- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tarptautinių projektų vykdymas Lietuvos tyrėjams yra vienas iš reikšmingiausių faktorių, integruojantis į pasaulinį mokslą. Manau, kad tarptautiniu mastu esame stiprūs vidutiniokai, o juk mūsų „starto“ pozicijos labai skyrėsi nuo kolegų iš Vakarų ar Tolimųjų Rytų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vadovas Juozas Vidas Gražulevičius.
Pasak profesoriaus, daugelio akademinių premijų laureato, moksliniams tyrimams atlikti Lietuvoje šiandien yra pakankamai geros sąlygos – dauguma aktyvesnių mokslo grupių, pasinaudojusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, apsirūpino moksline įranga.
„Iš nemažos darbo užsienio universitetuose patirties žinau, kad aklimatizacija svečiose šalyse ir mokslo įstaigose nėra lengva bei kainuoja daug nervinių resursų“, – teigia J. V. Gražulevičius, patvirtindamas, jog ir Lietuvoje dirbantys mokslininkai, naudodamiesi naujausia mokslo įranga ir bendradarbiaudami tarptautiniu mastu, gali pasiekti išskirtinių rezultatų.
Tiesa, profesorius apgailestauja, jog mūsų šalyje tyrėjų potencialas menksta – jaunieji tyrėjai, dažniausiai siekdami geresnių finansinių sąlygų, ieško galimybių įsidarbinti Vakaruose.
Kuriami draugiški aplinkai šviesos diodai
Profesoriaus J. V. Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė laimėjo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos 2017-2019 m. finansavimą projektui, kurio tikslas – naujų medžiagų mėlyniems organiniams šviesos diodams sintezė ir tyrimas. Tai jau ketvirtas jo vadovaujamos tyrėjų grupės laimėtas šios programos projektas. Pasak chemijos profesoriaus, finansavimo tęstinumas rodo, jog tema yra aktuali.
Tiek sovietmečiu, tiek pirmajame atkurtos nepriklausomybės dešimtmetyje sąlygos moksliniams tyrimams buvo labai menkos. Panašios į tokias, kokias mačiau prieš savaitę, lankydamasis Ivano Franko nacionaliniame universitete Ukrainoje.
„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta. Organiniai šviesos diodai, priešingai negu neorganiniai, gali būti lankstūs ir pakankamai didelio ploto“, – pasakoja J. V. Gražulevičius.
Tiek mėlyni, tiek kitų spalvų šviesą skleidžiantys diodai naudojami televizorių, kitų elektronikos prietaisų ekranams, ir apšvietimo prietaisams gaminti.
„Tyrėjai siekia sukurti draugiškus akiai organinius šviesos diodus. Mat intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.
Bendradarbiauja su Taivanu
Organinius šviesos diodus kuriantys mokslininkai iš trijų šalių yra pasiskirstę vaidmenimis: Latvijos tyrėjai daugiausia dėmesio skirs naujų medžiagų struktūrų kūrimui, junginių sintezei ir identifikavimui, KTU dirbanti mokslo grupė tyrinės naujai susintetintų medžiagų savybes, o tyrėjų grupė iš Taivano nacionalinio universiteto, naudodama susintetintas medžiagas, kurs efektyvius, stabilius ir ekologiškus šviesos diodus.
„Taivanas yra vienas iš pasaulinių lyderių tiek organinių šviesos diodų, tiek kitų organinės elektronikos prietaisų (saulės elementų, tranzistorių) kūrimo bei tobulinimo srityse. Elektronikos inžinerijos studijų programos šioje šalyje savo populiarumu nenusileidžia medicinos ar teisės studijų programoms“, – teigia J. V. Gražulevičius.
Pasak jo, kolegos iš Taivano nacionalinio universiteto palaiko glaudžius ryšius su šalies elektronikos pramonės įmonėmis. J. V. Gražulevičius tikisi, kad KTU tyrėjams tai padės užmegzti naujų verslo kontaktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...