- Elijus Kniežauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nacių nužudytiems žydams – Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
-
Atminimo akmenys
Kaune paklotos penkios plytelės – Atminimo akmenys, mūsų mieste gyvenusiems ir Holokausto metu nužudytiems žydams.
Vokiečių menininko iniciatyva
Tai mažytė, 10x10 cm pločio aukso spalvos plytelė su įrašytu tekstu. Tekstas lakoniškas. Išgraviruotas tik žmogaus, kuriam plytelė skirta, vardas, pavardė, gimimo ir nužudymo metai, taip pat nurodyta, ką žmogus čia veikė – dirbo, mokėsi ar gyveno.
Europoje tokių plytelių daugiau kaip 50 tūkst. Šios idėjos autorius – vokietis menininkas Gunteris Demnigas. Į Kauną jis atvyko specialiai pakloti Holokausto aukas primenančių plytelių.
"Plyteles pradėjau gaminti 1992 m. Berlyne. Valdžia nenorėjo man leisti jų dėti ir nesiklausė jokių aiškinimų. Proga buvo vieno meno projekto metu, kai visame kvartale laikinai galėjome daryti instaliacijas. Kai jas pamatė realiai, leido palikti, bet ir tai liepė perdėti pusmetriu į tą ar kitą šoną, neva jos kelia pavojų – jas paklojus tampa nesaugu vaikščioti", – pasakojo menininkas.
Jie buvo mūsų piliečiai
Europoje plytelės klojamos ne vien nužudytiems žydams, bet ir kitoms nacizmo aukoms – romams, homoseksualams, komunistams, Jahovos liudytojams, disidentams, psichiškai nesveikiems žmonėms, kuriems buvo daromos eutanazijos.
Tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje pirmiausia pažymimi bus žydai, kurių per karą mūsų šalyje nužudyta apie 0,25 mln.
"Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai laikomas tik žydų tragedija, tačiau šie akmenys simbolizuoja suvokimą, kad tai buvo mūsų visų netektis, kad tie žmonės, kurių netekome, buvo mūsų valstybės piliečiai", – per atidarymo ceremoniją kalbėjo projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.
Kaune – penki
Kaune Atminimo akmenys pakloti penkiems čia gyvenusiems ir kūrusiems žydams.
Pirmasis jų – Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankirtoje skirtas vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių Isakui Anolikui. Dviratininkas atstovavo Lietuvai 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šioje vietoje stovėjo medinis dviračių trekas, kuriame sportininkas treniravosi. 1943 m. jis nužudytas IX forte.
Miško gatvėje, šalia pirmuoju numeriu pažymėto namo, yra plytelė, skirta Černei Percikovičiūtei, kur ji lankė dailininkų kursus Justino Vienožinskio studijoje. Perspektyvi dailininkė nužudyta Kaune gete 1941 arba 1942 m.
Po plytelę skirta gydytojams Vladimirui Lazersonui ir jo žmonai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei prie jų buvusių namų Žaliakalnyje – Vydūno al. 67. Jie buvo nužudyti atskirai – R.Lazersonienė-Safočinskaitė 1944 m. Štutove, V. Lazersonas – 1945 m. Dachau.
Žaliakalnyje įleistas dar vienas akmuo kitam žydų dailininkui. Darbininkų gatvėje, ties 15-uoju numeriu esantis akmuo yra skirtas Jakovui Lipšicui. Dailininkas nužudytas Kauferingo priverstinių darbų stovykloje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai5
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę8
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių68
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...