Kauno apylinkės teismo savanoriai keičia žmonių nuotaikas

Teismo savanoriai jaučiasi reikalingi. Jauni žmonės tikina, kad šį jausmą užaugino žmonių sakomas "ačiū". Vieninteliame Kaune Apylinkės teisme esančiai savanorių tarnybai – dveji.

Atskiria nerimaujančius

"Šitas jaunimėlis – didžiulis ramstis. Mes galime proceso dalyvius nuraminti, kad yra jauni, žinantys, galintys ir norintys padėti. Tik pasakykite", – apie Kauno apylinkės teisme savanoriaujančius teisės studentus sako teisėja Sigita Meškauskienė.

Vienų ilgesnė, kitų kiek trumpesnė savanorystės patirtis Kauno apylinkės teisme jau leidžia gana greitai atskirti, kuriam iš teismo duris pravėrusių žmonių reikia pagalbos. Nerimastingas akių lakstymas, nekonkretus blaškymasis teismo fojė, sutrikimas išduoda, kad šiam žmogui greičiausiai reikia pagalbos.

"Laba diena. Gal galėčiau jums kažkuo padėti", – užtikrintas ir nuoširdus savanorių klausimas ne visada būna priimamas taip pat nuoširdžiai, tačiau jau po kelių akimirkų į teismą atėjusių žmonių požiūris keičiasi, o išeidami jie dažniausiai šypsosi ir dėkoja jauniems žmonėms.

Esame viduriukas tarp žmonių, atėjusių į teismą, ir teismo darbuotojų.

"Mes teikiame visokią pagalbą išskyrus teisinę. Dažnai žmonės būna sutrikę. Jie ateina ir, atrodo, nebežino ką daryti", –  pastebėjimais dalijosi teisme savanoriaujantis Dovydas Keleckas. "Kitą kartą žmonėms net sunku nueiti iki lentos, kurioje surašyti teismo posėdžių tvarkaraščiai. Palydime, paaiškiname", – kolegą pildė Simona Kazakevičiūtė.

"Kartai susiduriame su situacijomis, kai atrodo, kad išeities nėra. Bet galvoji, ieškai ir randi sprendimą. Tada jau aišku, kad kitą kartą bus lengviau", – optimizmu tryško Raminta Rėkutė.

"Jie galvoja, kad teismas yra priešas, kad viskas, kas čia vyksta ir vyks, bus prieš juos. Priėję paaiškiname, kad mes patys esame tokie patys piliečiai kaip jie, kad mes tik norime jiems padėti, suprantame, kaip jie jaučiasi. Tada jie nusiramina. Mes juk nesame teismo darbuotojai. Esame viduriukas tarp žmonių, atėjusių į teismą, ir teismo darbuotojų", – regis, nė akimirką svanorystės teisme svarba neabejojo Kristina Burakovaitė.

Ramstis teisėjams

Savanorių paslaugomis neretai naudojasi teisėja S.Meškauskienė. Teisėja šypteli, kad teismas – ne grožio salonas, kuriame suteikia malonias paslaugas ir iš kurio išeini švytintis ir laimingas. Ir ne gėlių parduotuvėlė, kurioje įsigijęs grožio, jį dovanoji kitiems. Proceso dalyviai ateina su tam tikromis nuostatomis ir nusiteikimu, labai dažnai neigiamu.

Nukentėjusieji jau būna patyrę žalą ar smurtą. Kaltinamieji būna kažką padarę ir, jei dar yra lašelis sąžinės, tai jiems būna neramu. Dėl to teisme susirenka daug neramių žmonių. Dažnai jie turi palydą, kiti neturi kur vaikučių palikti ir juos atsiveda į bylos nagrinėjimą.

"Ir ką tada daryti? – retoriškai paklausė teisėja ir tuoj pat pati atsakė: – Aš visada prašau savanorių pagalbos. Kartą žmonės atėjo į bylą su gal dvejų metukų vaikučiu. Visiškas nykštukas. Ir kaip gerai – savanoriai užsiėmė su tuo mažuliu. Kai reikia, jie ir po du sutelkia jėgas. Tie mažuliai galiausiai ima juoktis, krykštauti ir visas teismas prisipildo vaikų juoko."

Kai neturėjome savanorių, versdavomės, kaip išmanydami.

Pasak S.Meškauskienės, proceso dalyviai išgyvena didžiulę įtampą, nesvarbu, ar kaip kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai dalyvauja bylos nagrinėjimo procese. Menkiausios buitinės problemos žmones dar labiau išmuša iš vėžių. O jei tos problemos susijusios su vaikeliu – tai būna sunku žmogų ir apklausti.

"Kai neturėjome savanorių, versdavomės, kaip išmanydami. Kai buvo sukurta savanorių tarnyba, supratome gerąją šios veiklos pusę ir džiaugiamės. Šitie jauni žmonės skleidžia gėrį, tai reikia imti ir naudoti. Jiems tai kelia džiaugsmą. Nauda visokeriopa ir jiems, norintiems duoti, ir mums", – įsitikinusi teisėja S.Meškauskienė.

Sigita Meškauskienė

Neišvengia kuriozų

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme darbuojasi šeši savanoriai studentai. Savaitei suderinamas grafikas, kuriomis dienomis kurie galės būti. Jų savanoriškas darbas neturi nieko bendra su dažnam įprastu darbo dienos grafiku.

Savanoriai labiausiai reikalingi ryte, kai didžiausias žmonių antplūdis į vykstančias bylas arba vyksta procesinių dokumentų pateikimas. Kitas pikas teisme – kelios popietinės valandos, kai renkamasi į po pietų nagrinėjamas bylas.

Tačiau dažniausiai pasitaikančius rūpesčius – tvarkaraštyje rasti, kurioje salėje kabinete nagrinėjama byla, kuriame kabinete galima palikti prašymus civilinėms byloms, kur susipažinti su byla ir kitą teisminę rutiną kartais praskaidrina neįprasti netikėtumai.

Raminta su Kristina šelmiškai susižvalgė ir pasipasakojo apie keisto, bet kultūringo ir malonaus vyro patirtą dėmesį. "Kuri iš jūsų drąsi?" – į tokį vyro klausimą abi linktelėjo galvas.

Kai Raminta priėjo prie vyro, pastarasis pakuždėjo jai į ausį: "Aš pažinčių ieškau."

"Apgailestavau, kad šiuo klausimu negalėsiu padėti", – šypsojosi mergina. Tačiau vyras neatlyžo ir ėmė Kristinos klausinėti, kokiame pažinčių portale galėtų rasti jos skelbimą. "Šnekėjome su juo valandą laiko. Atsisveikindamas pagyrė už gerą humoro jausmą", – merginos neslėpė, kad yra keistuolių, ateinančių kelias dienas iš eilės pasižiūrėti į dirbančius savanorius.

Dovydas prisipažino taip pat neapsiėjęs be kuriozų. Nugirdo, kai į teismą įlėkusi moteris šūktelėjo "Kur 105?" Jaunas vyras maloniai pasisiūlė palydėti paklydėlę iki 105 teismo posėdžių salės, nors pastaroji, ko gero, lengviausiai randama Kauno apylinkės teisme. Tik nuvesta prie 105 salės, moteris pasisakė ieškanti 105 pastato numerio. Kauno apylinkės teismo pastatas yra 103.

Duoti ir gauti

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra šeši savanoriai. Visi jie studijuoja teisę. Savanorystė jiems – savęs realizavimas, savęs matymas visai kitoje erdvėje, susipažinimas su teisėjo profesija, šios profesijos matymas iš vidaus. Tačiau savanorystėje jie mato ne tik jų teikiamą pagalbą kitiems, o ir naudą sau.

"Savanorės darbas teisme man padėjo bendraujant su kitais žmonėmis. Anksčiau buvau uždaresnė, o dabar man lengviau bendrauti", – asmeninius pokyčius pastebėjo savanorė Simona.

"Visada buvo sunku prakalbinti žmogų, kurio visiškai nepažįstu, o dabar lengviau. Sveiki. Gal galėčiau jums padėti?" – klausimas, padėjęs persilaužti Kristinai. Panašiai kalbėjo ir kiti savanoriai – savanorystė padeda pasitikėti savimi.

"Jaučiu didžiulį skirtumą, kai reikėjo pirmą kartą prižiūrėti vaiką ir kai prireikia dabar. Yra paprastos žmogiškos naudos. Aš negalvoju apie tai, kad čia ne mano vaikas, todėl aš juo mažiau rūpinsiuosi. Kai savo neturiu, tai man visi vaikai nuostabūs", –  patirtimi dalijosi Dovydas.

Jauno vyro prisipažinimą lydėjo nuoširdus moteriškas juokas. "Pasirodo, rengiame būsimus tėčius ir mamas – šeimos žmones", – apsidžiaugė projekto "Savanorių tarnyba teisme" iniciatorė Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Neseniai danų autoriaus knygą apie savanorystę perskaičiusi teismo atstovė neslėpė apmaudo, kad Lietuva, aprašant kitų ES šalių patirtis savanoriaujant, knygoje nė karto nebuvo paminėta. O štai Danijoje savanoriauja per 70 proc. gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Kas mėnesį apie savanorius rašo,čia taip atstovė spaudai stengiasi juos pramušti?geriau paimkite interviu iš vargšų darbuotojų.

jo

jo portretas
Šitam jaunimui dar reikia suaugusųjų priežiūros.

D

D portretas
Ačiū, šaunus jaunimas !
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių