- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
-
Kaune – salvės savam ir daugybės kitų šalių nacionaliniam didvyriui T....
Šeštadienį prie istorinės Kauno pilies rinkosi karo istorijos mylėtojai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją puoselėjančių visuomeninių organizacijų atstovai ir smalsūs miestiečiai. Pastaruosius atbaidyti bandė visą dieną pliaupęs lietus.
Eisena ir malda
Aidint senovinių pabūklų salvėms ir meldžiantis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje buvo pagerbtas Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, JAV nacionalinio didvyrio, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinieriaus, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvio, generolas, vyriausiojo Abiejų Tautų Respublikos 1794 metų sukilimo vado Tado Kosciuškos atminimas.
Generolo 200-ųjų mirimo metinių proga (beje, ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.), šiandien į renginį Kaune susirinko daugybė Lietuvos ir užsienio karo klubų narių, kitų visuomeninių organizacijų atstovai. Nemažai jų buvo pasipuošę būtent XVIII a. pab. – XIX a. pr. karine ekipuote.
Renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena. Kiek vėliau sekė nusipelniusių asmenų apdovanojimo sidabruotais generolo T. Kosciuškos vardo garbės medaliais, išleistais LDK Atminties rūmų, ceremonija.
Čia pat bažnyčioje galima pasmalsauti po lietuviškos karinės ekipuotės (XVIII-XX a.pr.) parodą (aut. Jacek Jaworski, Lenkija).
Priminti ir paskatinti domėtis
"Norime visuomenei priminti apie T. Kosciušką ir paskatinti domėtis tais įvykiais. Tai yra asmenybė, veikusi per kelis kontinentus, aplenkianti savo laikmetį", – portalui kauno.diena.lt sakė viena minėjimo organizatorių, Kauno apskrities bajorų draugijos tarybos, kelių kitų visuomeninių organizacijų narė Kristina Giedraitienė.
Anot jos, šių laikų visuomenė iš T.Kosciuškos galėtų imti pavyzdį, kaip svarbu domėtis, kuo piliečiai gali būti naudingi, kaip galėtų pasitarnauti žmonėms, valstybei, ir bandyti nuveikti ką nors prasmingo.
"Būdamas lyderiu, jis kartu buvo gana kuklus. Buvo generolas, bet dėvėjo valstiečio uniformą, kad susilygintų su į mūšį vedamais žmonėmis. Jis buvo už socialinę lygybę, skelbė laisvę valstiečiams", – kalbėjo K. Giedraitienė.
Ji pridūrė, kad "kalbant šios dienos kategorijomis, jis yra nesusireikšminimo pavyzdys". Ne savęs, savo ambicijų pateikimas, o siekis visuomenei naudingų dalykų.
Beje, T. Kosčiuška, kurio vardas XVIII–XIX a. sandūroje buvo tapęs kovų už laisvę simboliu, iš savo karinės praktikos nesusikrovė jokių turtų. Pavyzdžiui, JAV finansinę padėką skyrė ne savo poreikiams tenkinti, o juodaodžių mokyklų steigimui finansuoti.
Dėl tokio nesavanaudiškumo nukentėjo jo asmeninis gyvenimas. Grįžęs į tėviškę ir susipažinęs su bajoraite negavo jos rankos.
Istorikai mini ir jo asmeninių sąsajų su Kaunu. Pasakojama, kad T. Kosciuška labai mėgęs Kauno midų. Šis jam buvo siunčiamas tiesiai iš Kauno.
Kaip susiklostė T. Kosciuškos gyvenimas?
Renginio organizatoriai siūlo prisiminti pagrindinius T. Kosciuškos gyvenimo vingius*.
Mokslo kelią pradėjęs Varšuvos Riterių mokyklos kadetų korpuse, T.Kosciuška tarp studijuojančių išsiskyrė valia, užsispyrimu, tikslo siekimu. 1769 m., įgijęs karinį kapitono laipsnį, vėliau su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją, kur 1769–1774 m. įgijo antrąjį aukštąjį karinį-inžinerinį išsilavinimą.
T.Kosciuška Paryžiuje mokėsi ne tik karinės architektūros, artilerijos, karo taktikos, bet ir piešimo bei tapybos ir, be kita ko, tapo neblogu dailininku (menu T.Kosciuška domėjosi visą gyvenimą. Be to, jis gerai grojo fortepijonu, netgi pats kūrė muziką). Paryžiuje T.Kosciuška taip pat domėjosi filosofija, politika.
T.Kosciuška 1776 metais išvyko į Ameriką, kur tapo vienu kovos už JAV nepriklausomybę didvyrių. Įvairių šalių istorikai pažymi didžiulius T. Kosciuškos nuopelnus JAV.
Jis visų pirma buvo karinės inžinerijos specialistas, rūpinęsis fortifikacija (projektavo ir statė įtvirtinimus). Pvz., 1778 m. T.Kosciuška tapo Vest Pointo gynybinių įtvirtinimų vyriausiuoju inžinieriumi, ten sukūrė įtvirtinimus, kurių negalėjo įveikti britai.
Istorikas dr. Eligijus Raila teigia, kad vėliau šioje vietoje įkurtos legendinės karo akademijos idėja priklauso taip pat T.Kosciuškai, kuria jis pasidalino su JAV prezidentu Džordžu Vašingtonu (beje, ir dabar visame pasaulyje žinomoje JAV karo akademijoje Vest Pointe tebestovi paminklas T.Kosciuškai). T.Kosciuška projektavo ir statė įtvirtinimus Bilingsporto forte (Filadelfija), Saratogoje, Šiaurės Karolinoje ir kt.
Dar 1776 m. rudenį gavęs pulkininko laipsnį, 1783 m.jis buvo pakeltas į JAV armijos brigados generolus.
1784 m. iš JAV sugrįžęs į gimtinę, T.Kosciuška suartėjo su liberalių reformų šalininkais, manė, kad Abiejų Tautų Respublikoje valstiečiai, unitai ir žydai turi gauti visas pilietines teises, rėmė liberalią, pažangią 1791 m. gegužės 3 d. ATR konstituciją.
1792 m. gegužės 14 d.kilusiame Rusijos – Lenkijos kare, Tadas Kosciuška keletą kartų pasižymėjo mūšiuose su žymiai gausesne Rusijos armija, buvo apdovanotas dviem ordinais. 1794 m. vadovavo visame pasaulyje išgarsėjusiame sukilime prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę. Sukilėliai siekė atkurti valstybę su 1772 m. sienomis ir tęsti 1788–1792 m. pradėtas reformas. Sukilimo metu, T.Kosciuškai suteikus valstybės Aukščiausiojo Viršininko įgaliojimus, jis viešais raštais lenkų ir lietuvių kalbomis skelbė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių. Sunkiai sužeistas viename iš mūšių, pateko į Rusijos nelaisvę. 1796 m. pabaigoje T.Kosciuška išplaukė į JAV, kur buvo sutiktas kaip didvyris, ir 1797 m. pradžioje apsigyveno Filadelfijoje. Nemažą dalį lėšų, kurias jam už karinius nuopelnus buvo dovanojusi amerikiečių valdžia, jis testamentu paskyrė juodaodžiams iš vergijos išlaisvinti bei jiems išmokslinti. 1798 m. gegužės pradžioje T.Kosciuška atvyko į Paryžių, buvo susitikęs su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, nors nesitikėjo, kad pavyktų atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
Pasitraukęs iš politikos, generolas Tadas Kosciuška gyveno Prancūzijoje, vėliau Šveicarijoje, Zoloturno (vok. Solothurn) mieste, kur 1817 m. spalio 15 d ir mirė. Jo mirtis 1817 m. rudenį buvo paminėta gedulingomis iškilmėmis visoje Lietuvoje. Visų luomų katalikai, reformatai, totoriai, žydai susirinko į savo šventyklas ir atidavė pagarbą „liaudies tėvui“, „žmoniškumo draugui“, „laisvės bei Respublikos gynėjui“, kuris neleidęs lietuviams „be garbės pražūti“. Lietuvos bajorų vardu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje per iškilmes kalbėjo Mykolas Riomeris: „Broliai! Lietuviai! Stovime prie kapo, sukurto mūsų nemirtingajam Tadui Kosciuškai atminti. Tikra meilė – kitas amžių nesunaikinamas paminklas – yra vienintelė jam skiriama mūsų pagarba, kuri brolių sielose niekada nesiliaus gyvavusi. Paliko jis mūsų tautai garbę ir pasididžiavimą. Lietuvoje gimęs bajoras kovojo už tėvų žemės laisvę ir vientisumą. Ilsėkis amžinai tautiečių širdyse!“
1819 m. Kosciuškos palaikai buvo parvežti iš Šveicarijos ir iškilmingai perlaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje, greta valdovų karstų.
Visame pasaulyje gausu didžiojo laisvės kovotojo atminimo ženklų - Kosciuškos vardu pavadintas aukščiausias Australijos kalnas (angl. Mount Kosciuszko), jo atminimas įamžintas Jungtinėse Amerikos Valstijose: greta Aliaskos yra Kosciuškos sala (angl. Kosciusko Island), Indianos valstijoje – Kosciuškos grafystė (angl. Kosciusko County), Misisipės valstijoje – Kosciuškos miestelis (angl. Kosciusko).
(*Parengta pagal: ttp://www.šaltiniai-4wb.info/index/details/971;
http://www.skrastas.lt/?data=2017-08-26&rub=1146671142&id=1503505959&pried=2017-08-25
Valentina Zeitler. Laisvės sūnus Tadas Kosciuška. Kovotojas už JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvę. Vilnius, 2016)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas22
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...