Quantcast

Nacių nužudytiems žydams – Atminimo akmenys

Kaune paklotos penkios plytelės – Atminimo akmenys, mūsų mieste gyvenusiems ir Holokausto metu nužudytiems žydams.

Vokiečių menininko iniciatyva

Tai mažytė, 10x10 cm pločio aukso spalvos plytelė su įrašytu tekstu. Tekstas lakoniškas. Išgraviruotas tik žmogaus, kuriam plytelė skirta, vardas, pavardė, gimimo ir nužudymo metai, taip pat nurodyta, ką žmogus čia veikė – dirbo, mokėsi ar gyveno.

Europoje tokių plytelių daugiau kaip 50 tūkst. Šios idėjos autorius – vokietis menininkas Gunteris Demnigas. Į Kauną jis atvyko specialiai pakloti Holokausto aukas primenančių plytelių.

"Plyteles pradėjau gaminti 1992 m. Berlyne. Valdžia nenorėjo man leisti jų dėti ir nesiklausė jokių aiškinimų. Proga buvo vieno meno projekto metu, kai visame kvartale laikinai galėjome daryti instaliacijas. Kai jas pamatė realiai, leido palikti, bet ir tai liepė perdėti pusmetriu į tą ar kitą šoną, neva jos kelia pavojų – jas paklojus tampa nesaugu vaikščioti", – pasakojo menininkas.

Jie buvo mūsų piliečiai

Europoje plytelės klojamos ne vien nužudytiems žydams, bet ir kitoms nacizmo aukoms – romams, homoseksualams, komunistams, Jahovos liudytojams, disidentams, psichiškai nesveikiems žmonėms, kuriems buvo daromos eutanazijos.

Tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje pirmiausia pažymimi bus žydai, kurių per karą mūsų šalyje nužudyta apie 0,25 mln.

"Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai laikomas tik žydų tragedija, tačiau šie akmenys simbolizuoja suvokimą, kad tai buvo mūsų visų netektis, kad tie žmonės, kurių netekome, buvo mūsų valstybės piliečiai", – per atidarymo ceremoniją kalbėjo projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.

Kaune – penki

Kaune Atminimo akmenys pakloti penkiems čia gyvenusiems ir kūrusiems žydams.

Pirmasis jų – Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankirtoje skirtas vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių Isakui Anolikui. Dviratininkas atstovavo Lietuvai 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šioje vietoje stovėjo medinis dviračių trekas, kuriame sportininkas treniravosi. 1943 m. jis nužudytas IX forte.

Miško gatvėje, šalia pirmuoju numeriu pažymėto namo, yra plytelė, skirta Černei Percikovičiūtei, kur ji lankė dailininkų kursus Justino Vienožinskio studijoje. Perspektyvi dailininkė nužudyta Kaune gete 1941 arba 1942 m.

Po plytelę skirta gydytojams Vladimirui Lazersonui ir jo žmonai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei prie jų buvusių namų Žaliakalnyje – Vydūno al. 67. Jie buvo nužudyti atskirai – R.Lazersonienė-Safočinskaitė 1944 m. Štutove, V. Lazersonas – 1945 m. Dachau.

Žaliakalnyje įleistas dar vienas akmuo kitam žydų dailininkui. Darbininkų gatvėje, ties 15-uoju numeriu esantis akmuo yra skirtas Jakovui Lipšicui. Dailininkas nužudytas Kauferingo priverstinių darbų stovykloje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Vadinkim viską SAVAIS vardais - tuo metu Lietuvos NEBUVO, čia buvo TIK okupuota teritorija; taip, tokios invazijos visokį brudą į viršų iškelia, bet jų netinka lietuviais vadint (visoje Europoje tokie veisės), gi Tikrieji Lietuviai žydus GERBĖJO... didžiulė neteisybė kai dabar tie išgelbėtieji bando VISĄ Lietuvą su purvais maišyt, KUR jų dėkingumas?

kam

kam  portretas
pūst tuos burbulus?Kam vis kaltinti visą tautą?Juk Brazauskas už visus-mirusius, gyvus, vaikus , senelius , emigrantus atsiprašė.O gal ir mes sudėkime plyteles tų, kurie nekaltai žuvo ar buvo ištremti.Tada visa Lietuva turės lygias aikštes, takus ir šaligatvius.

čia

čia portretas
LIETUVA-yra gausybe problemų ir be tų žydų.Ko jie drumsčia mums ramybę?Juos išnaikinti sugalvojo vokiečiai,ir visi priekaištai turi atitekti jiems.Tie atminimo akmenys gali paseti nesantaiką tarp pačių žydų.
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių