Kauno žydų bendruomenė dvidešimtą kartą pakvietė į padėkos pietus savo tautiečių gelbėtojus nuo pražūties vokiečių okupacijos metais. Šiuo metu Kaune ir jo apylinkėse žydų bendruomenei yra žinomi apie 500 gelbėtojų, iš kurių gyvi telikę  29.

Ateina vaikai ir anūkai

Pasak Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, kasmet vis mažiau žydų gelbėtojų susirenka į jiems pagerbti ir padėkoti skirtą šventę. Džiugina tai, kad vietoj mirusių ar nebegalinčių ateiti gelbėtojų sulaukiama jų vaikų ir anūkų. "Tokį ryšį mes labai branginame ir vertiname. Priminsiu, kad 1963 m. Jad Vašem institutas pradėjo įgyvendinti visame pasaulyje žinomą projektą – išreikšti žydų ir Izraelio valstybės dėkingumą, suteikiant Pasaulio tautų teisuolių vardus tiems, kurie gelbėjo žydus holokausto metu, rizikuodami savo gyvybe ir nepaisydami vokiečių perspėjimų dėl padarinių, grėsusių už tokią pagalbą. Šie žmonės, gelbėtojai ir jų palikuonys, yra mūsų, žydų, aukso fondas", – tvirtino G.Žakas.

Prie Kauno žydų bendruomenės padėkos pietų stalo sėdėjo nemaža žydų gelbėtojų vaikų, tarp kurių buvo ir Ernestas Matuzevičius. Jo tėvai Antanas ir Elena bei sesuo Antanina yra pelnę žydų pagarbą ir dėkingumą už priglaustą iš geto išneštą mažą žydaitę, vardu Chaviva.

Inteligentų indėlis

Renginyje kukliai sėdėjo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanota Danutė Kijauskienė, atlydėta dukros Vitalijos Ganatauskienės. Pasak D.Kijauskienės, ji augo žinomo Lietuvoje pedagogo, vadovėlių autoriaus, rašytojo Antano Busilo šeimoje. "Kartą karo metais tėvas parėjo vakare namo su nepažįstama jauna moterimi. Tai buvo žinomo kauniečio architekto Jokūbo Pero sesuo ir žinomo smuikininko Ruvimo Roberto Stenderio žmona Roza. Ją tėvas atsivedė, nes pažinojo rašytojo Kazio Binkio ir jo žmonos Sofijos šeimą, gelbėjusią žydus nuo pražūties ir surasdavusią jiems prieglobstį. Roza saugiai gyveno mūsų sodyboje beveik metus, nors kaimynai puikiai tai žinojo", – prisiminė D.Kijauskienė.

Kauno žydų bendruomenės tarybos narė Judita Mackevičienė priminė dar vieną istoriją. R.Stender dukrą Margalit išgelbėjo Satkevičiai, kuriems šią mergaitę atvedė žinomas anuomet Kauno valstybės teatro smuikininkas ir K.Binkio žentas Vladas Varčikas. Išgelbėtoji dabar gyvena Izraelyje, o jos motina jau mirusi. Beje, pati J.Mackevičienė buvo išgelbėta iš geto, išnešus ją maiše nuo bulvių. Ją priglaudė Teofilė ir Vincentas Valioniai.

Slėpė tvarto tarpusienyje

Į padėkos renginius jau neateis mirę Juzė Rimavičienė bei Petras ir Liudvika Gedaikos. Renginyje jiems atstovavo kaunietė Liukrecija Navickienė. "Mano močiutė ir tėvai 1942 m. gyveno Kėdainių rajono Pėdžių kaime. Jie beveik metus slėpė tarp dvigubų tvarto sienų brolius Chaimą ir Joselį Lisonus, Chają Šaraitę. Jiems valgyti buvo paduodama užlipus į vieną iš sienų atremtomis kopėčiomis ir nuleidžiant maistą iš viršaus į tarpusienį, o vakarais pasikviečiant į trobą. Už jų globojimą ir gyvybių išsaugojimą mano tėvai ir senelė buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Beje, po karo Chaja ištekėjo už vieno iš brolių", – pasakojo L.Navickienė.

Renginio dalyviai susidomėję žiūrėjo vaizdo juostoje Roberto Baltuškevičiaus įrašytus gelbėtojų prisiminimus, klausėsi Jorio Rubinovo dainavimo, Makštučių šeimos muzikavimo. Pastaroji šeima yra į getą su tėvais (su motina žyde ir tėvu lietuviu) patekusios ir iš ten išgelbėtos Elenos Andriuškevičienės palikuonys. Iš geto trijulę išgelbėjo jau minėtas V.Varčikas.

Svarbi istorijos dalis

Judelis Ronderis – pirmas žydas kaunietis, pradėjęs ieškoti savo tautiečių gelbėtojų.

Pirmas kaunietis, kuriam 1967 m. buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – Sofija Binkienė, išgelbėjusi 67 žydų gyvybę. Jos su vyru Kaziu namai Vydūno al. neatsitiktinai buvo vadinami žydų viešbučiu.

Pusė tūkstančio Kaune ir jo apylinkėse gyvenusių žydų gelbėtojų padėjo išvengti mirties mažiausiai pusantro tūkstančio žūčiai pasmerktųjų.

Tarp likusių gyvų 29 žydų gelbėtojų yra dvi šimtametės: šiemet 100-ąjį gimtadienį atšventusi Lietuvai itin nusipelniusi Birutė Fedaravičienė ir 103 metų sulaukusi Stefanija Andriūnienė.