Prieš šešerius metus miesto politikai užsimojo Kauno marių iškyšulį paversti vandens sporto šakų atstovų oaze. Norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada. Milijoną investavusi savivaldybė čia kol kas nesijaučia visateise šeimininke.

Beveik Berlyno siena

Kaip ir anksčiau, šios vaizdingos teritorijos tvoros vartus  "tebepuošia" grėsmingi perspėjimai. Kai čia veikė viena iš Kauno vandenviečių, buvo grasinama, kad už patekimą į šią griežto režimo zoną gresia bauda.

Šiandien tokių perspėjimų jau ne vienas: "Dėmesio! Įvažiavimas su leidimais. Teritorija stebima ir saugoma", "Objektą saugo Grifts AG", "23–6 val. teritoriją saugo palaidi šunys".
Šio iškalbingo stendo iniciatorė – jokių teisių į šį Kauno savivaldybės žinioje esantį žemės sklypą neturinti įstaiga "Kauno motorlaiviai".

Būtent jos tarybos sprendimu, šia geležine tvora aptverta teritorija kasnakt septynioms valandoms privatizuojama, savavališkai užrakinant vartus bei paleidžiant šunis. Jeigu nori įvažiuoti pro šiuos vartus dieną, turi susimokėti metinį 55 litų mokestį. Jis privalomas net šios įstaigos paslaugomis besinaudojantiems laivų, laikomų vietinėje prieplaukoje, savininkams.

Gyvena nemokamai

"Šis mokestis – tik norintiesiems", – bandė aiškinti "Kauno motorlaivių" tarybos pirmininkas Vytautas Survila. Esą jis imamas tik iš klientų, norinčių automobilius dieną laikyti šalia prieplaukos.

"Tie, kurie nemoka šio mokesčio, ateina pėsčiomis," – taip į klausimą, ar nesulaukia nepatenkintųjų šia savivale pretenzijų, atsakė šios įstaigos direktorė Aušra Kaminskienė. Ji ir gyvena vadovaujamos įstaigos administracinėje dalyje su vyru ūkvedžiu ir dviem mažamečiais vaikais.

Jų gyvenamoji vieta – nekokio vaizdo medinis angaras, kurio viename gale laikomi laivai, o kitame – vaizdžiai tariant "trys viename". "Turime biurą, du kambarius ir virtuvę," – taip savo apartamentus šiame griūvančiame pastate apibūdino jų šeimininkė. Ji tikino, kad Vaiko teisių tarnybos atstovai, lankęsi čia ne kartą, pripažino šias patalpas tinkamomis gyventi su dviem mažamečiais vaikais.

Nors vėliau prisipažino, kad įsikūrė čia dėl pigaus būsto išlaikymo – už vandenį mokėti nereikia, nes geriamojo vandens nėra (jis – iš marių), o tualetas – lauke (už maždaug 30 metrų). Elektra taip pat nemokamai leidžia naudotis V.Survilos vadovaujama taryba. Tereikia nusipirkti malkų žiemai.

Ambicingi planai

Būtent A.Kaminskienė su vyru – šiandien didžiausi šios iš pažiūros gerokai apleistos teritorijos tvarkdariai.

Tiesa, Kauno politikų planuose – įrengti čia normalią vandens sporto šakų atstovams reikalingą infrastruktūrą, kad nebūtų gėda kviestis svečių iš užsienio.

Apie tokius planus prabilta dar 2008-aisiais, kai Kauno miesto savivaldybė už jai pavaldžios bendrovės "Kauno vandenys" dividendus, kurių vertė siekė apie milijoną litų, išpirko, nors tiksliau – tik perėmė savo žinion minėtai bendrovei anksčiau priklausiusį žemės sklypą.

Anot V.Survilos, prieš pat pasikeičiant savininkui, "Kauno motorlaiviai", įsikūrę šioje teritorijoje dar 1999 m., buvo sutarę su "Kauno vandenimis", kad gali naudotis, jo paties žodžiais, atsirėžtu apie pusės hektaro žemės gabalu.

Miesto vadovai turėjo kitų planų – paversti iškyšulį visų vandens sporto šakų atstovų buveine. Tad "Kauno motorlaivių" siūlomą detaliojo plano projektą atmetė.

Teritorija atkariauta iš valkatų

Pasak V.Survilos, nors buvo apmaudu, atsikovojus šią teritoriją iš benamių, kurie seniau šeimininkavo iškyšulyje, teko paklusti savivaldybei.

Netrukus, pagal politikų sumanymą, iškyšulyje įsikūrė ir buriuotojai su skautais. Šiems taip pat leista naudotis nuo vandenvietės laikų likusiais statiniais – buvusiais gręžiniais su gelžbetoniniais antstatais, kuriuose šie įkūrė savo bazes.

Nusibodus laukti, kol Kauno miesto savivaldybė parengs detalųjį šios teritorijos planą, jos senbuviai su naujokais ėmė dalytis krantinę. Žinoma, neapsieita ir be konfliktų.
Ne visiems patiko, kad senbuviai "Kauno motorlaiviai" nenorėjo užleisti išsikovotų savo pozicijų.

Šios įmonės tarybos pirmininkas V.Survila teigia, kad jo įstaigos direktorė A.Kaminskienė bando įvesti tvarką, esą norėdama įtikti savivaldybės atstovams, kurie nuolat atvyksta tikrinti, kaip prižiūrimas iškyšulys.

Pavyzdžiui, leidimą apriboti iškyšulyje chaotišką transporto srautą, kuris trukdė sportininkams, ji suderino su Kauno marių regioninio parko direkcija. Būtent šio parko teritorijoje – aprašomas gamtos kampelis, kuriuo niekaip nepasidalijama ne vienus metus.

Savavališkai nustatė mokestį

Vis dėlto V.Survila pripažino, kad automatinį užraktą į senuosius vandenvietės vartus jo vadovaujama taryba nusprendė įdėti su niekuo nederinusi. Kaip ir įvesti metinį 55 litų įvažiavimo per juos mokestį tiems klientams, kurie nori laikyti automobilius šalia prieplaukos.

Be to, pašnekovo patikinimu, vartų rakinimas ir įvažiavimo mokestis suvaržo tik ratuotų pašaliečių, nesusijusių su vandens sporto šakomis, teises.

Iškyšulyje įsikūrę giminingų sporto šakų atstovai turi įvažiavimo kodus, kuriais vartus gali atsirakinti telefonu.

Pasak "Kauno motorlaivių" direktorės A.Kaminskienės, kol vartai nebuvo rakinami, iš jų prieplaukoje pavogtas ne vienas motorinių transporto priemonių variklis.

"Galime tų vartų ir nerakinti, bet vėl prasidės netvarka ir savivaldybė mus bars. Kai pradedi kiek tvarkytis, vėl negerai," – tokia pati ir V.Survilos pozicija.

Artėjama prie finišo?

Kauno savivaldybės atstovai tikina atmetę "Kauno motorlaivių" parengtą detalųjį planą ir dėl brangių sąnaudų. Buvo per brangu išpirkti didžiulį plotą miško žemės.

Pačių rengiamo detaliojo plano, pagal kurį reikės išpirkti tik miškelį aplink sportininkų pagal panaudos sutartį naudojamus statinius, tvirtinimas stringa.

Vis dėlto yra vilties, kad Kauno savivaldybės rengiamas detalusis planas gali būti patvirtintas dar šiemet.

Pasak administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio, birželio pabaigoje buvo pateiktas prašymas Valstybinei miškų tarnybai, kad ši paskaičiuotų, kiek pagal parengtą detalųjį planą reikia išpirkti miško ir kiek tai kainuotų.

Gavus atsakymą, tos miško plotų schemos bus derinamos su Kauno miškų urėdija, girininkija, Kauno marių regioniniu parku ir Nacionaline žemės tarnyba.

Ilga kelionė per kopas

Rugsėjo 18 d. tarybos posėdyje jau planuojama patvirtinti sprendimą šią žemę išpirkti.

Prieš maždaug pusantrų metų kuruoti probleminius santykius tarp iškyšulyje įsikūrusių sportininkų, Kauno meras Andrius Kupčinskas nurodė tarybos nario Gedimino Žukausko vadovaujamam Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komitetui.

Jo vadovas atsakyti į klausimą, kodėl jau šešti metai nepavyksta patvirtinti iškyšulio detaliojo plano, negalėjo.

G.Žukauskas patikslino, kad Kauno savivaldybei reikės išpirkti apie 40 arų miško žemės. Tai turėtų kainuoti tik apie keliasdešimt tūkstančių litų. Be to, net ir padalijus sportininkams krantinę, turi likti prieiga prie Kauno marių ir poilsiautojams.

"Būtų galima parengti ir maršrutus svečiams bei turistams, norintiems paplaukioti Kauno mariose su burėmis. Išnaudoti marias panašioms pramogoms – mūsų strategija", – dalijosi ateities vizijomis G.Žukauskas.

Pasak pašnekovo, pavasarį jo vadovaujamas komitetas pasiūlė įsteigti ir Kauno upių kapitono etatą. Pavyzdžiui – turizmo skyriuje. Jo funkcija būtų organizuoti laivybą bei spręsti įvairias su ja susijusias problemas ne tik Kauno mariose, bet ir kitose miesto prieplaukose.

"Nes dabar, kaip rodo prastas Kauno marių iškyšulio pavyzdys, šias problemas bando spęsti visi, turintys čia kokį nors interesą, o galiausiai kūdikis lieka be galvos," – reziumavo savivaldybės tarybos narys.