniruotes", – pasakojo I.Jakubavičienė.

Anot jos, sporto organizacijos Kaune pradėjo veikti Lietuvoje 1919 m. gegužę, tai yra tepraėjus keletui mėnesių, kai Kaunas de facto tapo laikinąja sostine. Viena ryškiausių moterų sporto pradininkių Lietuvoje Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė buvo ir Lietuvos krepšinio organizatorė, ir pradininkė.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad aikštelė buvo įrengta suorganizavus talką. "Aikštelę padarė, kaip turi būti. Jos brėžinius E.Kubiliūnaitei atsiuntė latviai", – pasakojo S.L.Karalevičius.

Jo žiniomis, dirbo aštuoniolika merginų, joms padėjo ir vaikinai. 16 m pločio ir 24 m ilgio aikštelės danga buvo plūkta žemė. Stovas  padirbintas iš rąsto, krepšinio lenta sukalta iš medžio lentų.

O kaip buvo konstruojamas krepšinio lankas, kas atstojo tinklelį? Gal juos atsisiuntė iš JAV ar Europos šalių, kur krepšinis jau buvo spėjęs labiau išpopuliarėti? "Apie tai niekur neminima", – gūžtelėjo pečiais Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

Žinios – iš Latvijos

Latvijoje krepšinis žaisti pradėtas keleriais metais anksčiau. Iš latvių futbolininkų, besisvečiavusių Kaune, E.Kubiliūnaitė ir sužinojo apie naują įdomų žaidimą.

Manoma, kad pirmosios krepšinio treniruotės ir varžybos Kaune įvyko 1921 m. Tai patvirtina išlikusios fotografijos, kuriose įamžintos vienoda sportine apranga vilkinčios merginos ir  krepšinio stovas už jų nugarų.

Kitąmet, 1922 m. rudenį, surengtos pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Jose dalyvavo dvi komandos, nors turėjo atvykti keturios. Buvo sužaistos ketverios rungtynės.

Enciklopedijose vis dar rašoma, kad pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d., kai Kauno rinktinės vyrai susitiko su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda. Vyrų komandos nacionaliniame čempionate pradėjo varžytis nuo 1924 m.

Kas toji E.Kubiliūnaitė?

Yra žinoma, kad prieš karą gyvendama Vilniuje E.Kubiliūnaitė buvo Jono Basanavičiaus mokinė, jam padėdavo perrašyti jo tekstus.

Aktyviau viešai reikštis ji pradėjo 1920 m. grįžusi iš Rusijos, į kurią su tėvais buvo pasitraukusi karo metais. "Tuo metu Lietuva priklausė Rusijos imperijai, tad po ją galėjo laisvai keliauti. E.Kubiliūnaitės tėvas buvo valstybės tarnautojas, todėl jis su šeima priverstinai turėjo palikti Lietuvą", – pasakojo I.Jakubavičienė.

E.Kubiliūnaitė baigė garsią Pakrovskajos gimnaziją Sankt Peterburge, skirtą karininkų vaikams. Ten ji susidomėjo gimnastika, baletu, šokiu ir kitomis sporto šakomis. "Rusijos didžiuosiuose miestuose sporto lygis buvo kur kas aukštesnis nei to meto Lietuvoje. Neteko niekur perskaityti apie carinės Rusijos laikotarpiu Lietuvoje kultivuotą sportą. Kažkiek sportuota dvaruose, galima sakyti, pramogai", – kalbėjo muziejininkė.

Kaune Elena iš pradžių dirbo Švietimo ministerijoje, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. "Krepšinį ir kitas sporto šakas populiarinti galėjo tik po darbo ir savaitgaliais. Visa tai ji darė savo lėšomis. Jos ir vyro Stepono Garbačiausko, taip pat žymaus ano meto sporto entuziasto, kuris dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, pajamos buvo nedidelės, tačiau stabilios. O sporto laikraščių leidyba, sporto varžybų organizavimas, treniruotės reikalavo nemažų lėšų", – teigė I.Jakubavičienė.

Žinovė pasakojo, kad tuo laikotarpiu apskritai buvo daug idealizmo. "Net ir nedaug uždirbant aukoti nemažą dalį savo lėšų dėl svarbios idėjos tuomet atrodė normalu, jau nekalbant apie tai, kad nebuvo gailima ir savo laisvalaikio. Šiandien sporto ar kultūros mecenatais tampa tik turtuoliai, o tarpukario Kaune daugelį inteligentijos atstovų galėtume vadinti mecenatais. Bet kurioje srityje žmonės tiesiog degė idėja", – kalbėjo mokslų daktarė.

Pasinaudojo S.Dariaus vardu

I.Jakubavičienė neslėpė: vos užgimusios Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais buvo manoma, kad sportas tėra dykaduonių užsiėmimas. Tad sporto entuziastams reikėjo ne tik treniruotis, bet ir šviesti visuomenę, aiškinti, kokia sporto nauda žmogui ir reklama valstybei.

E.Kubiliūnaitė ne tik šia tema leisdavo lankstinukus, brošiūras. Ji iš vokiečių kalbos išvertė ir išleido krepšinio taisykles. Tačiau ne pati pasirašė šios brošiūros autoriumi, o sutiko, kad juo taptų iš JAV atvykęs kariškis, sporto populiarintojas ir būsimasis transatlantinis lakūnas Steponas Darius. Beje, jis yra bokso ir beisbolo pradininkas Lietuvoje.

"Moters autoritetas tuo metu dar buvo silpnas, tad nuspręsta, kad oficialus krepšinio pradininkas ir veikėjas bus vyras. E.Kubiliūnaitė pripažino, kad bendros idėjos labui ji perdavė S.Dariui išverstas taisykles. S.Darių pasirinko dar ir todėl, kad jis buvo Amerikos lietuvos, o Amerika ir anuo metu turėjo stiprų autoritetą lietuvių akyse. Be to, jis buvo gana greitai išgarsėjęs sportininkas, jaunimą mokęs įvairių sporto žaidimų", –  teigė I.Jakubavičienė.

1920 m. E.Kubiliūnaitė tapo viena visuomeninės Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, o 1922 m. – Lietuvos sporto lygos steigėjų, šių organizacijų sekretorė, Lietuvos sporto lygos moterų komiteto vadovė. 1922 m. įkūrė ir ėmėsi redaguoti pirmąjį sporto žurnalą "Lietuvos sportas". Visa ši veikla buvo neapmokama.

E.Kubiliūnaitė yra ir viena pirmųjų teniso bei lengvosios atletikos sporto organizatorių ir dalyvių. 1922 m. jai priklausė 60 m bėgimo, 200 m bėgimo, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, rutulio stūmimo Lietuvos rekordai.
Kodėl sportas žibėjo Kaune?

Anot I.Jakubavičienės, Europoje sportas išplito po Pirmojo pasaulinio karo. Apie sporto svarbą visuomenei liudija ir 1896 m. surengtos olimpinės žaidynės. Sportavimo tradicijos gana greitai prigijo ir Lietuvoje. Atsirado būrelis žmonių, kurie, matydami, kad varžybos rengiamos ir kitose šalyse, jas ėmė rengti ir pas mus, o 1924 m. lietuviai pirmą kartą debiutavo olimpiadoje.

Lietuvos sportinis gyvenimas pradėtas plėtoti būtent Kaune, nes jis tapo šalies politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centru.

"Vilnius buvo okupuotas, ir visos vyriausybinės įstaigos laikinai buvo perkeltos į Kauną. Jis niekur de facto nebuvo paskelbtas sostine, nes niekuomet nebuvo atsisakyta interesų susigrąžinti Vilnių. Kartu su visomis valstybinėmis institucijomis iš Vilniaus į Kauną persikraustė ir visa inteligentija. Todėl Kaune ir vyko visas aktyviausias sporto kūrimo darbas: čia buvo susitelkę daugiausiai intelektualų ir čia buvo geriausios sąlygos jiems veikti", – pasakojo Istorinės prezidentūros muziejininkė.

"Tai tik atsitiktinumas"

Europos krepšinio čempionė Lina Dambrauskaitė-Sabaliauskienė nesureikšmina to, kad Lietuvoje krepšinį žaisti pradėjo moterys, o vyrai į šią sporto šaką rimčiau ėmė žiūrėti kiek vėliau.

"Manau tai tik atsitiktinumas", – teigė žinoma sportininkė ir Kauno krepšinio mokyklos "Aisčiai" trenerė.

Ji neslėpė, kad mergaičių grupes surinkti sunkoka. "Daug jų norėtų lankyti krepšinio treniruotes, bet tėvai vaikus linkę stumtelėti rinktis perspektyvesnes sporto šakas, užsiėmimus", – mano trenerė, pati krepšinio treniruotes pradėjo lankyti būdama trečioje klasėje ir iš pradžių į tai žvelgė kaip į pramogą.

Krepšinis, anot jos, ir berniukams, ir mergaitėms naudingas todėl, kad vaikas tampa atsakingesnis – atsiranda didesnė atsakomybė ir už save, ir už draugą, nes mokomasi komandinės dvasios.

"Krepšinis nėra vyriška sporto šaka. Vyrai yra atletiškesni, jie greitesni, bet moterų krepšinį daug kas šiais laikais nuvertina jo nė nematę savo akimis. Gyvai išvydę varžybas daug kas pakeičia nuomonę. Įtraukia ir moterų krepšinis, ne tik vyrų", – kalbėjo L.Dambrauskaitė-Sabaliauskienė.

Ji apgailestavo, kad moterų krepšinis negali pasigirti tokiu finansavimu ir propagavimu kaip vyrų. "Jeigu būtų skiriama tiek pat reklamos, moterų krepšinio rezultatai būtų visai kitokie nei dabar. Atsiradęs didesnis populiarumas pritrauktų daugiau vaikų į treniruotes, būtų ugdoma daugiau talentų, atsirastų ir daugiau tų skambių pergalių", – mano sportininkė.

Krepšinio neišskirs

Sporto Lietuvoje pradžia laikoma 1919 m. liepos 13 d., kai įvyko pirmosios sporto rungtynės – sporto šventė. Šiai datai paminėti jau greitai Vytauto parke, prie pirmosios krepšinio aikštelės, turėtų atsirasti atminimo akmuo.

"Jau pusmetis, kai deriname su Vytauto parko savininkais projektą", – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus direktorius P.Majauskas.

Ar krepšinio Lietuvoje pradžia nebūtų verta atskiros eilutės ant to akmens? "Būtų labai geras dalykas, kad toks faktas būtų pažymėtas. Tai labai gera mintis", – linksėjo galva Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius, atsakingas už sporto ir sveikatinimo sritį.

"Ot kaip viskas pasikeitė: anksčiau vyrai šaipydavosi iš krepšinio, kad jis yra bobiškas reikalas, o dabar jis tapo populiariausia sporto šaka", – šyptelėjo S.Buškevičius.


Vytauto parkas

Vytauto parkas 1921 m. buvo vadinama Petrovka. "Tai buvo graži vieta ant kalniuko. Ten grodavo dūdų orkestras, vykdavo šokiai, vaidinimai. Tai buvo ir pasivaikščiojimo poromis vieta", – pasakojo S.L.Karalevičius.

Taisyklės labai pasikeitusios

Kai kurias beveik prieš 100 metų galiojusias krepšinio taisykles S.L.Karalevičius vadino kuriozinėmis. Pavyzdžiui, dar ir Europos pirmenybėse Maskvoje 1953 m. galiojo taisyklė, kad kamuolį komanda gali išlaikyti net ir 10 minučių – laikas buvo neribojamas. Dabar vienai atakai skiriama iki 24 sek.

Anksčiau net ir toliausi metimai buvo vertinami tik 2 taškais. Už taiklią baudą, kaip ir dabar, buvo duodamas 1 taškas.

Tarptautinės pergalės

1938 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo penktą vietą pirmosiose Europos moterų krepšinio pirmenybėse. Čempionėmis tuomet tapo italės.

Angelė Rupšienė turi du olimpinius aukso medalius, Vida Šulskytė-Beselienė – vieną. Jos abi kartu su Sovietų Sąjungos moterų krepšinio rinktine yra daugkartinės pasaulio ir Europos čempionės.

1995 m. Lietuvos moterų rinktinė laimėjo penktą, 2001-aisiais – ketvirtą vietą Europos moterų krepšinio čempionate.

1997 m. tapo Europos čempionėmis.

Padėjo daugybei žmonių

E.Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė gimė 1900 m. rugsėjo 14 d. Totoriškiuose, dabartiniame Švedukalnyje, Rokiškio apskrityje.

1931 m. su vyru, gavusiu diplomatinę tarnybą, išvyko gyventi į Ciurichą, Šveicariją. Antrojo pasaulinio karo metais abu įsteigė Pabėgėlių rėmimo fondą, pagelbėjusį daugybei žmonių.

Mirė būdama 96 metų Ciuriche.

Vadovavo olimpinei delegacijai

E.Kubiliūnaitės vyras – diplomatas, sporto žurnalistas Steponas Garbačiauskas taip pat buvo didelis sporto entuziastas – vienas iš sporto pradininkų Lietuvoje, lengvaatletis, futbolininkas, šalies čempionas ir rekordininkas.
1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jis dalyvavo kaip Lietuvos sporto delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas.

Inicijavo stadiono statybą

S.Darius 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

1924 m. jo pastangomis miestas skyrė 3,5 ha žemės stadionui statyti, kuris buvo pats pirmasis šalyje. S.Darius paruošė šio stadiono projektą, vadovavo jo statybai ir net pats darbavosi su kastuvu.

Stadionas iškilo jungtinėmis kauniečių pajėgomis. Suaukotų lėšų pakako tik statybinėms medžiagoms. Tad statė ir įrengė savanoriai, pasikonsultuodami su atlygio neprašiusiais architektais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių