Gyvenantiesiems daugiabučiuose ne kartą yra tekę konfliktuoti su kaimynais dėl triukšmo. Vienus iš lovos vidury nakties pakelia sklindanti garsi muzika, kiti pyksta dėl triukšmaujančių vaikų ar augintinių.

Primena terorą

Senos statybos daugiaaukščiuose nebuvo tinkamai pasirūpinta garso izoliacija, todėl buitinis triukšmas neišvengiamas.

Tokioje situacijoje atsidūrė viena kaunietė. Penkiaaukštyje gyvenanti moteris namuose būna tik anksti ryte ir vakarais. Nepaisant to, ji nuolat sulaukia priekaištų iš kaimyno, gyvenančio apatiniame bute.

"Aš jau ant pirštų galų vaikštau, nebežinau, kaip dar tyliau elgtis. Kartais atrodo, kad gal jam girdisi, kai vakarais matuojuosi kraujospūdį", – moters nesutarimai su kaimynu tęsiasi ne vienus metus.

Priekaištų ji sulaukianti ir tada, kai pas ją pasisvečiuoti atvažiuoja sūnus su šeima. Kaimynui tuomet trukdo dienos metu žaidžiantys vaikai ir jis būtinai skambina piktintis.
Nors dėl tokio konflikto nė karto nebuvo kviesta policija, tačiau moteris namuose nuolat jaučia baimę ir įtampą.

"Vien dėl tokio teroro norėčiau iš čia išsikraustyti", – sakė kaunietė, tame pačiame bute gyvenanti jau 30 metų, bet priekaištų iš kaimyno sulaukusi tik dabar, kai iš buto seniai išsikraustę vaikai ir nebėra anksčiau laikyto augintinio.

Nepatenkinti nuomininkais

73 metų kaunietė Danutė K. "Kauno dienos" redakcijai skundėsi negalinti sudrausminti virš jos esančiame bute lėbaujančių žmonių. Moteris pasakojo, kad buto savininkai gyvena Didžiojoje Britanijoje, o K.Griniaus g. daugiabutyje esantį butą nuomoja.

"Anksčiau tame bute gyveno naktiniame bare dirbusi mergaitė. Po darbo namo ji grįždavo apie 3 val. nakties. Tada ir prasidėdavo triukšmas. Ji parsivesdavo vyrų, kartais dar ir kitų merginų. Ką jie ten veikdavo, galima tik spėlioti, bet ramybės nebuvo. Be daužymosi į grindis, dar girdėdavosi ir sekso garsai", – skundėsi moteris.
Kaunietė tikino ne kartą kvietusi policiją, rašiusi pareiškimus, tačiau padėtis nesikeitė. Kadaise inžiniere dirbusi moteris neabejoja, kad buto savininkai darydami remontą pakeitė grindis, kurių plonumas galbūt tapo jos bėdų kaltininku.

"Iš pradžių drįsau pati nueiti ir paprašyti, kad netriukšmautų. Pastebėjau, kad mano bute taurelės sekcijoje net šokinėjo, o pas juos viskas stovėjo tvarkingai", – tikino Danutė K.

Liūdniausia kaunietei dėl to, kad ieškodama pagalbos atsimuša į abejingumą. "Savivaldybė siunčia į seniūniją, seniūnija į policiją ir taip vienas pas kitą siuntinėja", – dėstė kaunietė.

Advokato patarimai

Tai tik kelios istorijos, kai kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Advokatas Justas Jankauskas yra sulaukęs ne vieno žmogaus prašymo patarti, ką daryti dėl triukšmaujančių kaimynų ir kaip apginti savo pažeistas teises.

"Visuomet pirmiausia reikia mėginti aptarti problemą su kaimynu, nes galbūt ir kaimynas, dėl kurio keliamo triukšmo esate nepatenkintas, yra nepatenkintas ir jumis", – pastebi teisininkas.

– Kada žmogus turi teisę skųstis triukšmu, sklindančiu iš kaimynų?

– Asmuo, kuris mano, kad kaimynų keliamas triukšmas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, augintinių keliamas triukšmas ar kiti triukšmą keliantys veiksmai, trikdo asmenį vakare ar naktį, sukelia nepatogumų, turi teisę skųstis ir reikalauti, kad būtų imtasi priemonių jam sustabdyti.

Lietuvos teisės aktuose yra nurodomi ribiniai triukšmo dydžiai. Atsižvelgiant į paros laiką, skiriami skirtingi ribiniai triukšmo dydžiai: dienos metas (nuo 6 val. iki 18 val.) – leidžiamas maksimalus 55 decibelų garso lygis, vakaro metas (nuo 18 val. iki 22 val.) – maksimalus 50 decibelų garso lygis, ramybės metas (nuo 22 val. iki 6 val.) –  maksimalus 45 decibelų garso lygis. Kad būtų lengviau suprasti nurodytų decibelų dydį pateikiu pavyzdį – 40 decibelų yra vidutinio garsumo pokalbis, o aktyvi diskusija siekia jau 60 decibelų.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad policija triukšmo lygio specialiais prietaisais nenustatinėja, o objektyviai vertina visas esamas faktines aplinkybes, todėl visos skundų aplinkybės tiriamos detaliai, neapsiribojant faktu, kad, atvykus policijai, triukšmo fakto nebuvo.

– Kur jis turi kreiptis?

– Pirmiausia asmuo turėtų pamėginti kreiptis į kaimyną, kuris kelia triukšmą, ir bandyti susitarti. Nepavykus susitarti, galima kreiptis į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, arba nuvykti į savo teritorinę policijos įstaigą ir pranešti rašytiniu pareiškimu.

– Kiek galių turi policija, atvykusi pagal tokį iškvietimą?

– Pagal tokį iškvietimą atvykusi policija gali atlikti tokius veiksmus: apklausti galimą triukšmo valdytoją asmeniui atidarius pareigūnams duris; apklausti kitus kaimynus; įpareigoti asmenį nutraukti ar sumažinti iki leistino dydžio triukšmą; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą; užfiksuoti teisės pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą; gali naudoti vaizdą fiksuojančias priemones; gali taikyti įvairias specialiąsias priemones dėl teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo; pasipriešinus policijos pareigūnams asmuo gali būti pristatytas į komisariatą.

– Ar gali pareigūnas surašyti protokolą buto šeimininkui, iš kurio sklido triukšmas, nors su juo nebendravo?

– Pagal esamą teisinį reguliavimą protokolas turi būti surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, žinoma, galimos ir išimtys. Jei atvykus pareigūnui, iš buto, apie kurį pranešta, sklido akivaizdžiai maksimalų lygį viršijantis triukšmas, ir pareigūnui nepavyko pabendrauti su šeimininku (neatidarė durų), policininkas gali konstatuoti pažeidimą surašydamas tarnybinį pranešimą, tačiau protokolui surašyti savininkas bus kviečiamas atvykti į policijos įstaigą.

– Ar įmanoma skirti baudą asmeniui, kuris nėra to buto šeimininkas, bet ten gyvena?

– Atsižvelgiant į esamas administracinių teisės pažeidimų bylas, galima daryti išvadą, kad skirti baudą galima ne tik buto savininkui, bet ir nuomininkams, kitiems teisiniais pagrindais valdantiems butą, faktiniams gyventojams, jei kėlė triukšmą ir pažeidė tvarką.

– Kaip dar žmogus be policijos protokolo gali užfiksuoti triukšmo įrodymus?

– Turbūt objektyviausia būtų triukšmą užfiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, kuriose būti aiški įrašo padarymo vieta ir data. Taip pat triukšmo faktą ir dydį būtų galima užfiksuoti kaimynų rašytiniais parodymais, parašais: pavyzdžiui, nurodant, kad triukšmas buvo girdimas ir sklido iš buto Nr. X. Be to, asmuo gali kreiptis į teritorinį nacionalinės labaratorijos skyrių ir, pasinaudojant mokamomis paslaugomis, užfiksuoti triukšmo dydį decibelais. Šis būdas itin mažai naudojamas, nes brangus ir reikia iš anksto susitarti dėl datos atvykti, o triukšmo gali nepavykti užfiksuoti, nes atvykus jo nebus.

– Senos statybos daugiabučiuose yra prasta garso izoliacija. Ar gali žmonės skųsti savo kaimynus, jei jiems trukdo, pavyzdžiui, kad jų vaikai laksto? Kaip spręsti tokį konfliktą?

– Žinoma, skųsti gali. Kiek man žinoma, Lietuvoje būtent dėl vaikų, šunų keliamo triukšmo žmonės tikrai skundžia savo kaimynus. Priklausomai nuo aplinkybių, tikrai būna nemažai atvejų, kai tėvams skiriami įspėjimai, baudos ir už vaikų keliamą triukšmą nakties metu. Prasta garso izoliacija žinoma yra problema, tačiau prieš skundžiantis dėl triukšmo esant tokiai garso izoliacijai, patartina pirmiausia aptarti problemą su kaimynu, nes galbūt ir jis turi priekaištų jums.

– Ar yra tekę teismuose susidurti su bylomis dėl triukšmo?

– Yra tekę, ir ne vieną kartą. Kaip kovoti su kaimyno keliamu triukšmu, į mane patarimų kreipiamasi dažnai. Vieni nežino, į ką reikia kreiptis dėl triukšmo, kaip ginti pažeidžiamas savo teises, kiti – ieško teisingumo teisme, kai policija nenustatė pažeidimo. Vienoje byloje – asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už triukšmą, kurį nuolat keldavo balkone. Kitoje byloje asmuo nubaustas remiantis daugiabučio namo keleto butų gyventojų bendru pareiškimu, nors, atvykus policijai, triukšmas neužfiksuotas. Teisme daugiau tenka susidurti su bylomis dėl triukšmo kitu aspektu – iš "triukšmaujančio" asmens pusės. Pavyzdžiui, buvo situacija, kad dėl garsiai veikiančio šaldytuvo kaimynė vienai moteriai nuolat kvietė policiją, už triukšmą buvo paskirta bauda, tačiau galiausiai buvo pasiekta, jog administracinė nuobauda buvo panaikinta. Kitoje byloje, dėl vaikų keliamo triukšmo vakaro metu buvo nubaustas vienas iš vaikų tėvų, pavyko pasiekti, jog nepagrįstai skirta bauda buvo panaikinta.