Savo veiklos dešimtmetį pažyminti Istorinė prezidentūra Kaune vakar pakvietė mažuosius kauniečius į pilietiškumo renginį.

Idėją padiktavo paauglys

"Teko stebėti, kaip atkakliai vienas mano pažįstamas įkalbinėjo savo dvylikametį sūnų eiti į Vasario 16-osios minėjimą Kaune. Paauglys, nenoriai išsiskyręs su kompiuteriniu žaidimu, pagaliau sutiko. Štai tą akimirką supratau, kad mes, muziejininkai, turime daugiau dėmesio skirti vaikams ir jaunimui, tiksliau, jų pilietiškumo ugdymui ir raiškai", – pasakojo Istorinės prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė, pasitikdama į kiemelį sugužėjusius lopšelio-darželio "Spragtukas" auklėtinius.

Prieš dešimt metų atveriant Istorinės prezidentūros Kaune duris visuomenei, tuometis šalies prezidentas Valdas Adamkus išsakė viziją, kad šis muziejus turėtų tapti ne tik paveldo saugotoju, bet ir pilietiškumo ugdymo institucija.

Paprastai ir suprantamai

Vakar muziejaus kieme klegėjo daugybė vaikų, atėjusių čia drauge su tėvais, seneliais į nemokamą valandos trukmės Lietuvos piliečio pamoką.

Per pamoką vaikų laukė daugybė netikėtumų, patrauklių užduočių, kurias sugalvojo ir, pasitelkę įvairias interaktyvias priemones, padėjo įgyvendinti prezidentūros istorikės.

Vaikai buvo supažindinti su mūsų valstybingumo simboliais: vėliava ir herbu – Vyčiu. Po to jiems buvo paaiškinta, kaip elgtis giedant himną. Viena iš sąlygų – atsistoti, berniukams nusiimti kepures. Išgirdę himno pradžią, vaikai nuščiuvo, berniukai skubiai nusiėmė kepures. Jų pavyzdžiu pasekė net kelios mergaitės.

Pagarba vėliavai

O kaip reikia nešti vėliavą? Vaikai sužinojo, kad ji nešama palenkta į priekį. Tiesa, per įvairias eitynes ją galima nešti ir ant peties, prilaikant viena ranka, tik jokių būdu vėliavos audeklas negali liesti žemės.

Prezidentūroje vaikai smalsavo prie keturių staliukų su edukaciniu žaidimu – dėlione, kurioje reikėjo praleistus Lietuvos himno žodžius iliustruoti vaizdais. Šią dėlionę taip pat sukūrė prezidentūros istorikės. Mažyliai, ieškodami vaizdų, su istorikėmis kalbėjosi, ką reiškia "Tėvynė", "stiprybė", "vienybė".

"Tokiu būdu vaikai pamažu išmoks himno žodžius ir suvoks jų turinį", – įsitikinusi R.Mikalajūniatė.

Suvienijo pasaulio lietuvius

Ateityje, be pilietiškumo ugdymo misijos, prezidentūros laukia proziškas uždavinys – suremontuoti pastatą, sulaukus lėšų iš Valstybės 100-mečio programos. Muziejus dėmesingas ir savo inicijuotam bei penkeriems metams suplanuotam projektui, kuriame dalyvauja tautiečiai iš viso pasaulio, rinkdami medžiagą apie svarbiausius Pirmosios Respublikos įvykius.

Anot R.Mikalajūnaitės, šiemet šis projektas įpusėjo jau trečią etapą. Projekto pabaigoje, Respublikos šimtmečio išvakarėse, Istorinėje prezidentūroje bus atidaryta 100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių paroda.

Beje, pirmajame projekto etape, kuriame reikėjo rinkti medžiagą apie svarbiausius 1918–1922 m. įvykius, dažniausiai buvo minimi: Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas, Lietuvos Konstitucijos priėmimas, korporacijos "Neo-Lithuania" įkūrimas.

1923–1928 m. laikotarpiu dažniausiai buvo minimas Šiaulių "Aušros" muziejaus įkūrimas, pirmoji Dainų šventė, lietuvių debiutas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

Komentaras
Renata Mikalajūnaitė
Istorinės prezidentūros Kaune vadovė

Muziejaus misiją – ugdyti visuomenės pilietiškumą – kruopščiai ir, mano galva, efektyviai, vykdo muziejuje dirbančios istorikės. Štai istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė parašė ir išleido visą Lietuvą sudominusią knygą apie dvi garsias seseris – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę. Lietuviškoje spaudoje publikuota daug mūsų istorikės Justinos Minelgaitės straipsnių, o istorikė Jovita Jankauskienė ne tik kuruoja parodas, bet ir talkina muziejuje rengiant parodas kaip dailininkė ir dizainerė.

Jau pradėjome kolektyviai rinkti medžiagą knygai "Prezidento institucija ir prezidento rūmai Kaune". Laukia dar vienas atsakingas darbas, kurio tikslas – laužyti nuo sovietmečio gajus stereotipus apie iškilias mūsų valstybės asmenybes, o visų pirma – apie Antaną Smetoną.

Keitėsi šeimininkai

Tarpukario valstybės prezidento rezidencijos pastatas sovietmečiu buvo virtęs pionierių rūmais, Mokytojų namais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Po ilgai trukusios rekonstrukcijos buvę prezidento rūmai iškilmingai atidaryti 2003 m. vasario 16-ąją, minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.
Nuo 2004 m. rūmai perėjo Lietuvos prezidentūros kanceliarijos žinion.

Istorinė prezidentūra lankytojams duris atvėrė 2005 m. liepos 5-ąją, kai prezidentas Valdas Adamkus oficialiai perdavė Istorinius prezidentūros rūmus Kaune nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

Per metus muziejuje apsilanko apie 12 tūkst. lankytojų.

Per dešimt metų muziejuje surengta daugiau kaip 300 įvairių kultūrinių pažintinių renginių.

Muziejaus sodelyje parengtos devynios archyvinių fotografijų parodos apie tarpukario Kauną.