Kauno miesto vadovai džiaugiasi, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės praėjusius metus baigė netuščiomis kišenėmis. Tiesa, pinigų jos prasimanė ne tik dėl savo sugebėjimų, bet ir dėl pakeltų mokesčių kauniečiams.

Daugelis dirba pelningai

Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansines ataskaitas baigiantys peržiūrėti tarnautojai konstatuoja, kad daugelis bendrovių pernai veikė pelningai. Keturioms įmonėms pavyko susikrauti milijoninius pelnus, o finansiniu metiniu balansu su pliuso ženklu gali džiaugtis 9 įstaigos iš 14. Tai geras ženklas kauniečiams – pelningai veikiančios įmonės neturi pagrindo kelti mokesčių už paslaugas.

Bendrą vaizdą labiausiai gadina "Autrolis" (2,9 mln. litų nuostolis) ir "Kauno planas" (0,77 mln. litų nuostolis), tačiau pirmoji įmonė šį pavasarį jau išgaravo, troleibusų parką prijungus prie "Kauno autobusų", o "Kauno planui" sukurtas gelbėjimo planas.

Autobusai temps troleibusus

Savivaldybės transporto įmonėms pernai sekėsi kardinaliai skirtingai. "Kauno autobusai" deklaruoja kelių milijonų litų pelną (didžiausią iš visų savivaldybės įmonių), o "Autrolis" rodo patyręs kone tokio paties dydžio nuostolį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis aiškino, kad visų nuostolio priežasčių nežinantis, nes savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai detalių pernykščių metų ataskaitų dar nepateikė. "Autrolio" atstovai visada pabrėždavo, kad šios transporto priemonės potencialą riboja nevykstanti troleibusų linijų tinklo plėtra, o pernai prie įmonės piniginės ploninimo prisidėjo ir bendrovės prijungimas prie "Kauno autobusų".

"Autrolis" į "Kauno autobusus" įsiliejo šį pavasarį, tad savivaldybės vadovai jau linkę manyti, kad Kauno transporto įmonės balansuoja ties nedidelio pelno riba. Tiesa, "Kauno autobusų" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Grigelis perspėja, kad ant popieriaus matomas "Kauno autobusų" pernykštis pelnas sukrapštytas ne tik bendrovės pajėgomis. Vos ne pusė rodomo pelno – avansu gauta ES dotacija už įsigytus ir naudojamus dujomis varomus autobusus. Dotacijos nėra vienkartinės, tad gali prisidėti ir prie šių metų pelno.

Pelnu dalytis nenori

Didžiąją dalį "Kauno švaros" uždarbio sudaro atliekų išvežimas, todėl prie įmonės piniginės storėjimo bene labiausiai prisidėjo pernykštis atliekų išvežimo tarifo padidėjimas. Nesmarkiai, bet pelną krovė ir "Kauno švarai" primesta gatvių duobių lopymo funkcija.

Bendrovės generalinis direktorius Dalius Tumynas žada ir toliau didinti kasmetį pelną, tačiau juo dalytis su savivaldybės iždininkais nenori. Pasak įmonės vadovo, atliekų tvarkymo sektorių vis labiau spaudžia ES reikalavimai, kuriems įgyvendinti būtinos didelės investicijos.

Dėl padidėjusio mokesčio už vandenį per praėjusius metus gerokai pagerėjo ir "Kauno vandenų" finansinė padėtis. Užpernai pelningai dirbti nesugebėjusi bendrovė džiaugiasi pernai susikrovusi daugiau nei 2 mln. litų pelną. Įmonės generalinis direktorius Linas Baltrėnas pasakojo, kad įstaigos iždą pildė ne tik užpernai pakeltos vandens kainos, bet ir efektyvesnis išteklių panaudojimas bei jaučiamas ekonomkos atsigavimas.

"Pastebime, kad vėl išaugo vandens suvartojimas, o tai labiausiai priklauso nuo to, kad atsigavo daug vandens gamyboje naudojančios pramonės įmonės. Gausėja ir vartotojų skaičius", – džiaugėsi "Kauno vandenų" vadovas, tačiau dalytis pelnu su savivaldybe nėra nusiteikęs ir jis.

"Per ankstesnius metus susikaupusių nuostolių suma pasiekė 2,2 mln. litų, tad visas pernykštis pelnas bus panaudotas finansiniam subalansavimui", – aiškino L.Baltrėnas.

Kalta šilta žiema

"Kauno energija" deklaravo pernai uždirbusi 1,86 mln. litų pelno – milijonu daugiau nei užpernai. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas teigė, kad tai – efektyvesnio darbo ir investicijų į katilines rezultatas. R.Bakas mano, kad sukauptas pelnas galėjo būti net keliais milijonais litų didesnis, jei nuo praėjusių metų vidurio nebūtų įsivyravęs reikalavimas kas mėnesį Kauno termofikacijos elektrinei mokėti už jos siūlomą rezervinę galią.

Šiuo metu sprendžiama, ką daryti su pelnu, tačiau preliminarus planas jau parengtas: 1 mln. litų – "Žalgirio" krepšinio klubui, apie ketvirtis milijono – dividendai akcininkams, likę pinigai – investicijoms į "Kauno energiją" .

Šiais metais "Kauno energija" pasakiškų pelnų neplanuoja – pirmieji mėnesiai buvo itin šilti, tad kauniečiams už šilumos energiją išrašomos sąskaitos nebuvo didelės.

Prašo išskirtinių sąlygų

Vienas didžiausių savivaldybės įmonių prievaizdų galvos skausmų – "Kauno planas". Kažkada pelningai veikusi įmonė keletą metų neša tik nuostolius, kurie pernai išaugo net iki 0,77 mln. litų. Įstaigos vadovas Gediminas Šinkūnas teisinosi, kad prasidėjęs sunkmetis žiauriai smogė visoms panašias paslaugas teikiančioms šalies įmonėms.

"Buvo metų, kai pelnas viršydavo milijoną litų, tačiau per krizę užsakymų tokiems darbams kaina sumažėjusi apie dešimt kartų. Tenka dalyvauti sunkioje konkurencinėje kovoje, kurioje savivaldybės įmonėms sunkiau nei privačioms bendrovėms", – dėstė G.Šinkūnas.

Jo manymu, savivaldybė turėtų apsispręsti, ar teritorijų planavimo darbus atliekanti įmonė jai reikalinga. Jei taip, "Kauno planui" turėtų būti suteikiamos išskirtinės sąlygos, suteikiančios pranašumą kovojant bent dėl savivaldybės užsakymų.

D.Ratkelis: padėtis – optimali

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pernai užfiksuotus savivaldybės įmonių finansinius rezultatus įvertino gana gerai.

– Ar tenkina pernai savivaldybės kontroliuojamų įmonių pasiekti finansiniai rezultatai? – "Kauno diena" pasiteiravo D.Ratkelio.

– Savivaldybės kontroliuojamos įmonės formaliai yra pelno siekiančios įmonės, tačiau jos privalo racionaliai išnaudoti uždarbius, kad nedidėtų mokesčiai gyventojams. Mane tenkina tai, kad iš esmės įmonės dirba nenuostolingai, jų nereikia dotuoti savivaldybės biudžeto lėšomis ir kartu nereikia kelti mokesčių gyventojams už paslaugas.

– Bet mokesčiai už paslaugas didėjo, pavyzdžiui, pernai – už atliekų išvežimą, užpernai – už vandenį.

– Tada buvome priversti tai daryti, nes įmonės dirbo nuostolingai. Kai išnaudoti visi rezervai, nori to ar nenori, bet įkainius tenka kelti. Man atrodo, kad dabartinė situacija yra optimali: nei dideli pelnai kraunami, nei nuostolių milijoninių nėra. Jei pelnai būtų dideli, reikėtų galvoti apie mokesčių mažinimą.

– Bet ne visoms įmonėms sekasi gerai, pavyzdžiui, "Kauno planui".

– Ši bendrovė nesugeba konkuruoti rinkoje. Viešųjų pirkimų tarnybos jau paprašėme, kad mums leistų pasirašyti sandėrį, kurio pagrindu savivaldybė "Kauno planui" be konkursų duotų daugiau darbo. Tai turėtų padėti įmonei išbristi iš skolų.

– Jei įmonė nesugeba konkuruoti rinkoje, gal reikėtų jos atsisakyti?

– Savivaldybės įmonėms varžytis su privačiomis bendrovėmis labai sudėtinga. Kone visa informacija apie privačias bendroves gali būti komercine paslaptimi, o daugiau nei pusė informacijos apie savivaldybės įmones – vieša. Todėl savivaldybės įmonės į konkurencijos mūšių lauką išeina pusiau nuogos.

– Kokio dydžio dividendų reikalausite iš pelningai dirbusių įmonių?

– Galutinio sprendimo dar nėra, bet viso pelno paimti neketinama, nes reikia palikti pinigų investicijoms. Manau, kad dividendų pavidalu į savivaldybės biudžetą bus pervesta apie pusė įmonių pelno.

Pernai veikė pelningai (duomenys preliminarūs)

"Kauno autobusai" (3,16 mln. litų)

"Kauno vandenys" (2,12 mln. litų)

"Kauno švara" (2,09 mln. litų)

"Kauno energija" (1,86 mln. litų)

"Kapinių priežiūra" (0,41 mln. litų)

"Kauno gatvių apšvietimas" (0,18 mln. litų)

Stoties turgus (0,15 mln. litų)

Laboratorinių bandymų centras (0,11 mln. litų)

Kauno komunalinis ir butų ūkis (0,08 mln. litų)

Pernai veikė nuostolingai (duomenys preliminarūs)

"Autrolis" (-2,9 mln. litų)

"Kauno planas" (-0,77 mln. litų)

"Kauno aikštelė" (-0,16 mln. litų)

Centrinis knygynas (-0,05 mln. litų)

Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis (-0,01 mln. litų)

Komentarai

Ona Balžekienė 

Miesto tarybos narė

Būtų keista, jei konkurentų rinkoje neturinčios savivaldybės bendrovės dirbtų nuostolingai. Akivaizdu, kad jeigu prie įmonių valdymo rankų nekištų politikai, šių bendrovių pelnai būtų daug didesni. Tada kauniečiams sumažėtų mokesčių našta. Įmones būtina depolitizuoti.
Esu tikra, jog tikslingiausia būtų įkurti Kauno savivaldybės įmonių „visuomį“, kuriam derėtų perduoti visas savivaldybės valdomas įmones ir siekti, kad šios įmonės būtų kotiruojamos biržoje. Tada atsiras tikrasis, o ne imituojamas įmonių veiklos skaidrumas. Tada į įmonių valdymą vietoj įtakos trokštančių politikų realiai galėsime įtraukti profesionalus ir ne tik iš Lietuvos, bet ir ilgametės patirties turinčių užsienio valstybių. Tai ir bus tikrasis savivaldybės įmonių depolitizavimas. Ir tam merui, kuris viso to imsis ir sieks tai padaryti, kauniečiai pastatys atminimo biustą visai šalia Vytauto Didžiojo paminklo.

Visvaldas Matijošaitis
"Vieningo Kauno" frakcija 

Liūdna, kad Kauno savivaldybės įmonės – tarsi jūroje plūduriuojančios valtys, kurių tikslas – viso labo ieškoti būdų, kaip neapvirsti. O jeigu valtis virsta – miesto vadovai padidina kauniečiams mokesčius už komunalines paslaugas, tada bendrovės kurį laiką "sėkmingai" gyvuoja. Meras ir administracijos vadovas savivaldybės įmonėms neįvardija nei siekiamų rezultatų, nei iškelia konkrečių tikslų. Gali būti, kad taip elgiamasi ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo. Juk verslo patirties jie neturi: meras yra dirbęs vienoje privačioje įmonėje, tačiau tik vadybininku, o savivaldybės administracijos vadovas visą gyvenimą praleido biudžetinėse įstaigose. Pavyzdžiui, pats meras pasiskyrė save "Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininku. Tačiau ką jis gali nuveikti didelėje energetikos bendrovėje, neturėdamas net verslo kūrimo pradmenų? Savivaldybės įmonių valdymo situaciją pavadinčiau kompetencijos bankrotu, kurio viena priežasčių – partijos neturi specialistų, kurie galėtų profesionaliai valdyti įmones. Miesto vadovai vengia į įmonių valdybas skirti specialistus, kompetentingus verslo plėtros, strateginio planavimo ir finansų valdymo srityse. Miesto vadovams profesionalai nereikalingi, jiems reikia lojalių žmonių. Niekam ne paslaptis, kad savivaldybės įmonės tarnauja miesto vadovams prieš rinkimus.