- Dr. Marija Oniščik
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjo, inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro ir jo žmonos Olimpiados Graudinaitės-Vizbarienės vila, kauniečių vadinama Baltąja vila arba Vizbaro pilaite, kadaise stovėjo ant aukšto skardžio virš Kauko alėjos. Tai buvo vienas pirmųjų pastatų, iškilusių 1923 m. sklypais padalytame Mažajame Ąžuolyne.
Architektūra kėlė diskusiją
Pačioje aukščiausioje vietoje ant Parodos kalno krašto pats architektas suprojektavo sau baltą neobarokinę pilį su tikru bokštu. Du frontonai su voliutomis – mažas šalia didelio; pusapvali verandos rotonda, apjuosta kolonada su smulkiai padalytais langais ir vainikuota terasa, aptverta tvorele su baliustromis; pats nenusakomo stiliaus bokštas, – visas tolygiai iš kairės į dešinę žemėjantis pastato siluetas, kurį šiandien galime matyti tik nuotraukose, stebina savo proporcingumu.
Toks anuomet buvo F.Vizbaras – išmanios ir, kai kurių amžininkų akimis žiūrint, kiek perdėtos stilizacijos meistras. Jo ikoninių pastatų – Centrinio pašto ir "Pažangos" rūmų – dar nebuvo.
Tik atsiradusi ir tučtuojau išgarsėjusi Baltoji vila sulaukė nuožmios Balio Sruogo kritikos. Jis "garsiąją p.Vizbaro baltą vilą, nutūpusią Parodos kalne, su savo visokių dalykų ir stilių nuotrupų prigriozdinimais" 1925 m. pavadino kratiniu.
Nenurimo B.Sruoga ir po trejų metų. Matyt, iš visur matomos vilos vaizdas jį erzino vis labiau, nes 1928 m. B.Sruoga pateikia ją kaip beskonybės mene pavyzdį: "Jeigu koks architektas pastatytų kokį trobesį, kuriame yra pravesta visuotinė stilių mobilizacija ir esmėj – jokio stiliaus, mes sakome, kad tai yra architektūrinis šlamštas." Toks griežtas buvo kritiko verdiktas.
Vilą buvo galima kritikuoti, bet negalima buvo jos nepastebėti. Kauniečiams ji tapo savotišku geografiniu orientyru.
Orientyras miestiečiams
Vilos vieta buvo tikrai išskirtinė – nuo savo terasos pilies šeimininkai matė visą Kauną, o visas Kaunas iš apačios matė juos.
Vilą buvo galima kritikuoti, bet negalima buvo jos nepastebėti. Kauniečiams ji tapo savotišku geografiniu orientyru. Antai, 1929 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė laiške dukrai nurodo savo naujo buto "profesorių name" Žemuogių gatvėje (šiame name, beje, gyveno ir B.Sruoga) koordinates: "Leistis į pakalnę reikia pro Vizbarą." Pati vieta buvo vadinama Vizbaro kalnu.
Čia dažnai lankėsi Vaižgantas, buvęs artimas Vizbarų šeimos draugas. Vaižgantui mirus, 1933 m. F.Vizbaras perstatė šalia vilos stovėjusį vieno aukšto mūrinį namuką į dviejų aukštų namą, kurį dešimčiai metų atidavė Vytauto Didžiojo universitetui (VDU), kad jame būtų įrengtas studenčių bendrabutis Vaižganto atminimui. Jis tikėjosi, kad per tą laiką kur nors bus pastatytas naujas didelis Vaižganto vardu pavadintas VDU studentų bendrabutis.
1940 m. Vizbarai pasitraukė į Vokietiją, o po karo jų vila kartu su bendrabučiu, sunku patikėti, bet buvo paversta komunaliniais butais.
Paverstas restoranu
Kai 1981 m. Kauno miesto valdžia nutarė buvusioje F.Vizbaro viloje įrengti restoraną, gyventojai buvo skubiai iškelti, o į vilą atvyko restoraną projektavęs architektas Algimantas Sprindys.
Štai kaip "Kauko" restorano gimimą prisiminė pats architektas: "Su "Kauko" restoranu buvo daug darbo, pastato būklė buvo labai prasta. Čia labai gera vieta, atsiveria vaizdai į miesto centrą. Buvo norima, kad kuo daugiau žmonių čia lankytųsi ir matytų miestą. Prieš tai pastate buvo butai. Miestas priėmė sprendimą iškelti visus gyventojus ir įrengti čia restoraną. Kai reikėjo pamatuoti pastatą iš vidaus, dar stovėjo baldai. Su matuokle vaikštinėjau tarp lovų. (...) Po to, kai ką šiek tiek pakeičiant, priduriant vestibiulį, įrengiant rūsį katilinei, prasidėjo statyba. Ir vykstant statybai vyko visokie projekto pakeitimai. Vykdant darbus nugriuvo frontonas, paskui – bokštelis. Teko sukurti naujus. Jie šiek tiek kitokios architektūros. F.Vizbaras buvo sukūręs barokinius motyvus, o mano – gotikiniai. Lauke buvo padaryta terasa pasisėdėti, įrengtas spalvotas fontanas, baseinėlis. Į interjerą mažai kišausi, jį kūrė kiti. Tas restoranas turėjo pasisekimą, čia būdavo vežami svečiai. Savo sūnaus vestuves ten atšokome."
Buvęs bendrabutis buvo prijungtas prie vilos, todėl visas pastatas buvo iš dviejų korpusų, tarp kurių padarytas įgilintas įėjimas. Naujas pilaitės bokštas ir frontonai, pakeitus stilių iš neobaroko į "tarybinę neogotiką", išlaikė buvusią vilos kompoziciją, o rotonda su kolonomis ir terasos baliustrada išliko nepakitusios. Buvusio bendrabučio korpusas dešinėje savo trikampiais langų stogeliais atkartojo neogotikinių vilos frontonų ritmą, o jo pirmasis aukštas virto rotondai atliepiančia atvira kolonada su kesoninėmis lubomis. Pagaliau tai buvo vieno stiliaus pastatas, kurio net pats priekabiausias kritikas negalėtų pavadinti kratiniu.
O apie Vytauto Krasausko sukurtą "Kauko" interjerą buvo kalbama kaip apie "vieną patraukliausių" Kaune. Štai kaip jį aprašo architektūros tyrinėtoja Vaida Almonaitė-Navickienė: "Pirmame "Kauko" aukšte veikė 50 vietų kavinė-baras, antrame aukšte buvo trys salės, skirtos 100 žmonių, bei uždara pobūvių erdvė. Grindys (ypač impozantiškai tai atrodė vestibiulyje) išklotos marmuro mozaikomis. Salių sienos dengtos profiliuotomis raudonmedžio plokštėmis. Solidumo teikė stambūs sietynai, intymumo erdvėms – sieniniai šviestuvai. Aštuonkampiai staliukai buvo dekoruoti augaliniais ornamentais. Langus puošė Jono Bulavo retro stiliumi sukurti vitražai. Interjero akcentas buvo raudonu gobelenu aptrauktas heraldinis skydas, vainikuotas paauksuotų gėlių pynėmis. Skydas atliko funkciją: dengė garso aparatūros pultą. Didžiausia interjero ir pastato vizualinė vertybė – pro langus ir iš balkono atsiverianti Kauno naujamiesčio panorama."
Atkūrus nepriklausomybę dar kurį laiką veikusį restoraną privatizavo. Tuomet pastatas buvo apleistas ir pradėjo nykti. Dar vieno architekto A.Sprindžio kūrinio laukė liūdnas likimas. Tiesa, tuometis savininkas, bendrovės "Liūtukas ir Ko" direktorius žadėjo jį atstatyti ir vėl atidaryti restoraną, bet pažadai liko pažadais, o kauniečių mėgstama vieta pamažu virto griuvėsiais. Pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Pasigedo autentikos
Nepaisant to, kad originali F.Vizbaro pilaitės rotonda su antro aukšto terasa buvo išlikusios, bokštelį ir frontonus taip pat galima buvo atstatyti, buvo nuspręsta, kad išlikusios dalys nėra autentiškos, o visas pastatas neturi vertingų savybių.
Sprendimas "Kauką" nugriauti buvo priimtas 2012 m. Tada pastato autorius galėjo tik spėlioti, kas atsiras šioje geroje vietoje, bet vis dar ragino išsaugoti jos viešąją funkciją: "Ten lyg norima statyti gyvenamąjį namą. Jei taip, reikia sukurti ir viešą vietą, pavyzdžiui, kavinę, kad žmonės galėtų ateiti pasigėrėti miesto vaizdais."
2016 m. tai, kas buvo likę iš "Kauko" restorano ir Vizbaro pilaitės, buvo galutinai nušluota nuo žemės paviršiaus, o sklypas parduotas. Tada buvo kalbama, kad čia bus statomi nedideli daugiabučiai namai. O štai praeitą rudenį pasklido žinia, kad sklypą įsigijęs privatus asmuo verslininkas Robertas Jocius ketina čia statyti du prabangius dviejų aukštų privačius namus – vieną sau, kitą savo draugams. Tiek tos "viešosios funkcijos". Du namai, pasak juos projektuojančio architekto Donato Rakausko, "tarsi dvi akys stebės miestą, o miestas galės žvelgti į šias dvi savitas akis". Šį, kiek fenomenologinį aprašymą, patikrins laikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...