- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusai, baltarusiai, kazachai, kirgizai, moldavai, ukrainiečiai ir lietuviai – tik keletas tautybių, kurių pirkėjus galima buvo sutikti per 23 Kauno automobilių turgaus gyvavimo metus. Atlaikęs įvairiausius permainų vėjus, Kauno automobilių turgus tapo didžiausias Baltijos šalyse.
Dosnieji rytiečiai
Kauno automobilių turgus savo veiklą pradėjo prieš 23 metus. Per visus šiuos metus ne kartą keitėsi naudotų automobilių pasiūla ir paklausa. Pirmaisias gyvavimo metais į turgų automobiliai atkeliaudavo iš Vokietijos ir Olandijos, vėliau buvo pradėti gabenti iš Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos ir Šveicarijos.
Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis pasakojo, kad pirkėjai skirstomi į dvi grupes – vietinius ir užsieniečius. Šalys, iš kurių dažniausiai jie atvykdavo ir vis dar atvyksta į Kauną, metams bėgant taip pat keitėsi.
"Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę", – prisiminimais dalijosi V.Naujanis. Vėliau, Rusijai įvedus muito mokesčius, pirkėjų iš šios šalies nebeliko, tačiau jų vietą netruko užimti kaimynai baltarusiai ir kazachai. Nors tiek vienos, tiek kitos šalies piliečiams gauti Lietuvos vizas nebūdavo lengva, o jų tekdavo laukti beveik mėnesį, pirkėjų iš minėtų šalių netrūko.
"Pirmieji į turgų atvykę kazachai nusipirktu automobiliu patys keliaudavo namo. Jiems tekdavo įveikti 5 000 km atstumą, tačiau atvažiuoti tokį ilgą atstumą ir pirkti tik vieną automobilį kazachams buvo nenaudinga. Jie pradėjo pirkti senus automobilvežius Lietuvoje ir jais į savo gimtinę gabenti automobilius", – prisiminė pašnekovas. Vis dėlto ir to nepakako. Tuomet buvo prisimintas senas automobilių gabenimo geležinkelio vagonais būdas.
Tai buvo labai palanku kazachų verslininkams, nes Kauno automobilių turgų pasiekė geležinkelio atšaka, šalia kurios buvo pastatyta rampa automobiliams į geležinkelio vagonus krauti. Vienas kazachas dažniausiai įsigydavo apie 30–50 automobilių ir juos traukiniu išsiųsdavo į namus. Baltarusiai tokiais kiekiais automobilių nepirko, tačiau jiems buvo patogu, kad Lietuvoje puikiai išplėtota prekybos automobiliais infrastruktūra.
Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę.
Perka ir Vakarų europiečiai
Šiandien kaimyną baltarusį ar kazachą automobilių turguje galima sutikti itin retai. Viskas pasikeitė, kai abi šios šalys prisijungė prie Rusijos sukurtos Muitų sąjungos. Turguje vis dar lankydavęsi kirgizai ir tadžikai pirkdavo daug mažiau automobilių ir rinkdavosi gerokai senesnius modelius. Kirgizijai taip pat prisijungus prie Muitų sąjungos, iš Kauno turgaus išnyko ir šie pirkėjai. Dabar į turgų jie atvažiuoja įsigyti tik sunkvežimių arba žemės ūkio technikos.
Vėliau į Kauno turgų vis dažniau pradėjo užsukti pirkėjai iš Moldovos ir Ukrainos. Jie, pirkdami automobilį, elgiasi visiškai kitaip nei kazachai ar kirgizai. Automobiliai į Ukrainą ir Moldovą iškeliauja turėdami lietuviškus registracijos dokumentus.
"Manau, kad tai padarė įtaką ir Lietuvos automobilių parko amžiaus statistikai, nes dauguma populiariausio amžiaus – 10–15 metų automobilių su lietuviškais registracijos dokumentais nevažinėja Lietuvoje, tačiau duomenų registre jie egzistuoja", – atkreipė dėmesį V.Naujanis. Tikėdamasis, kad ukrainiečiai ir moldavai liks dažni Kauno automobilių turgaus lankytojai, UAB "Varanas" vadovas tikisi, kad muitai šiai šaliai mažės ir galima bus su ja plėtoti glaudžius prekybos ryšius.
Nereikia manyti, kad į Kauno automobilių turgų užsuka tik pirkėjai iš Rytų. Neretai čia tenka sutikti ir latvių, estų ar lenkų. Kartais ieškoti automobilių į Kauną atvyksta net svečiai iš Austrijos ar Švedijos, o Europoje įsikūrus daugiau migrantų iš Afrikos šalių, į Kauno automobilių turgų pradėjo užsukti automobilių pirkėjai iš Vakarų Europos valstybių ir gabenti automobilius atgal į Vakarus.
"Sulaukiame turguje ir afrikiečių, kurie nusprendžia automobilį išsirinkti patys, tačiau jie itin reti svečiai mūsų automobilių truguje", – "Kauno dienai" tvirtino V.Naujanis.
Daug sudėtinių dalių
Kalbėdamas apie naudotų automobilių prekybą, V.Naujanis ragino į šį verslą nežvelgti siaurai – tik kaip į automobilio siūlymą pirkėjui. Naudotų automobilių verslą sudaro daug grandžių – vežėjai, draudikai, muitinės tarpininkai, detalių pardavėjai, automobilių remontininkai, internetinių puslapių savininkai.
V.Naujanis pasakoja, kad automobilių prekyba užsiimančių verslininkų veikla per daugiau kaip dvidešimtmetį taip pat pastebimai pasikeitė.
"Pradžioje automobiliai iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliaudavo savo eiga, vėliau pradėta juos gabenti dviviečiais traliukais. Kai išaugo automobilių paklausa, pradėjo plėstis automobilvežių verslas – pervežėjai automobiliams gabenti pradėjo naudoti didesnius automobilvežius. Taip pardavėjas galėdavo parsigabenti daugiau automobilių parduoti", – atsiminimais dalijosi V.Naujanis.
Tam, kad tušti automobilvežiai nevažiuotų į Europą, pervežėjai naujus automobilius iš Lenkijos pradėjo gabenti į Vakarų Europą, o atgal grįždavo su naudotais automobiliais. V.Naujanio teigimu, neretai į Lietuvą atvežtas automobilis parduoti paruošiamas jį sutvarkius jau Lietuvoje esančiame autoservise, jam perkamos reikiamos detalės.
"Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad naudotų automobilių versle Lietuvoje darbuojasi ne vienas tūkstantis žmonių", – įsitikinęs pokalbininkas.
Pagalba pirkėjui ir pardavėjui
Kalbėdamas apie tai, kaip keitėsi pats turgus, V.Naujanis prisiminė, kad tik pradėjęs veikti turgus užėmė 4 ha plotą, tačiau, vis didėjant naudotų automobilių paklausai, teko plėsti ir patį turgų. Šiandien jis išaugęs daugiau kaip tris kartus ir užima 14 ha plotą. Geriausiais turgaus gyvavimo laikais į turgų užsukdavo apie 300 automobilvežių per dieną, o visoje turgaus teritorijoje išsidėsčiusiose pardavimo aikštelėse galima eksponuoti apie 9 000 automobilių.
"Plečiantis turgui reikėjo galvoti ir apie reikiamos prekybininkams ir pirkėjams infrastruktūros kūrimą. Taip netoli turgaus atidarytas VĮ "Regitra" filialas, ne viena maitinimo įstaiga, pradėjo veikti valiutos keityklos, darbuotis draudimo bendrovių atstovai", – kalbėjo V.Naujanis.
Šiuo metu į Kauno automobilių turgų užsuka apie 10–15 automobilvežių kiekvieną dieną, o pardavimo aikštelėse galima surasti apie 3 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų – apie 70 proc. – iškeliauja į užsienį. Apie 30 proc. parduodamų naudotų automobilių jau yra registruoti ir eksploatuoti Lietuvoje.
"Taip pat į turgų norėčiau pakviesti ir tuos žmones, kurie tiesiog nusprendė parduoti savo seną automobilį. Vietos čia atsiras kiekvienam – ir naudotų automobilių prekyba užsiimančiam, ir tam, kuris nusprendė parduoti savo seną automobilį ir susirasti naują", – pasakojo V.Naujanis. Juolab kad visai neseniai Kauno automobilių turgus persikėlė ir į internetinę erdvę – sukurtas puslapis automarkt.lt, kuriame galima rasti visų automobilių, parduodamų Kauno automobilių turguje nuotraukas su aprašymais ir konkrečia buvimo turguje vieta. Taip pirkėjams ir pardavėjams bus lengviau surasti vienam kitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...