Kauno klinikos jau džiaugėsi, kad netrukus Sukilėlių pr. ims kilti daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau paveldosaugininkai įspėja, kad šiam statiniui gali tekti ieškoti kitos vietos.

Ant žmonių kaulų?

Kauno klinikoms paskelbus apie savo planus statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę Sukilėlių pr. 19B, šalia VII forto, Lietuvos žydų bendruomenė paragino išsklaidyti abejones dėl statybai pasirinktos teritorijos, kuri esą gali būti genocido aukų užkasimo vieta.

"Suprantame poreikį spręsti aktualią automobilių stovėjimo prie Kauno klinikų problemą, tačiau norime išsklaidyti abejones dėl tinkamos pagarbos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto genocido aukoms", – sakoma Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pasirašytame rašte, kuris išsiųstas Vyriausybės kanceliarijai, Kauno merui Andriui Kupčinskui, Kauno klinikų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovams. Lietuvos žydų bendruomenė įsitikinusi, kad, prieš pradedant statybą, būtina atlikti išsamius teritorijos tyrimus.

F.Kukliansky rašte teigiama, kad, Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis, 1941 m. birželį–liepą Kauno VII forte įrengtoje koncentracijos stovykloje buvo nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Iki šiol nėra žinomos visos čia sušaudytų žmonių palaikų užkasimo vietos. Remiantis istorikų tyrimais, nužudytų žmonių palaikai buvo užkasti ne tik forto teritorijoje, bet ir šalia jo, todėl yra tikimybė, kad nužudytų žmonių palaikų esama ir sklype, kuriame numatoma statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.

"Privalome prisiminti istorijos skaudulius ir įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų", – rašo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Nusiteikę ištirti

Kauno klinikų vadovai kol kas susilaiko nuo išsamių komentarų apie daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybos peripetijas ir leidžia suprasti, kad tai – ne jų kompetencijos klausimas.

"Šį klausimą kontroliuoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Mes galime patikinti, kad laikysimės visų galiojančių teisės aktų ir imsimės visų priemonių istorinio paveldo išsaugojimui užtikrinti", – atsakė Kauno klinikų direktorius ekonomikai ir infrastruktūrai prof. habil. dr. Artūras Grebliauskas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas patvirtino gavęs Lietuvos žydų bendruomenės raštą ir tikino, kad savivaldybė reaguoja į visus su žydų palaidojimo vietomis susijusius skundus. "Gerbiame jų norą išsiaiškinti istorinę tiesą. Suprantame, kad reikės atlikti archeologinius tyrimus, bet nenorime, kad tame kontekste paskęstų viešasis interesas", – dėl automobilių stovėjimo problemos sprendimo prie Kauno klinikų nerimavo A.Kupčinskas.

Jis žadėjo, kad aikštelės įrengimo procese iškilusi aplinkybė dėl galimos žydų palaidojimo vietos bus įvertinta ir, atliekant bet kokius veiksmus, bus laikomasi Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

Kasinėti neleis

"Jeigu kažkam kilo abejonių ar kažkas turi informacijos, kad ten gali būti žydų palaikų, mes turime tikrinti. Nepatikrinus jokia statyba ten negali vykti", – labai aiškią Kultūros paveldo departamento poziciją išsakė šios įstaigos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Jis atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje jau pasigirdusias kalbas apie būtinybę toje vietoje atlikti archeologinius kasinėjimus. "Jeigu ten gali būti žydų tautybės asmenų palaikų, archeologinių tyrimų tikrai nebus. Archeologiniai tyrimai pagal žydų religijos nuostatas žydų tautybės asmenų palaikams yra negalimi. Iškasti ir kažką su jais daryti yra netoleruotina ir negalima. Yra kitokių neardomųjų tyrimų būdų – georadarų metodas, istorinės medžiagos tyrimai, bet tai tiesiog užtruks", – įspėjo A.Degutis.

Statybos likimas neaiškus

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas prasitarė, kad daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybos istorijoje Žydų bendruomenės kreipimasis yra tik vienas iš aspektų.

"Teritorija, kurioje numatyta statyba, yra Kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės VII forto – apsaugos zonoje, kuriai keliami tam tikri įstatymų reikalavimai. Turėsime įvertinti absoliučiai visus aspektus", – tvirtino A.Degutis.

Anot jo, Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje iškylantys statiniai turi neužgožti ir nemenkinti paties paveldo objekto, juolab kad paveldosaugininkai dar nebuvo nusprendę, ar leisti statybą Sukilėlių pr.

"Nežinau Klinikų argumentų, kodėl nuspręsta statyti būtent ten, bet jie turi tai įvertinti ir spręsti. Parinkta vieta yra probleminė, ir, jeigu neatsiras galimybės ten statyti, teks ieškoti kitos vietos automobilių stovėjimo aikštelei", – svarstė A.Degutis.

Konfliktas Vilniuje

Vilniuje pastačius pirmąjį Karaliaus Mindaugo apartamentų bloką ir pradėjus ruoštis tolesnei statybai, 2005-aisiais kilo konfliktas dėl statybos žydų kapinių teritorijoje. Diskusijos dėl Šnipiškių kapinių buvo sulaukusios ir tarptautinio atgarsio. Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmai priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Lietuvos Vyriausybę, nesugebančią apsaugoti istorinių žydų kapinių Vilniuje.

2008 m. Vilniaus Šnipiškių kapinių teritoriją tyrę Izraelio ekspertai išplatino savas išvadas, kuriose nurodė, kad jų tyrimas patvirtina, jog Karaliaus Mindaugo apartamentų pastatai stovi žydų kapinių teritorijoje.

Vyriausybė geofiziniams tyrimams buvo skyrusi apie 350 tūkst. litų, tačiau jie neatskleidė, kurioje tiksliai vietoje buvo žydų kapinės. Tyrimais minėtoje teritorijoje aptikta anomalijų grunte, tačiau, norint patikslinti, kas tai yra, reikėjo atlikti archeologinius kasinėjimus arba gręžimus. Žydų rabinai tam prieštaravo.

Susitarimas buvo pasiektas 2009 m. Tuomet paskelbta, kad Sporto rūmų ir Karaliaus Mindaugo apartamentai patenka tik į kapinių apsaugos ribas. Numatyta, kad pagrindinėje kapinių teritorijoje negali vykti jokie kasinėjimo darbai, o apsauginėse zonose gali būti kasama tik prižiūrint rabinui.

Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI a. Skelbiama, kad jos uždarytos XVIII a., o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometės Rusijos caro administracijos. Sovietmečiu kapinės išardytos. 2011 m. birželio 16 d. senųjų Vilniaus žydų kapinių atminimas buvo įamžintas atminimo lenta.