Siekia sveikos visuomenės

Raudondvario dvare vyko PSO Sveikų regionų tinklo (SRT) metinis susitikimas, kuriame dalyvavo 29 regionų, 24 šalių atstovai. Pagrindinė šio susitikimo tema – sveikos ir darnios visuomenės kūrimas.

Kauno regionas, kuriam priklauso Birštono, Jonavos, Kauno, Kauno rajono, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Raseinių savivaldybės, treji metai dalyvauja PSO inicijuotame sveikatą stiprinančių regionų judėjime. Sveikatą stiprinančio Kauno regiono projektas startavo 2013 m. Kauno regiono plėtros tarybos, vadovaujamos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, iniciatyva.

Kreipdamasis į susitikimo dalyvius meras pabrėžė: "Sveikatą stiprinančio Kauno regiono projekto darbo grupė vadovaujasi šiuolaikine visuomenės sveikatos politika, suprasdama, kad visuomenės sveikatai gerokai didesnę įtaką daro socialinė-ekonominė situacija, visuomenės išsilavinimas ir kultūros lygis, žalingų medžiagų vartojimo paplitimas, gyvenamosios aplinkos sąlygos ir žmonių asmeninės nuostatos nei sveikatos priežiūra. Todėl siekiame sutelkti visas regiono mokslo ir mokymo įstaigas, įvairių ūkio sektorių vadovus ir specialistus, bendruomenę ir lyderius visuomenės sveikatos stiprinimo priemonėms įgyvendinti."

V.Makūnas apžvelgė trejų metų Sveikatą stiprinančio Kauno regiono veiklos rezultatus: sveikatos klausimai tapo svarbesni savivaldybių politikų darbotvarkėse; regiono mokslo ir ugdymo įstaigos įsitraukė į sveikatinimo veiklą ir ši veikla suaktyvėjo; sustiprėjo visuomenės sveikatos specialistų bendravimas su sveikatos priežiūros, švietimo įstaigomis, bendruomenėmis; akivaizdžiai pagerėjo įvairių sektorių bendradarbiavimas.

Pasak mero, Kauno rajonas šiame regione išsiskiria kaip viena jauniausių Lietuvos savivaldybių pagal gyventojų amžių, žmonės šiame krašte gyvena 2,5 m ilgiau nei vidutiniškai šalyje.

Pateikė kaip pavyzdį

Sveikatą stiprinančių regionų idėją į Lietuvą atvežė buvęs Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas, PSO veikloje dalyvaujantis nuo 1972 m. Pasak profesoriaus, dabar Lietuva yra viena aktyviausių PSO SRT narių, kurios sveikatos politikos teorinis modelis pateikiamas kaip pavyzdys. "Sveikatos politika Lietuvoje nuo pat 1993 m. formuojama grindžiant mokslo įrodytomis tiesomis – ir PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab įvardijo, kad Lietuva visada buvo šalis, iš kurios galima pasimokyti, kaip formuoti sveikatos politiką. O ją įgyvendinant problemų daugiau nei norėtųsi", – pripažino profesorius.

Koordinuoti Sveikatą stiprinantį Kauno regioną savivaldybių atstovams padeda iš daugiau nei 30 mokslininkų sudaryta Konsultantų taryba. Šios ir Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius prisiminė Sveikatą stiprinančio Kauno regiono veiklos pradžią: "Pradėjome vystyti įvairias veiklas, rengėme tarptautines konferencijas, skatinome sveikatinimo infrastruktūros plėtrą: dviračių takų, treniruoklių atsiradimą, skatinome, kad ligoninės, mokyklos jungtųsi į sveikatą stiprinančių įstaigų tinklus. Iniciatyva kurti sveikatą stiprinančių universitetų tinklą taip pat gimė Kauno regione. Aleksandro Stulginskio universitetas čia buvo pionierius, jis pradėjo konsoliduoti tinklą, į kurį vėliau įsijungė daugiau universitetų."

Pernelyg akcentuoja pažymius

J.Pundzius pripažino, kad Lietuva garsėja vienu aukščiausių Europoje savižudybių skaičiumi, aukštu sergančiųjų širdies ir onkologinėmis ligomis procentu. Pasak profesoriaus, savižudybes lemia ir socialiniai faktoriai. Pavyzdžiui, 1990 m., Lietuvos visuomenei pereinant iš vienos sistemos į kitą, prasidėjo didžiulis savižudybių pikas. "Dabar ta kreivė šiek tiek leidžiasi žemyn, tačiau nerimą kelia moksleivių savižudybių skaičius, kuris taip pat yra vienas didžiausių Europoje. Pavyzdžiui, Pietų Korėja pirmauja jaunų žmonių savižudybių skaičiumi Azijoje. To priežastimi ten įvardijama didžiulė konkurencija: jaunimas konkuruoja, kad pasiektų mokslo aukštumas universitetuose, kad gautų gerą darbą. Mažiau gabūs vaikai ir jaunuoliai, nebepajėgiantys bėgti šio maratono, pasijunta atstumti, paniekinti, – pasak profesoriaus, apie tai praėjusią savaitę Nacionalinė sveikatos taryba kalbėjosi su Švietimo taryba. – Tai, kad moksleiviai mokyklose mokosi tik pažymiui, yra yda – taip neugdoma sveika, emocinė asmenybė. Akademiniai pasiekimai iškeliami į pirmą vietą, ir nespėjančiųjų bėgti šio maratono dalis atsiskiria ir protestuoja – visai nebesimoko. Tada atsiranda alkoholis, narkotikai, nusivylimas gyvenimu ir savižudybės. Turime vaikams ne akademines žinias į galvą kišti, o ugdyti sveiką asmenybę: sveikai gyvenančią, emocišką, komunikabilią."