Kombainininkai į žieminių miežių lauką šventėje palydėti pagal senąsias lietuviškas tradicijas, skambant Batniavos kultūros centro vaikų liaudiškos muzikos kapelos „Karklynėlis“ atliekamai liaudies muzikai.

Šventės pradžioje padėtas akmuo gale lauko, kad  šis  saugotų javus nuo gamtos negandų, o pjovėjams suteiktų stiprybės. Javapjūtės pradžią paskelbė vienas svarbiausių papročių – varpų pjovimas. Pirmuosius javų pėdus simboliškai perrišęs ant medinio kuolo, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas žemdirbiams linkėjo gero oro, kad kokybiškas derlius laiku aruodus pasiektų. Jis užsiminė, kad pakaunės ūkininkai šiemet turės nuimti grūdinių kultūrų derlių 44 tūkst. ha.

Pjovėjai apdovanoti simboliniais duonos kepalais, turinčiais suteikti stiprybės šiam šventam darbui. Linkint sėkmės susirinkusieji šermukšnio šaka apšlakstyti vandeniu.

Šventės svečiai, kurių daugelį sudarė Kauno rajono ūkininkai, susidomėję apžiūrinėjo pačius moderniausius šiuolaikinius kombainus, stebėjo javų kūlimą, derliaus transportavimą, dirvos ruošimą, sėją, tręšimą ir pasėlių priežiūrą.

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Vytautas Liakas nedrįso prognozuoti, koks bus šiemetinis javų derlius, kai jis pasieks aruodus – juk javapjūtė dar tik prasideda.

„Galiu pasakyti, ką turime šiandien. Šiuo metu derlius bręsta labai geras. Dabar viską diktuoja meteorologinės sąlygos. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali arba viską sugadinti, arba viską pataisyti. Kol kas jos derlių gadina. Tačiau orai šiemet kviečiams leido užaugti, sąlygos buvo idealios: laistymas, šiluma. Javai gavo tai, ko reikėjo. Orai, kuriuos keikė paprastai žmonės, buvo geri augalams, – užsiminė mokslininkas. – Tik tiek, kad augalams reikia tam tikrų vidutinių sąlygų. O dabar tai buvo sausra, tai labai daug lietaus. Ir jei iki šiol orai lepino, pakako ir drėgmės, ir šilumos, tai dabar lietūs jau gali sugadinti grūdų kokybę. Vėsūs orai uždelsia javapjūtę. Jei pernai daug javų derliaus jau buvo nuimta tokiu laiku, tai šiemet dar tik vienetai laukų nupjauti. Tai reiškia, kad nusikels ir rapso sėja. O jei ūkininkai nepasės rapso – neturės greitų pajamų."

Pasak V.Liako, kad ir kokios būtų išrastos naujosios technologijos, atvirame lauke dirbantys ūkininkai visada bus priklausomi nuo gamtos sąlygų.